„Verslo žinios“
Dujų kainos koreguoja verslo planus
Į aukštumas kylančios gamtinių dujų kainos kai kurias Lietuvos įmones skatina imtis projektų, kurie leistų dujas pakeisti vietiniu kuru. Todėl auga biokuro paklausa, o kartu ir jo kaina. Verslas ir ekspertai sako, kad biokuras brangs toliau, bet ne taip drastiškai kaip gamtinės dujos.
Jonas Sirvydis, iki 1 mlrd. kub. metrų dujų per metus naudojančios bendrovės „Achema“ generalinis direktorius, sako, kad dėl brangstančių dujų įmonei gali tekti, kaip ir praėjusiais metais, stabdyti vieną iš dviejų amoniako cechų ir, neatmestina, perpus mažinti trąšų gamybos mastą.
Plastiko žaliavos gamintoja „Orion Global PET“ sako, kad gamtinių dujų dalis sudaro apie dešimtadalį produkcijos savikainos, įmonė per metus įsigyja apie 15 mln. kub. metrų dujų.
Dujų ir žaliavų brangymetis bei sumenkusi statybinių medžiagų paklausa smogia ir plytų gamintojams – dujos reikalingos garui, kuriuo kietinamos plytos, gaminti. Išaugusios dujų kainos į kampą varo ir šiltnamius. Išlaidos energetikai jau sudaro 60–70 proc. produkcijos savikainos.
Kitos įmonės ryžtasi dujas keisti vietiniu kuru, daugiausia biomase, nes jos kainos labiau prognozuojamos. Biomasės energija krakmolo bendrovėje „Amilina“ per porą metų beveik visiškai pakeis dujas. Panašiu keliu žengia ir bendrovė „Grigiškės“ – brangstančios dujos paskatino ją siekti ES paramos ir imtis biokuro katilo statybos.
Ispanų bėdos – gera proga iššluoti sandėlius
Lietuvos agurkų, pomidorų ir salotų augintojai skandalą dėl bakterijomis užkrėstų ispaniškų daržovių vertina kaip galimybę iššluoti savo sandėlius, nes iki šiol realizavimas judėjo gan vangiai.
„Mūsų prekybos tinkluose dauguma daržovių buvo ispaniškos, nes jos pigiausios ES. Šioje šalyje agurkų, pomidorų ir salotų perprodukcija. Vietiniai ūkininkai net užaria salotas, nes jų dėl žemų supirkimo kainų nebeapsimoka skinti“, – dėsto Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Jai kyla įtarimų, kad kai kurie ispaniški agurkai ir pomidorai prekybos centrų lentynose buvo žymimi kaip įvežti iš Olandijos. Konkurencijos kol kas nepajuto tik mūsų salotų augintojai, nes šios kultūros sezonas tik prasideda.
„Kai prekių importas iš Ispanijos sustoja, mūsų pajamos iš karto paauga“, – galimos naudos neišsižada Gediminas Rukša, bendrovės „Kietaviškių gausa“ direktorius. Jis neprognozuoja, kad lietuviškų daržovių kainos smarkiai augs.
„Lietuvos rytas“
Ramaus poilsio mėgėjų gretos retėja
Kaimo turizmo sodybų šeimininkai birželio laukė itin neramiai. Mat viltis atsigriebti už porą nesėkmingų metų griauna susitraukęs poilsiautojų srautas iš Vokietijos ir Skandinavijos valstybių.
Nemažai sodybų šeimininkų jau žino, kad dažną vasaros savaitgalį sulauks svečių. Tačiau jie nerimauja dėl darbo dienų.
Pernai kaimo turizmo rinka traukėsi. Itin skaudžiai kirto tai, kad užsieniečių sumažėjo per 50 proc.
„Šiemet sekasi prasčiau nei pernai. Kodėl? Juk krizė. Ji nesibaigė, o tik didėja.Anksčiau drąsiai pirkdavome verslo liudijimus nuo žiemos iki žiemos, dabar kai kuriais mėnesiais – vos kelioms dienoms”, – neslėpė Klaipėdos rajone įsikūrusioje sodyboje šeimininkaujanti Birutė Majorienė.
Tuo tarpu Kaimo turizmo asociacijos atstovai viliasi bent 5–10 proc. augimo šiemet, palyginti su praėjusiais metais.
Spąstai mašinos pardavėjai
Aferistai keliasi į internetą, kur beveik nerizikuodami įkliūti ieško lengvatikių. 30-metė panevėžietė Eglė, internete paskelbusi, kad parduoda savo automobilį, vos neprarado 3500 litų.
Už 1995 metų gamybos automobilį „Audi A6” panevėžietė norėjo gauti 7–7,5 tūkstančio litų. Tai ji paskelbė vienoje lietuviškoje interneto svetainėje.
Netrukus elektroninį laišką atsiuntė automobiliu susidomėjęs pirkėjas, esą gyvenantis Didžiojoje Britanijoje. Eglė nusiuntė pirkėjui savo sąskaitos, į kurią reikės pervesti pinigus už automobilį, numerį ir namų adresą. Juo turėtų atvykti vežėjų kompanija, turinti paimti mašiną.
Netrukus moteris gavo laišką esą iš Škotijos banko („Scotiabank”), patvirtinantį, kad į Eglės sąskaitą pervesti pinigai. Banko dokumentuose buvo nurodyta, kad pirkėjas pervedė Eglei 3500 litų daugiau, nei buvo suderėta už „Audi”. Britas, prisistatęs jūreiviu, paprašė panevėžietės tuoj pat pervesti vežėjų kompanijai tuos papildomus 3500 litų. Tačiau moteris pinigų taip ir negavo.
Toks atvejis – ne vienas. Poicija išsiaiškino, kad banko sąskaitos, į kurias patiklūs pirkėjai perveda pinigų, atidarytos asocialių žmonių vardu.
„Lietuvos žinios“
Estai nušluostė nosį kaimynams
Lietuviai netrukus su pavydu galės žiūrėti į vairuotojus Estijoje – jau šiemet jiems bus sudarytos galimybės elektromobilius įsigyti su didele valstybes parama. Pernelyg nesireklamavę ir be skambių šūkių estai kryptingai juda pažadėtos elektromobilizacijos link.
Praėjusią savaitę estų viltys persėsti į žaliuosius automobilius dar labiau sustiprėjo – krašto valdžia nutarė parduoti japonų korporacijai „Mitsubishi“ 10 mln. vienetų taršos leidimų, o už tai gautomis lėšomis remti elektromobilių įsigijimą.
Valdžios subsidijas galės gauti tik tie gyventojai, kurie pirks naujus elektra varomus agregatus. Jis pabrėžė, kad parama nebus skiriama mašinoms, turinčioms kombinuotą benzininį ir elektrinį variklį. Vadinasi, į šią kategoriją nepaklius populiarūs hibridiniai automobiliai, kuriuos dabar gamina „Toyota“ ar „Honda“.
Nelegali prekyba socialiniuose tinkluose
Daugėja nelegalių internetinių pardavėjų socialiniuose tinkluose, tačiau legaliems pardavėjams jie netrukdo, nes yra per smulkūs.
Pernai atlikus 71 internetinių parduotuvių patikrinimą, rasta 41 pažeidimas bei 27 991 litas nedeklaruotų pajamų. Šiemet po 15 patikrinimų rasti 8 pažeidimai. Tokius duomenis pateikia Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.
„Dažniausi pažeidimai yra veiklos neįregistravimas, būtinų dokumentų neišdavimas. Neretai pažeidėjai aiškinasi nežinoję apie prievolę registruotis, bet iš tiesų žmonės žino apie tai. Būna, kad pardavėjai net ir naudodamiesi kurjerių ar pašto pristatymo paslaugomis neregistruoja individualios veiklos arba dirba tik turėdami verslo liudijimus“, – sako jis.
Po patikrinimų pažeidėjai legalizuojasi – registruoja individualią veiklą, susimoka mokesčius.
