Seimo NSGK pirmininkas A. Anušauskas nesitiki, kad bus priimtos pataisos, reikalingos specialiųjų tarnybų kontrolei stiprinti, nes Seime nėra sutarimo.
Sekti gyventojus Lietuvos specialiosios tarnybos gali bet kokiu pagrindu ir kiek tik pačios užsimano, teigė šiandien Seime surengtos diskusijos dalyviai. Parlamentarai pripažįsta, kad specialiosios tarnybos nėra kontroliuojamos ir šios kadencijos Seimas sekti visuomenę sekančiųjų darbo greičiausiai nepradės.
Valstybės saugumo departamentą (VSD) laikas nuo laiko daužo kuo įvairiausi skandalai: dėl Seimui šiaip ne taip pateiktų 12 pažymų, neaiškių terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės bylos aplinkybių, dėl dešimčių žurnalistų sekimo. Visuomenei aiškinama mažai, o Seimas yra bejėgis net surengti operatyvinės veiklos komisijos posėdį.
Operatyvinė veikla, kuria užsiima VSD, yra nesusijusi su konkrečių nusikaltimų tyrimu. Jos tikslas – užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje aiškino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis. Posėdyje dalyvavęs neprisistatęs VSD atstovas teigė, kad saugumiečių veikla yra orientuota į informacijos rinkimą, o ne baudžiamąjį persekiojimą.
Todėl politikams atsiranda uždavinys kontroliuoti instituciją, kuri neprivalo parodyti labai konkrečių darbo rezultatų, tačiau turi didžiulius įgaliojimus. Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio nuomone, Seimo uždavinys yra ardyti mazgus tarp kai kurių VSD darbuotojų, prokurorų, teisėjų ir politikų, nes dabar jie veikia kaip viena struktūra.
Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas, kuris organizavo diskusiją Seime, pripažįsta, kad parlamentinė slaptųjų tarnybų kontrolė Lietuvoje yra „itin silpna“. Pasak jo, rengiami įstatymų pakeitimai, kuriais būtų įsteigtas specialus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitetis arba atgaivinta parlamentinė operatyvinės veiklos komisija, tačiau Seime nesama sutarimo ir šioms pataisoms dar toli iki dienos šviesos. Tai pripažino ir kitas NSGK narys Rimantas Smetona.
Nors konferencija surengta siekiant atkreipti dėmesį į NSGK pastangas efektyviai įgyvendinti specialiųjų tarnybų kontrolę ir prie vieno stalo susodinti įvairius suinteresuotus pareigūnus bei ekspertus, kai kurie jų nemanė, kad geriausiai tarnybas gali kontroliuoti parlamentas.
Pasak Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Petro Anselio, visuomenė „nėra tik melžėja ir traktorininkas“ – joje yra daugybė išmanančių ir suinteresuotų žmonių, todėl reikia plėsti visų institucijų visuomeninę kontrolę, o operatyvinės veiklos priežiūrą palikti prokurorams, bet ne Seimo steigiamoms institucijoms.
Tačiau prokuroras I. Mikelionis teigė, kad šiuo metu prokurorai vykdydami ikiteisminius tyrimus instituciškai yra žymiai mažiau kontroliuojami nei operatyvine veikla užsiimantys pareigūnai ir pažeidimų ikiteisminiuose tyrimuose būna žymiai daugiau nei vykdant operatyvinius tyrimus.
VSD gali veikti kaip KGB
VSD vis dar suvokiamas kaip sovietinio Valstybinio saugumo komiteto, geriau žinomo KGB trumpiniu, įpėdinis, o ne priešininkas, mano Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. VSD užsiima informacijos rinkimu, daugiausia sekdama tam tikrų žmonių veiksmus. Tai vadinama „operatyvine veikla“, o ši sąvoka, pasak H. Mickevičiaus, yra gimusi būtent sovietmečiu – kai KGB sekė savo šalies piliečius ir siekė nukenksminti neparankiuosius.
Nepriklausomoje Lietuvoje sudarytos visos įstatyminės prielaidos panašiam mechanizmui. Operatyvinę veiklą galima pradėti, kai, remiantis įstatymu, „turima informacijos“ apie planuojamus visuomenei ar valstybei pavojingus veiksmus. Nesvarbu, kas tos informacijos suteikė – kaimynė, sekamojo asmens verslo konkurentas, ar kitas kolega iš VSD. „Kiekvienu atveju galima sakyti, kad turima informacijos, ir pradėti operatyvinį tyrimą, naudoti specialiąsias priemones“, – sakė NSGK narys R. Smetona. Pasak jo, taip pat neapibrėžiama, kas dar, be žvalgybos ir kontražvalgybos, įeina į VSD funkcijas, dėl to jis gali užsiimti beveik bet kuo.
Aiškumo pasigedo ir H. Mickevičius, kuris teigė, kad operatyvinės veiklos kaip tokios turi būti atsisakyta ir dėl aiškumo visa specialiųjų tarnybų veikla sukonkretinta iki žvalgybos, kontržvalgybos ir policinės veiklos. Pastaroji remiasi tik įrodymų rinkimu.
Tačiau dabar Nacionalinio saugumo įstatyme esama tokių sąvokų kaip „ardomosios informacijos platinimas“, kurios leidžia sekti dešimtis žurnalistų, kaip ir buvo daroma. Ir visa tai – be konkretaus tikslo pradėti baudžiamąjį persekiojimą. NSGK pirmininko A. Anušausko teigimu, nėra aiškių ribų, kiek laiko galima vykdyti operatyvinį tyrimą ir kada jis turi būti perduotas prokurorams.
