„Verslo žinios“
„Dingę“ Lietuvoje: tikrovė pranoksta lūkesčius
Lietuvai teks iš naujo sudarinėti strateginius ūkio planus, dėlioti pensijų reformų scenarijus, investuotojų pritraukimo strategijas, o verslininkams atsižvelgti į tai, kad jų turima informacija apie gyventojų bei vartotojų skaičių Lietuvoje, jų amžių, socialinę padėtį ir t. t. smarkiai skiriasi nuo tikrosios.
Tokios yra laukiamų gyventojų surašymo rezultatų pasekmės. Visuotinio surašymo skaičių (kiek gyventojų Lietuvoje yra) Statistikos departamentas (SD) žada paskelbti kitą savaitę.
Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė, pažymi, kad dar nemažai piliečių nepateko SD akiratin todėl, kad atvykę iš rajonų į didžiuosius šalies miestus nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos.
„Žinoma, darant išvadas, reikėtų palaukti tikrųjų surašymo skaičių. Tačiau tai, kad emigracija yra didesnė, nei rodo oficiali statistikai, mes jau seniai kartojame. Panašu, kad tai pasitvirtins“, – sako ji.
„Lietuvos rytas“
Medienos pirkėjai surėmė ietis
Verslininkų kova dėl prekybos mediena keliasi į Vyriausybę. Siūloma nauja tvarka sukiršino perdirbėjus, prekeivius ir biokuro pirkėjus.
Pagal naujai siūlomą tvarką pirmenybę nusipirkti apvaliosios medienos pirmiausia turės perdirbėjai, plokščių fabrikai. Taigi gyvenimas pasunkės tiems, kurie nieko negamina, o tik degina, tarp jų – miestų katilinėms.
Šiuo metu galioja principas – kas pasiūlo už medieną daugiau, tas ir perka.
Medienos prekeiviai perspėja, kad nauja tvarka sunaikins konkurenciją šiame versle. Vyriausybė šiandien pasitarime svarstys medienos prekybos pakeitimus.
Rangovai sujaukė uosto planus
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija dėl sužlugdyto konkurso pažėrė kaltinimų Vokietijos įmonei „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft” ir sulaukė atkirčio – rangovai nesijaučia kalti.
Klaipėdos uosto įplaukos kanalo tobulinimo ir Malkų įlankos gilinimo konkurse dalyvavusi Vokietijos įmonė pernai gruodį pateikė kainų požiūriu patraukliausią komercinį siūlymą – iškasti apie 460 tūkstančių kubinių metrų grunto ir atlikti kitus 8 mln. litų vertės darbus.
Kovo pradžioje, kai iki pasiūlymo garantijos galiojimo pabaigos buvo likusi savaitė, konkurse pirmąją vietą laimėjusi įmonė „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft” netikėtai persigalvojusi atsisakė pasirašyti sutartį su uosto direkcija.
KVJU direkcijai atrodo, kad „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft” nusigręžė nuo Klaipėdos uosto ne šiaip sau, o galbūt susigundžiusi kitais pelningesniais užsakymais Lenkijoje, kitose užsienio šalyse.
„Lietuvos žinios“
Populiariausios degalinės – garažuose
Nelegaliai parduodamų degalų Lietuvoje įsigyti taip pat paprasta, kaip ir užsukti į legaliai veikiančią degalinę. Prekeivių galima rasti pagal skelbimus internete arba pasiklausinėjus pažįstamų. Degalų pasirinkimas taip pat pakankamas – dyzelino į Lietuvą dažniausiai vilkikais atgabena tolimųjų reisų vairuotojai, o benziną nuolat veža per Lietuvos-Baltarusijos sieną zujantys lengvieji automobiliai.
Būtent pastaruosius – smulkiausius degalų vežėjus – užsimota sustabdyti itin griežtomis sienų su Baltarusija ir Rusija kirtimo taisyklėmis. Jiems ketinama leisti nemokamai įsivežti degalų lengvojo automobilio bake 5 kartus per mėnesį, o nuo 6 karto tektų mokėti akcizo, muito ir pridėtinės vertės mokesčius.
Muitinės departamento duomenimis, aktyviausieji įsigudrina valstybės sieną kirsti net du kartus per dieną. Vasario mėnesio „rekordininkas“ su „Volkswagen Passat“ sieną kirto net 57 kartus per mėnenesį.
Uosto ateitis įstrigo tarp dviejų žinybų
Tarp klaipėdiečių vis daugėja skeptikų, kad Energetikos ministerija Klaipėdoje pastatys suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Vienintelė krovos įmonė – naftos terminalą valdanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ – nepriklauso Susisiekimo ministerijai, o tai trukdo kurti artimiausio dešimtmečio uosto perspektyvą.
Kuo garsiau šalies valdžia kalba apie skubėjimą ir „Klaipėdos naftai“ patikėtą užduotį, tuo sunkiau darosi įžvelgti veiksmų spartą. Užtat labai sparčiai šiam reikalui leidžiami valstybės pinigai – vien tik teisinės konsultacijos, kaip parengti konkursą SGD terminalo patarėjui parinkti, įmonei jau kainavo per 240 tūkst. litų.
Patarėjams, kuriuos žadama pasirinkti šį mėnesį, į kišenę gali tekti sužerti dešimtis milijonų.
Įgyvendinant didelį, preliminariai vertinamą 700 mln. litų, projektą atsiranda nemenka tikimybė, kad daugiausia naudos patirs konsultantai, o jų Lietuvos finansinės galimybės visai nejaudina. Juk ir terminalas bus tik transportavimo alternatyva, bet ne mažiausios dujų kainos garantija.
