Laukuose kasmet bręsta ne tik derlius, bet ir nuostoliai.
Panevėžio rajono ūkininkams žvėrių padaryta žala skaičiuojama dešimtimis tūkstančių eurų, o pernai kai kuriais atvejais siekė ir šimtus tūkstančių. Visgi šiemet situacija keista: nors žalos nemažėja, tačiau pasikeitus kompensavimo tvarkai, prašymų atlyginti nuostolius – vos keli.
Pratinasi prie naujos tvarkos
Pernai prašymų atlyginti žvėrių padarytą žalą Panevėžio rajone buvo itin daug.
Vien per pirmuosius septynis metų mėnesius jų buvo pateikta 22, o 2024-aisiais per visus metus – 16.
Šiemet kol kas sulaukta vos trijų prašymų. Juose daugiausia skundžiamasi urėdijai priklausančiuose plotuose gyvenančių elninių žvėrių padaryta žala žieminių kviečių pasėliams.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šimkutė sako, kad tokį skirtumą gali lemti ir pasikeitusi tvarka.
Anksčiau ūkininkai prašymus teikdavo seniūnijoms, o dabar – per specialią internetinę sistemą. Užpildyta paraiška pirmiausia nukeliauja medžioklės plotų naudotojams arba seniūnijai, jei žalą padaro stumbrai, vilkai, rudieji lokiai ar lūšys.
Pasak J. Šimkutės, naujoji sistema orientuota į tai, kad pirmiausia būtų ieškoma susitarimo tarp nukentėjusio ūkininko ir medžioklės plotų naudotojų.
„Prašymai pirmiausia pasiekia medžioklės plotų naudotojus. Su jais vyksta derybos dėl žalos atlyginimo. Jei pavyksta susitarti, tuo viskas ir baigiasi, o mūsų tie prašymai net nepasiekia. Savivaldybės įsikišimas būtų kraštutinis variantas“, – sako ji.
Anot specialistės, kol kas sunku pasakyti, kodėl šiemet prašymų tiek mažai.
Gali būti, kad daugiau atvejų išsprendžiama susitarus, tačiau neatmetama ir kita priežastis – dalis ūkininkų dar tik aiškinasi, kaip naudotis naująja sistema.
„Gal dabar tik trumpa tyla, o vėliau sulauksime tikro antplūdžio. Jo galima tikėtis ir prieš derliaus nuėmimą“, – svarsto J. Šimkutė.
Pernai žalos vertintojams ne kartą teko vykti į laukus ir vėlyvą rudenį, kai prasidėjo kukurūzų kūlimas.
Mažėja vilkų eibių
Šimkutė neabejoja, kad Panevėžio rajono miškuose gausu laukinių gyvūnų.
„Kiek žinome, stumbrų mūsų rajone daugėja. Gyventojai mums atsiunčia nuotraukų, kuriose matyti didelės jų bandos. Kadangi stumbrai – nemedžiojami gyvūnai, prašymai dėl jų padarytos žalos iš karto pasiekia seniūnijas“, – pasakoja specialistė.
Tiesa, šiemet stumbrų padaryta žala rajone dar nebuvo užfiksuota.
Pastaruoju metu negauta ir pranešimų apie vilkų išpuolius.
Pasak J. Šimkutės, pernai ar užpernai vilkai buvo papjovę avių, tačiau nukentėjęs ūkininkas gaišenas sudegino dar prieš atvykstant komisijai, todėl specialistai nebegalėjo įvertinti patirtų nuostolių.
„Kol kas dėl vilkų didelių problemų neturime. Daugiausia rūpesčių kelia laukinių žvėrių niokojami pasėliai“, – sako ji.
Anot specialistės, praėję metai pagal žvėrių padarytą žalą buvo rekordiniai per pastaruosius penkerius metus.
Bendra nuostolių suma priartėjo prie 270 tūkst. eurų. Iš jų apie 13 tūkst. eurų sudarė stumbrų padaryta žala, o medžiotojų būreliai ūkininkams atlygino maždaug 41 tūkst. eurų.
Palyginimui, 2024 metais rajone užfiksuota 31,5 tūkst. eurų žala, 2023-iaisiais – 69 tūkst. eurų, o 2022 metais – 142 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais laukiniai gyvūnai labiausiai niokojo rapsų, kviečių, pupų ir grikių pasėlius. Nukentėjo ir vienas bulvių laukas. Iš viso specialistai apžiūrėjo net 115 laukų, kuriuose buvo vertinama žvėrių padaryta žala.
Maitina miško žvėris
Upytės seniūnijoje ūkininkaujantis Antanas Zopelis sako su laukinių žvėrių daroma žala susiduriantis kone kasmet.
Didžioji dalis jo dirbamų žemių ribojasi su komerciniais medžioklės plotais, todėl problemų netrūksta.
„Kuo ta naujoji tvarka bus geresnė? Ne visi ir mokame naudotis tomis sistemomis, tenka prašyti pagalbos seniūnijoje. Bet ne mes juk tai sprendžiame“, – sako ūkininkas.
Naujoji tvarka numato, kad tam tikrais atvejais ir patys ūkininkai turi imtis priemonių pasėliams apsaugoti. A. Zopelis tokią nuostatą vertina skeptiškai.
„Iš mūsų laukų niekas neina į mišką daryti žalos. Miškas gali būti valstybinis ar privatus, bet žvėrys yra valstybės. Mes ir taip darbo turime per akis, o dabar siūloma aptverti laukus ir panašiai. Tvorų yra, tačiau jos padeda, jei ateina vienas ar du žvėrys. Bet kai sueina visa banda, tvoros lieka kiaurai išlaužytos. Ar mes turime po kelis kartus per savaitę vaikščioti aplink laukus ir jas remontuoti? Tam paprasčiausiai nėra laiko“, – kalba ūkininkas.
Žvėris atbaidantys specialūs repelentai, anot A. Zopelio, taip pat iš esmės problemos neišsprendžia. Jo manymu, pagrindinė bėda – pernelyg gausios laukinių gyvūnų populiacijos.
„Niekas nesitiki, kad į laukus apskritai neužklys nė vienas žvėris. Bet kai jų tiek daug, atrodo, kad dirbi ne sau, o tam, kad užaugintum žvėris miškui“, – sako A. Zopelis.
„Iš mūsų laukų niekas neina į mišką daryti žalos. Miškas gali būti valstybinis ar privatus, bet žvėrys yra valstybės.“
A. Zopelis
Jis pateikia ir paprastą palyginimą: jei ūkininkas laiko 100 ar 200 galvijų, turi pasirūpinti pašarais žiemai, o panašaus dydžio laukinių gyvūnų bandos maisto ieško pačios – dažniausiai ūkininkų laukuose.
„Visi valgyti nori. Juk miške vien šakelių negraužia. Pagrindinis jų maitinimasis vis tiek vyksta laukuose“, – įsitikinęs pašnekovas.
Todėl ir šiemet, pasak ūkininko, jo laukuose žalos netrūksta.
Tiesa, dėl mažesnių nuostolių jis ne visada kreipiasi kompensacijos, tačiau didesnę žalą stengiasi užfiksuoti ir susigrąžinti bent dalį prarastų pajamų.
Didžiausius nuostolius jo ūkiui dažniausiai padaro danieliai, elniai ir stirnos.
Šernų, anot A. Zopelio, gerokai sumažėjo afrikinio kiaulių maro protrūkių, o stumbrų šiemet savo laukuose jis dar nematė.
Ginčai dėl žalos
Panevėžio žvejų ir medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Rimantas Misevičius sako, kad kol kas naujoji žalos atlyginimo tvarka didesnių neaiškumų ar konfliktų medžiotojams nesukėlė.
Į draugiją dėl žvėrių padarytos žalos atlyginimo Panevėžio rajono ūkininkai kol kas tiesiogiai nesikreipė, tačiau pašnekovas neatmeta, kad derybos vyksta su atskirais medžiotojų klubais ar būreliais.
„Manau, daugeliu atvejų susitariama tarpusavyje. Medžiotojai stengiasi viską spręsti geranoriškai ir ieško kompromisų. Dauguma klubų ir būrelių yra apsidraudę, todėl žalą dažniausiai atlygina draudimo bendrovės“, – sako R. Misevičius.
Pasak medžiotojų atstovo, šiuo metu galioja tvarka, pagal kurią žala vertinama tik tuomet, kai pažeista ne mažiau kaip 5 proc. lauko ploto.
Vis dėlto svarstoma šią ribą panaikinti, nes nuostolių ūkininkai patiria ir mažesniuose plotuose. Kol kas, jo žiniomis, šio klausimo svarstymas atidėtas rudens Seimo sesijai.
„Įsivaizduokite, kokia našta tada gultų ant medžiotojų pečių, nors žvėrys yra valstybės turtas“, – sako jis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose užsienio šalyse galioja kitokia tvarka – privačios žemės savininkai turi daugiau teisių reguliuoti savo valdose gyvenančių laukinių gyvūnų populiacijas.
Kartu jis primena, kad ir patys ūkininkai gali kreiptis į savivaldybes bei pasinaudoti įvairiomis paramos programomis, skirtomis apsaugos nuo laukinių gyvūnų daromos žalos priemonėms įsigyti.
„Ūkininkai taip pat turi imtis priemonių savo turtui apsaugoti. Negalima visos atsakomybės perkelti medžiotojams“, – mano R. Misevičius.
Anot jo, būta ir tokių atvejų, kai ginčai tarp ūkininko ir medžiotojų persikelia į teismus.
Didžiausią žalą daro elniai
Misevičiaus teigimu, po afrikinio kiaulių maro protrūkių šernų populiacija Panevėžio rajone smarkiai sumažėjo.
Didžiausią žalą pasėliams dabar daro elniniai žvėrys.
Anot pašnekovo, jų populiacija pastaraisiais metais gerokai išaugo, o kai kuriose vietovėse fiksuojamos itin gausios bandos.
Siekiant reguliuoti jų skaičių, buvo atsisakyta elnių medžioklės licencijų sistemos, tačiau medžioklės terminai ir toliau griežtai reglamentuojami.
„Nuo kovo iki rugpjūčio elnių medžioti negalima. O būtent tuo metu dygsta pasėliai, bręsta javai. Kol elniai ramiai ganosi, jie sėkmingai maitinasi ūkininkų laukuose. Juk ir jiems valgyti reikia“, – sako jis.
