Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Brazauskas sako, jog, be kitų koalicijų variantų, galima ir mažumos Vyriausybė su kai kurių partijų palaikymu. A. Brazauskas šiuo atveju įvardija ir konkretų tokios Vyriausybės, “sėkmingai veikusios Čekijoje”, pavyzdį. Mažumos Vyriausybę šiuo atveju galėtų sudaryti socialdemokratai, socialliberalai ir liberalcentristai.
Papildomai šią mažumos Vyriausybę esą galėtų paremti, į ją formaliai neįsiliedami, ir konservatoriai. Tai A. Brazauskas sakė pirmadienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi.
Neoficialiomis žiniomis, būtent dėl tokio galimo bendradarbiavimo socialdemokratų, socialliberalų ir liberalcentristų lyderiai buvo taręsi prieš pat antrąjį rinkimų turą. Tačiau konservatorių tokia siūloma bendradarbiavimo forma netenkina. Konservatoriai, laimėję 25 mandatus, siektų turėti didesnį svorį, dalyvaudami lygiomis teisėmis vadinamojoje “vaivorykštės” koalicijoje.
A. Brazausko teigimu, kai kurios partijos elgiasi nevalstybiškai, kaip vieną tokių A. Brazauskas įvardijo būtent konservatorius.
Tuo tarpu konservatorių lyderis Andrius Kubilius po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi teigė, jog konservatoriai nedarys didesnių nuolaidų A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijai vien dėl to, jog pastaruosius dėl koalicijos sudarymo kviečia derėtis Darbo partija.
Socialdemokratų ir socialliberalų vadovai Algirdas Brazauskas ir Artūras Paulauskas pirmadienį po susitikimo su Prezidentu V. Adamkumi teigė jokių konkrečių susitarimų su kitomis partijomis dar nepasiekę. A. Brazauskas teigė, jog yra gauti Darbo partijos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos siūlymai dėl bendros koalicijos formavimo. Šie siūlymai, pasak A. Brazausko, bus svarstomi.
“Reikia su visais bandyti kalbėtis, aš nemanau, kad mes taip arogantiškai turėtume atmesti visiškai nebandę. Mes turime išgirsti, ką jie siūlytų, jeigu būtų tokia koalicija, kaip jie įsivaizduotų Seimo vadovybę, kaip jie įsivaizduotų Vyriausybę, jos formavimą, sudėtį. Reikia išgirsti jų siūlymus, tada galima daryti kažkokias išvadas”, – sakė A. Brazauskas.
Pasak socialdemokratų vadovo, jau antradienį yra numatomas socialdemokratų, socialliberalų ir Darbo partijos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos bloko derybininkų susitikimas.
Pasak A. Paulausko, socialdemokratai sieks būti valdančiosios koalicijos ašimi, kiekybinė balsų persvara šiose derybose ne tiek svarbi, nes absoliučios daugumos neturi niekas.
“Ar 40, ar 50 mandatų yra lygiai tas pats, kaip ir 33”, – sakė A. Paulauskas, Darbo partijai nusprendus susijungti į bendrą derybinį bloką su valstiečiais. Šis blokas, jų pačių skaičiavimais, iš viso turėtų 53 mandatus. Savo ruožtu socialliberalai su socialdemokratais turės 31-32 mandatus.
Kaip vieną esminių sąlygų derybose dėl koalicijos, A. Brazauskas šį kartą įvardijo ne tik premjero posto išlaikymo svarbą, bet ir būtinybę turėti balsų daugumą Vyriausybėje. Kitu atveju Vyriausybės programos vykdymas ir sklandus darbas, A. Brazausko teigimu, būtų sunkiai įmanomas.
Anot A. Brazausko, socialdemokratai ir socialliberalai šiuo metu intensyviai nagrinėja kitų partijų programas, finansininkai skaičiuoja, kiek konkretūs partijų programų pažadai galėtų atsieiti pinigine išraiška.
Tuo tarpu po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi dešiniosios opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Andrius Kubilius pabrėžė, jei Liberalų ir centro sąjunga (LCS) nutartų dėl valdančiosios koalicijos su kairiaisiais derėtis atskirai, o ne viename bloke su konservatoriais, tai susilpnintų dešiniųjų pergalę Seimo rinkimuose.
Jo teigimu, konservatoriai pasiūlė liberalcentristams derantis su socialdemokratų ir socialliberalų koalicija taip pat sudaryti vieną dešiniųjų bloką. “Jei liberalcentristai atsisakytų su mumis būti tam tikrame viename derybiniame bloke, tai būtų gana ryškus dešiniųjų laimėjimo susilpninimas”, – pabrėžė TS pirmininkas.
Pasak A.Kubiliaus, liberalcentristai kol kas į šį pasiūlymą nieko neatsakė.
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas dar sekmadienio vakarą pareiškė, kad nepritaria konservatorių siūlymui deryboms su kairiaisiais suformuoti bendrą derybų grupę, nes tai esą pakenktų derybų lankstumui. A.Kubilius tuomet pareiškė norįs išgirsti visos LCS, ne tik A.Zuoko, nuomonę.
A.Kubilius kritikavo socialdemokratų nuostatą iš anksto kelti sąlygas dėl premjero posto ar ministrų portfelių.
“Jei socialdemokratams tikrai svarbu, kad vyriausybėje nebūtų populistinių Darbo ar kitų partijų atstovų, jie turėtų suvokti, kad derantis su mumis vienas iš kriterijų yra rinkėjų valia”, – pabrėžė TS lyderis.
Seimo rinkimuose jo vadovaujama partija laimėjo 25 mandatus, taip pat prie jos frakcijos Seime prisijungs Kaune save išsikėlusi ir rinkimus laimėjusi Vida Čigriejienė. Socialdemokratai ir socialliberalai laimėjo 31 mandatą, prie jų prisijungs Alytaus vienmandatėje apygardoje išsikėlęs ir rinkimus laimėjęs socialdemokratas Julius Sabatauskas.
“Jei jie nenori su mumis derėtis, turi tai patys pasakyti. Visokių išankstinių sąlygų kėlimas – tai yra nevisiškai tinkamas požiūris į derybas”, – teigė A.Kubilius.
Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkės Kazimiros Prunskienės kvietimą kitoms į Seimą patekusioms partijoms jungtis prie jų bloko, A.Kubilius įvertino “kaip pralaimėjusios partijos gana desperacines pastangas rasti plyšelį patekti į valdžią”.
Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienio pavakarę pradėjo susitikimus su partijų, kurių atstovai buvo išrinkti į Seimą, lyderiais. V.Adamkaus sprendimą, kuriai politinei jėgai pavesti formuoti Vyriausybę, lems partijos veiklos pastovumas ir ilgalaikė pertspektyva. Tai po prezidento susitikimo su Darbo partijos lyderiu V.Uspaskichu žurnalistams teigė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Prezidento atstovė spaudai taip pat pabrėžė, kad prezidentas susitikimo metu domėjosi Darbo partijos atstovų nuomone ir vizija dėl tolimesnio valstybės valdymo. Jų išsakytos mintys, pasak R.Grumadaitės, turės įtakos tolimesniam V.Adamkaus apsisprendimui kam pavesti formuoti Vyriausybę.
V.Uspakichas po susitikimo su prezidentu pranešė, kad jis informavo prezidentą apie pasirašytą susitarimą dėl bendros koalicijos su Kazimira Prunskiene ir kad jie ketina siūlyti dabartiniai valdančiajai koalicijai jungtis prie šio naujai sudaryto bloko.
Tačiau V.Uspaskichas teigė supratęs, kad prezidentas būsimos Vyriausybės formuotojus rinksis pagal Konstitucijos jam suteikiamas galias ir siūlys sudaryti Vyriausybę, tik susiformavus naujai valdančiajai daugumai Seime.
Tuo tarpu V.Uspaskichas ir toliau neatsisako savo užmojų decentralizuoti valstybės valdymą. “Nenorėtumėm eiti į kompromisą dėl valstybės valdymo decentraliavimo”, – pabrėžė V.Uspaskichas. Jis žadėjo didelį dėmesį kreipsiąs vidinei šalies rinkai, mikroekonomikai, kuria, pasak jo, šiuo metu šalyje iš viso niekas nesirūpina.
