Ilgametis FED vadovas Alanas Greenspanas nemato išeities dėl Graikijos.
Ilgametis JAV Federalinių rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas, paklaustas apie Graikijos krizę, sakė, kad šalies bankrotas „praktiškai neišvengiamas“. Be to, jis mano, kad jeigu įvykiai Graikijoje pasuktų šia linkme, tai JAV galėtų įstumti į dar vieną recesiją.
A. Greenspano nuomone, vargu, ar tokioje situacijoje politinė sistema galės suveikti sėkmingai. Jo teigimu, „šalies bankroto tikimybė tokia didelė, kad galima beveik užtikrintai sakyti, kad jokio kito kelio nebeliko“. Vakar Grakijos vyriausybės obligacijų pajamingumas viršijo 30 proc. ir pasiekė visų laikų rekordą.
Graikijos rizika išaugo ES šalims nesugebant susitarti dėl dar vieno gelbėjimo paketo, o Graikijos piliečiams protestuojant dėl būsimų šalies biudžeto karpymų. Šią savaitę prie Graikijos parlamento rūmų Atėnuose buvo susirinkusi 20 tūkst. žmonių minia, kurią turėjo vaikyti gausios policijos pajėgos.
Akivaizdu, kad pritarimo taupymo priemonėms Graikijos gyventojai nerodo. Jie protestuoti susirinko po to, kai šios šalies premjeras George’as Papandreou paskelbė naują taupymo planą, kuriame numatytas tolesnis biudžeto išlaidų karpymas ir nacionalinių bendrovių pardavimas.
Buvęs FED vadovas taip pat įspėjo, kad Graikijos bankrotas į antrą recesijos duobę galėtų įstumti netgi JAV. Atmetus Graikijos veiksnį, pasikartojančios recesijos tikimybės JAV yra pakankamai maža.
Rinkose – nežinomybė
Vakar visi Europos rinkų indeksai krito dėl įtampos Graikijoje, ypač po Europos centrinio banko komentarų apie Graikijos bankroto įtaką ES bankams. Baiminamasi, kad Graikijos vyriausybės bankrotas galėtų sukelti domino efektą Europos bankiniame sektoriuje – ypač Vokietijoje, nes šios šalies bankai yra didžiausi Graikijos skolos vertybinių popierių pirkėjai.
Šią savaitę kaip tik turėtų būti paskelbti nauji Europos bankų atsparumo testų rezultatai, kurie ir turėtų parodyti, kaip ES finansų sistema yra pasirengusi atlaikyti euro zonos narių bankrotą.
Dar viena rizika yra ta, kad Graikijos keliu gali neišvengiamai tekti pasukti ir Airija bei Portugalijai, kurios taip pat jau yra sulaukiusios pagalbos iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Kartu su didėjusia Graikijos rizika, šią savaitę augo ir šių dviejų šalių rizika, jų skolinimosi rinkoje palūkanos perkopė 12 proc.
Artimiausias Graikijos tikslas yra gauti 12 mlrd. eurų dar praėjusiais metais pažadėto pagalbos paketo dalį iš ES ir TVF, kad šalis išvengtų nemokumo. Anksčiau buvo pasirodę kalbų, kad ši išmokos dalis gali būti pristabdyta, kadangi Graikija nesugebėjo įvykdyti taupymo plane numatytų priemonių.
Tačiau jau dabar aišku, kad be anksčiau sutarto pagalbos paketo šiai šaliai reikės ir naujo panašaus dydžio gelbėjimo paketo. O jo patvirtinimą Vokietija, kurios svoris ir žodis euro zonoje yra lemiami, norėtų atidėti iki rugsėjo. Tokį žingsnį vokiečiai aiškina noru geriau parengti antrą finansinės pagalbos injekciją. Tačiau iš tiesų greičiausiai yra svarstomi įvairūs variantai ir bandoma analizuoti, kaip vienaip ar kitaip susiklostę įvykiai Graikijoje galėtų paveikti euro zoną ir visą ES.
