Mokykloms sulaukus įspėjimų dėl galimų Rusijos specialiųjų tarnybų ketinimų verbuoti moksleivius, policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko sako, kad realiu metu užfiksuoti šiuos atvejus viešojoje erdvėje pareigūnams pavyksta ne visada. Jos teigimu, padėtį apsunkina tai, kad verbavimas dažniausiai vyksta privačiuose pokalbiuose.
Diskusija apie vaikų apsaugą nuo verbavimo internete, prevencijos priemones ir institucijų pasirengimą vasaros atostogų metu trečiadienį vyko Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
„Tikrai to žmogiškojo resurso ir techninių resursų yra nepakankamai, kad automatiškai aptiktume tam tikras rizikas (…). Tačiau reikia pasakyti, kad labai dažnai tie pasiūlymai duodami ne per atvirus kanalus, o per privačius susirašinėjimus, tai tikrai policija jų nepasiekia prevenciškai“, – posėdyje kalbėjo O. Plesko.
Jos teigimu, viena priemonių, kurių liepos mėnesį imsis Policijos departamentas, – rekomendacinių vaizdo įrašų apie verbavimo rizikas platinimas viešojoje erdvėje. Tiesa, policijos generalinio komisaro pavaduotoja tikino, jog tai – tik pirminis žingsnis, po kurio turėtų sekti kompleksiniai problemos sprendimai.
„Viena iš Policijos departamentui paskirtų priemonių, kurią planuojame įgyvendinti liepos mėnesį, – viešinti vaizdo klipus, numatytus dviem tikslinėms grupėms – tiek vaikams, tiek tėvams“, – nurodė ji.
„Kol kas numatome viešinti tuos vaizdo klipus socialiniuose tinkluose, savivaldybių informaciniuose stenduose, bet, taip, tai turėtų būti tik pirminiai žingsniai“, – pabrėžė O. Plesko.
Didžiausia rizika – socialiai arba finansiškai pažeidžiamiausiems
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vyriausiasis patarėjas Darius Buta nurodė, kad atsakingos institucijos parengė rekomendacijų ir veiksmų planą, kuriuo pasidalino su mokyklomis.
„Parengtos rekomendacijos, aiškūs algoritmai, ką vaikui daryti. Planas yra parengtas, rekomendacijos dvejos parengtos, išplatintos kone per 90 proc. mokyklų“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete aiškino jis.
NKVC vyriausiojo patarėjo teigimu, dažniausiai verbavimo aukomis tampa finansiškai arba socialiai pažeidžiamiausi vaikai.
„Pagal tam tikrus požymius mes matome aiškiai, kad yra taikomasi į pažeidžiamiausias kategorijas – tie vaikai, kuriems reikia galbūt papildomos finansinės pagalbos, dėmesio ir, na, tokio švelnesnio priėmimo“, – akcentavo D. Buta.
„Todėl į šį planą yra įtraukta ir Jaunimo reikalų taryba, ir kitos institucijos, kurios tiesiogiai su tais vaikais susitinka. Ir pagrindinė mūsų siunčiama žinia yra, kad vaikas negali būti paliktas vienas ir kad jis nėra nusikaltėlis – jis yra auka“, – pridūrė NKVC atstovas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius nurodė, kad ministerija sieks atnaujinti mokomųjų dalykų programas ir nuo kitų metų į jas įtraukti su asmenų verbavimu internete susijusias temas.
„Aišku, yra programų tiekėjai – mes su jais vasarą sukontaktuosime, kad pradėjus naująsias programas, nuo rudens tam daugiau būtų skiriama dėmesio“, – Seimo komiteto posėdyje kalbėjo viceministras.
6 dienas per savaitę – mobili konsultacijų linija
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė tikino, kad vasaros metu bus rengiami šios srities darbuotojų mokymai dėl verbavimo atvejų atpažinimo.
„Mūsų pagrindinė užduotis, kurią matome ir esame įsipareigoję, – tai darbuotojų apmokymas, priėmimas ir, kaip minime, tų pažeidžiamų vaikų, kurie galėtų galimai atsidurti tų priešiškų valstybių akiratyje, identifikavimas“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Taip pat, anot tarnybos vadovės, šešias dienas per savaitę veiks nemokama telefoninė linija konsultacijoms.
„Turime nemokamą Vaiko teisių liniją šešias dienas per savaitę, kurioje lygiai taip pat bus apmokyti darbuotojai, sukurtas algoritmas, kaip veikti, kaip informuoti, kaip kalbėti apie tai, jeigu kreipsis tėvas, motina, globėjas, mokytojas (…), kad galėtume reaguoti, nukreipti“, – akcentavo I. Skuodienė.
Mokyklos sulaukė pranešimų apie verbuojamus moksleivius
Kaip skelbta anksčiau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neseniai perspėjo Lietuvos mokyklas dėl Rusijos specialiųjų tarnybų galimų ketinimų verbuoti šalies moksleivius.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas tikino, kad įspėjimai bei rekomendacijos švietimo įstaigų vadovams išsiųsti atsižvelgus į tai, kad Rusija šią taktiką jau išbandė Ukrainoje ir dabar gali perkelti į kitas valstybes.
Anot jo, įprastai vaikai ar paaugliai socialiniuose tinkluose iš nepažįstamų asmenų gauna pasiūlymą užsidirbti. Pirmiausia jų gali būti prašoma nufotografuoti nereikšmingus pastatus ar nupiešti grafičius. Tačiau vėliau gali būti pereinama prie tokių užduočių, kaip nufotografuoti karinę techniką, karinius objektus ar dalyvauti padegant karinius objektus ar padedant sprogmenis nurodytose vietose.
Valstybės saugumo departamentas pastarojoje grėsmių ataskaitoje taip pat rašė apie Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų siekius verbuoti Lietuvos gyventojus.
Lietuvoje pernai nuteistas Ukrainos pilietis, kuris 2024 metų gegužę, būdamas nepilnametis, užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų, sukėlė gaisrą Vilniuje esančioje parduotuvėje „Ikea“.
