Liberalų atstovai E. Masiulis ir A. Čaplikas priešinasi konservatorių valiai.
Liberalų lyderiai teigia, kad tarp Vyriausybėje ir Seime dirbančių konservatorių esama rimtų nesutarimų. Mėginant juos spręsti koalicijos partneriai derasi ne koalicijos lyderio premjero Andriaus Kubiliaus, o Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete. Trečiadienį konservatoriai pranešė galintys nusileisti dėl pervedimų į pensijų fondus, tačiau sako ne pensijų atkūrimo ar biudžeto deficito peržiūrėjimui.
Antradienio vakarą koalicijos partijų lyderiai ir frakcijų Seime atstovai, sukviesti I. Degutienės, mėgino rasti išeitį iš situacijos, tądien susidariusios Seimo posėdžiuose. Liberalai atvirai blokavo konservatorių siūlomus sprendimus, o pastarieji juos gynė pirmyn remdamiesi visų opozicinių frakcijų balsais.
Po tokios dienos koalicijos partneriai suderino naujas kompromisines pozicijas, kurias trečiadienį aptarė atskirai partijose, o 18 valandą prasidėjusiame susibėga derina iš naujo.
Konservatorių kompromisas – 1 proc.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiandien jau sutinka mažinti pervedimus į privačius pensijų fondus tik iki 1 proc., o ne apskritai juos vieneriems metams nutraukti.
„Dėl privačių pensijų fondų yra įregistruota mano pataisa, kuri siūlo palikti 1 proc. „Sodroje“, o 1 proc. pervesti į privačius fondus. Aš manau, kad dabar tokia derybinė situacija, kai mes diskutuojame dėl pačių įvairiausių pasiūlymų, tik turime kelis atraminius siekius: kad senatvės pensijos turi būti pilnai atkurtos nuo sausio 1-osios ir negalime padidinti biudžeto deficito daugiau nei 3 proc. nuo BVP“, – TS-LKD frakcijos Seime seniūną Jurgį Razmą cituoja portalas delfi.lt.
Anksčiau Seimo konservatoriai, remiami socialdemokratų, siūlė metams visiškai nutraukti pervedimus į privačius fondus ir taip „Sodrai“ sutaupyti apie 380 mln. litų. Ši suma atitinka 2 proc. nuo socialinio draudimo įmokų.
J. Razma IQ trečiadienį teigė, kad tebesiviliantis, kad automobiliai bus apmokestinami ne pagal galią, kaip numatoma įstatymo projekte, o pagal vertę, kurios riba gali siekti apie 100 tūkst. litų.
Pasak jo, diskusijų Biudžeto ir finansų komitete gali būti ir dėl 1 mln. litų viršijančios nekilnojamojo turto vertės dalies apmokestinimo tarifo. Šiuo metu siūlomas 1 proc. tarifas, J. Razmos teigimu, yra „maksimalus“. Jis, pabrėždamas žodį „teoriškai“, teigė, kad mažinti neapmokestinamo turto vertę iki 500 tūkst. norint surinkti daugiau lėšų būtų „prasminga“, tačiau dėl to susitarti greičiausiai nepavyks.
J. Razmos teigimu, taip pat gali kilti ir planuojamų apmokestinti palūkanų dydis. Šiuo metu priimtame svarstyti įstatymo projekte nustatyta, kad 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu būtų neapmokestinamos tik mažesnės nei 200 litų per metus gaunamos palūkanos.
Liberalai: mažinti investicijas, didinti deficitą
Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas Eligijus Masiulis patvirtino, kad jo partija sutiktų su pervedimų į privačius pensijų fondus mažinimu puse procentinio punkto, o Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) trečiadienį išplatino pareiškimą, kad nesutiktų mažinti pervedimų ir reikalauja juos palikti 2 proc. lygyje.
E. Masiulio teigimu, sutaupyti galima peržiūrėjus biudžeto išlaidas investicijų programai, pavyzdžiui, suplanuotoms statyboms. Jis taip pat ragina šiais metais nepriimti mokesčių už automobilius ir brangų nekilnojamąjį turtą, juos dar tobulinti ir pasiruošti įgyvendinimui.
LiCS pirmininkas Algis Čaplikas teigia matantis galimybių dar sutaupyti valstybės valdymo išlaidų sąskaita bei didinti biudžeto deficitą iki 3,2 proc., tačiau pastarajam siūlymui nepritaria konservatoriai ir ypač Finansų ministerija.
A.Čaplikas: derasi keturios frakcijos, iš jų dvi – konservatorių
Pasak E. Masiulio, „akivaizdžiai išsiskiria“ Vyriausybėje dirbančių konservatorių ir Seimo konservatorių nuomonės. A. Čapliko teigimu, derasi iš viso keturios frakcijos: dvi konservatorių ir dvi liberalų. Tačiau jis sako nesąs tikras, ar konservatorių nesutarimai yra tikras konfliktas, ar tik „žaidimas“.
E. Masiulio teigimu, I. Degutienės dalyvavimas yra „svarbus“ šiose derybose. Be to, jis priduria, kad antradienį koalicijos partnerių pokalbyje dalyvavo ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys. Pastarasis pasisako už pervedimų pensijų fondams laikiną nutraukimą, jo komitete ir gimė ši idėja.
Mažumos vyriausybės nebijo
Seimo pirmininkė Irena Degutienė neatmeta galimybės, kad valdančiosios koalicijos partneriams – konservatoriams ir liberalams – nesutarus dėl biudžeto deficito mažinimo priemonių, gali būti sudaryta mažumos Vyriausybė.
„Aišku, visaip gali atsitikti. Politikoje vieną dieną gali būti vienoks matymas, kitą dieną – kitoks. Niekada nieko negali atsisakyti ir negali prognozuoti, kas bus rytoj, ypač esant tokiai situacijai, kokia yra šiandien. Įmanomi visokie būdai“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I. Degutienė, paklausta, ar jos aplinkoje galvojama apie mažumos Vyriausybę.
„Rimtos grėsmės nematau“, – apie tikimybę, kad koalicijai susitarti nepavyks, teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią cituoja portalas lrytas.lt, remdamasis naujienų agentūra BNS. Prezidentės teigimu, šiuo metu „viešųjų ryšių akciją daro visi [koalicijos] partneriai ir tai rodo tam tikrą mūsų politinės kultūros nebrandumą“.
D. Grybauskaitė trečiadienį Birštone žurnalistams teigė, kad nepalaikys biudžeto problemų sprendimo nei esamų, nei būsimų pensininkų sąskaita, ir remia automobilių bei nekilnojamojo turto apmokestinimą, praneša lrytas.lt.
