Naujosios Vyriausybės programa turėtų tapti svarbiausių darbų sąrašu premjerui Algirdui Butkevičiui ir jo ministrų kabinetui. Tačiau ne viskas joje išvardyta – dalis svarbiausių darbų lieka tarp eilučių.
Sustiprinti autoritetą
Prieš imantis darbų pati svarbiausia užduotis A. Butkevičiui – sustiprinti savo autoritetą. Ne tik visuomenės, bet ir savo partijos bendražygių akyse. Vyriausybės formavimas parodė, kad A. Butkevičiaus autoritetas nedaro įspūdžio nei prezidentei Daliai Grybauskaitei, nei Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui. Jei nuo pat pradžių Darbo partija gali šantažuoti premjerą ir manipuliuoti juo gąsdindama, kad gali pasitraukti iš koalicijos, ko galima tikėtis vėliau?
A. Butkevičius vis kartoja tą pačią frazę, kad „politika yra kompromisų menas“. Tačiau iki šiol visuomenė nematė ryžtingo paties A. Butkevičiaus sprendimo, o be šito visas premjero įvaizdis taip ir liks „kompromiso“ šešėlyje. Politikas gali klysti, bet negali neturėti tvirtos nuomonės. Antruoju atveju jis praras visų visuomenės grupių ir net savo bendražygių pasitikėjimą, kurie gali toleruoti tokį lyderį tik tol, kol jis tenkina jų visų interesus.
Subalansuoti biudžetą
Atrodytų, A. Butkevičiui užtektų tiesiog nepadaryti kvailų sprendimų ir leisti augančiai ekonomikai pačiai užpildyti biudžeto skyles. Tačiau susilaikyti nuo pagundų padidinti vienos ar kitos srities finansavimą arba atsispirti spaudimui sumažinti PVM kai kurioms verslo sritims gali būti per sunku.
Užmojai didinti minimalų atlyginimą ne tokie pavojingi valstybės biudžetui, kaip noras vėl įvesti lengvatas įvairiems verslo sektoriams: būtiniausiems maisto produktams, vaistams, viešbučiams ir panašiai. Pastarojo sumanymo pėdsakai bemaž atvirai veda V. Uspaskicho valdomų įmonių link.
Įvesti eurą
Anot A. Butkevičiaus, per artimiausius ketverius metus Lietuva būtinai turi įsivesti eurą, jei nenori likti finansine sala euro zonos jūroje. Latvija prie euro zonos greičiausiai prisijungs 2014 m. „Mūsų galimybės suspėti įsivesti eurą kartu su latviais yra gerokai mažesnės, – teigia profesorius Jonas Čičinskas. – Tam gali sukliudyti tiek sunkiau valdoma infliacija, tiek ir galimai didesnis biudžeto deficitas. Be to, atrodo, kad ir mūsų Vyriausybės požiūris į eurą toks, jog nėra ko dabar skubėti.“ Vis dėlto, anot J. Čičinsko, bent jau iki 2016 m. Lietuva ne tik galėtų, bet ir turėtų įsivesti eurą.
J. Čičinskas: „Atrodo, kad ir mūsų Vyriausybės požiūris į eurą toks, jog nėra ko dabar skubėti.“
Pradėti renovaciją
Konservatoriams ir jų koalicijos partneriams taip ir nepavyko net normaliai pradėti gyvenamųjų namų renovacijos. Socialdemokratai numatę iš karto imtis šio uždavinio: parengs naują paramos modelį, perskirstys funkcijas ministerijoms, daugiau atsakomybės numatys Finansų ministerijai. Tačiau nėra garantijų, kad pavyks užkurti renovacijos mašiną. Pirmiausia, po tiek nesėkmingų bandymų gyventojai jau apskritai nebetiki nė vienu valdžios siūlomu modeliu. Maža to, vis dažniau išlenda atvejų, kai ir renovuotuose namuose šildymo kainos beveik nemažėja.
Prireiks nacionalinių pastangų procesui išjudinti, kad būtų pakeistas visuomenės skepticizmas. Esminis klausimas – ar valdančioji dauguma sugebės nepasiduoti specifinių interesų grupių spaudimui ir nesukurs finansavimo modelio, kuris bus naudingas tik verslo sektoriui, bet menkai tepadėtų sumažinti gyventojų ar valstybės biudžeto (dėl mokamų kompensacijų už šildymą) naštą.
Sutvarkyti šilumos ūkį
Sutvarkyti šilumos ūkį ir sumažinti šilumos kainas – vienas svarbiausių valdančiosios daugumos pažadų, padėjusių partijoms laimėti rinkimus. Naujoje Vyriausybės programoje šį pažadą A. Butkevičius paverčia vienu burtažodžiu: „biokuras“. Visame skyriuje, skirtame šilumos ūkiui, kalbama tik apie biokurą: kaip dujos bus keičiamos biokuru, kaip skatins naujų biokuro įmonių steigimąsi, didins investicijas į šį sektorių, ES struktūrinių fondų lėšas skirs biokuro katilinėms statyti ir panašiai. Vis dėlto apsidrausdama Vyriausybė net nemini, kiek per artimiausius ketverius metus ketina sumažinti šilumos kainas. O vertėtų.
Įvykdyti „Sodros“ reformą
Socialinė sritis tarsi turėtų būti kairiosios Vyriausybės „arkliukas“, tačiau kaip tik čia gali tūnoti pats svarbiausias barjeras, kurio nepavyks perlipti A. Butkevičiui. Per ketverius metus A. Kubiliaus Vyriausybė nespėjo deramai imtis „Sodros“ ir pensijų sistemos reformos, tik pačioje kadencijos pabaigoje priėmė dalį įstatymų, kuriuos socialdemokratai pažadėjo iš karto pakeisti.
Gali būti svarstoma galimybė bazinę pensiją visiems Lietuvos gyventojams ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Tokia pensijų mokėjimo tvarka galėtų nuimti didelę dalį naštos nuo „Sodros“, tačiau valstybės biudžetas užsikrautų papildomų įsipareigojimų. Nesunku įtarti, kad bazinės pensijos dydžio nustatymas taptų vienu įdomiausių mūšių kiekvienais metais priimant valstybės biudžetą.
Nesugriauti švietimo sistemos
Tai jau beveik iš anksto pasmerktas uždavinys. Naujojoje Vyriausybės programoje „Švietimo ir mokslo“ skyrius pradedamas teiginiu: „Švietimo ir mokslo politika iš esmės pakeis pastaraisiais metais įgyvendinamos politikos nuostatas.“ Jau vien toks pasiryžimas nežada nieko kito, kaip tik nublokšti švietimo ir mokslo sistemą bent ketveriais metais atgal. Prieš ketverius metus dešiniųjų Vyriausybė aiškiai suvokė, kad švietimo sistemą būtina reformuoti. Reforma pradėta su nemažomis klaidomis, tačiau per ketverius metus judėjo į priekį, o klaidos buvo taisomos.
Naujoji Vyriausybė ketina viską stabdyti ir grįžti į praėjusius laikus: mokinių ir studentų krepšelių principų bus atsisakoma, o pinigus ketina vėl skirstyti nepriklausomai nuo to, kiek moksleivių ar studentų mokosi. Atrodo, socialdemokratai ir „darbiečiai“ linkę ignoruoti realybę, jog Lietuvoje gyventojų mažėja. Todėl skelbiama, kad bus ir toliau saugomos mokyklos kaimo vietovėse. Įdomu, kaip praktiškai savivaldybėms teks įgyvendinti tokius ketinimus, jei lėšų švietimo sistemai nebus skiriama daugiau?
Aukštojo mokslo sistemoje ketinama grįžti prie valstybės užsakymų „reikalingiems specialistams parengti“, be to, žadama vykdyti „aukštojo mokslo regioninę politiką“ – kitaip tariant, toliau remti universitetus mažesniuose miestuose, net nesiaiškinant, ar jie verti universiteto vardo. Įdomiausias ketinimas – vėl grįžti prie „visuotinės metinės studijų įmokos, kuri bus vienoda visoms studijų programoms ir ne didesnė nei vienas vidutinis mėnesio uždarbis.“ Kitaip tariant, po maždaug 2000–2300 litų per metus už studijas mokės visi, išskyrus vėl tuos neapibrėžtus „gerai besimokančius studentus“. Mokestis nepriklausys nuo to, ar studijuos odontologiją, ar bibliotekininkystę. Kitaip tariant – sveiki atvykę į praeitį.
Išlaikyti „Hitachi“ ir pastatyti SGD terminalą
Iš esmės tai du atskiri uždaviniai, tačiau abu susiveda į ilgalaikį siekį mažinti energijos išteklių kainas ir priklausomybę nuo rusiškų dujų. A. Butkevičius yra žadėjęs, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas tikrai bus, tačiau tam gali trukdyti Darbo partija. Be to, net jei SGD terminalas bus pastatytas iki 2014 m. pabaigos, kaip numatė dar konservatoriai, nežinia, ar jis pradės veikti efektyviai. Naujoji Vyriausybė keis buvusios valdžios priimtus įstatymus ir greičiausiai panaikins įpareigojimus stambiesiems vartotojams pirkti dalį dujų būtent per SGD terminalą.
„Hitachi“ investicijų likimas – sudėtingesnis klausimas. Šiuo metu koalicijos partneriai nusprendė padaryti pauzę ir vengti diskusijų dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) likimo. Atrodo, pačioje socialdemokratų partijoje dar neišryškėjo, kuri linija taps pagrindinė: persiderėti su „Hitachi“ ir pasirašius atnaujintą sutartį tęsti VAE projektą (ar tęsti AE statybas su kita kompanija) ar galutinai atsisakyti ambicijų turėti šalyje AE.
Atstūmusi „Hitachi“ Lietuva rizikuoti įgyti reputaciją šalies, kuri nepajėgi įgyvendinti stambių projektų.
Suskaldyti Darbo partiją
Šito tikslo nerasite Vyriausybės programoje. Apie jį net pačioje socialdemokratų partijoje kalbama tik pašnibždomis. Vis dėlto Darbo partijos suskaldymas yra svarbiausias politinis tikslas per būsimą kadenciją, jei socialdemokratai nori išlikti dominuojančia kairiojo sparno partija. Suskilusi Darbo partija leistų socialdemokratams atsikvėpti – nebereikėtų bijoti V. Uspaskicho šantažo, kad pasitrauks iš koalicijos, o prieš kitus rinkimus būtų galima tikėtis didesnio atokvėpio nuo pagrindinių konkurentų.
Viena tinkamiausių progų – pagaliau sulaukus sprendimo Darbo partijos byloje įkalbėti drąsesnius „darbiečius“ atsiriboti nuo V. Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės bei jų artimiausių bendražygių. Turint galvoje, kad net panaikinus teisinę neliečiamybę teismo sprendimus galima skųsti aukštesnės instancijos teismui, tikėtinas tokio skilimo laikas – 2014 m.
Padidinti finansavimą gynybai
Nors pats A. Butkevičius interviu IQ yra teigęs, kad neketina įšaldyti lėšų didinimo krašto apsaugai, tačiau šis uždavinys tikrai nebus tarp prioritetinių. Geriausiu atveju, lėšos bus didinamos tik proporcingai augančiam biudžetui. Tačiau didėjant BVP, bendras krašto saugumo finansavimo santykis ir toliau liks mažiau nei 1 proc. Jei nepavyks pakeisti šios inercijos, NATO šalių požiūris į mūsų saugumą gali tapti visiškai atsainus.
