„Verslo žinios“
Uostą pagavo mažiausios kainos masalu
Nebesiryžtama prognozuoti, ar dar šiemet planuotas pradėti Klaipėdos uosto kanalo tobulinimo – valymo ir gilinimo darbų – projektas išties pajudės iš vietos. Žlugus itin sėkmingu kainų požiūriu laikytam konkursui, rangovo teks ieškotis iš naujo, o okeaniniai konteinervežiai įtariai žiūrės į uosto vartus.
Dar šių metų pradžioje įvykus uosto įplaukos kanalo tobulinimo ir Malkų įlankos gilinimo antrojo etapo konkursui, uosto direkcija džiaugėsi, kad jame uosto valymo įkainiai nukrito keletą kartų – nuo dar neseniai siekusių maždaug 73 Lt už kub. m iki 17 Lt už kub. m.
Pastarąją, mažiausią kainą konkurse pasiūlė Vokietijos įmonė, turinti savo atstovybę Lietuvoje „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“. Ji iškasti apie 460 tūkst. kub. m grunto ir atlikti kitus darbus ketino maždaug už 8 mln. Lt, o apskaičiuotoji šių darbų kaina siekė 25 mln. Lt. Tačiau uosto direkcijai taip ir nepavyko pasirašyti sutarties su šia, ne vieną projektą uoste vykdančia įmone.
„Amilinai“ atsiveria krakmolo verslo milžinės patirtis
Prancūziško kapitalo tarptautinė kompanija „Roquette“, Europoje pirmaujanti krakmolo ir kitų produktų gamintoja, kurios metinė apyvarta viršija 7,9 mlrd. Lt (2,3 mlrd. eurų), perka daugiau kaip ketvirtadalį Panevėžio krakmolo AB „Amilina“ akcijų. Prieš trejus metus krakmolo verslą pradėjusios įmonės akcijas už neskelbiamą sumą parduoda investicinis fondas „Amber trust“ ir smulkieji akcininkai.
Gavus konkurencijos tarnybų leidimus ir artimiausiu metu padidinus įstatinį kapitalą „Roquette“ valdys mažiau nei 50 proc. „Amilinos“ įstatinio kapitalo.
Sandoris išskirtinis ne tik tuo, kad tai pirmoji prancūzų investicija į Lietuvos apdirbamąją pramonę, bet ir tuo, jog kasmet nemažai investicijų skirianti biotechnologijų tyrimams, „Roquette“ gali padėti „Amilinai“ įsitvirtinti greta tokių Lietuvos biotechnologijų įmonių, kaip „Thermo Fischer Scientific“ Lietuvos padalinio ar „Sicor Biotech“/TEVA“.
„Lietuvos rytas“
Turgaus prekeivių gretos vis retėja
Prievolė pirkėjams išmušti kasos čekį praretino turgaus pardavėjų gretas. O tie, kurie jais dirbo ir iki nurodymo įsigyti kasos aparatą, tyliai šypsodamiesi stebi vis dar kunkuliuojančias kolegų aistras.
Utenos turgavietės paviljone pardavėjų gretos praėjusį savaitgalį praretėjo. Šeštadienį, kur paprastai pora ūkininkų prekiauja pieno produktais, už prekystalio dirbo vienas.
Ten, kur būriuojasi trys medaus pardavėjai, savaitgalį neliko konkurencijos: medumi prekiavo tik viena bitininkė.
Tačiau mėsos ir jos produktų skyriuje, kaip visada, netrūko nei pirkėjų, nei pardavėjų. Dalis jų, pavyzdžiui, Šiaudinių mėsinė ar bendrovė „Ūkininko rojus”, kasos aparatus naudoja ne pirmus metus. Jų klientai kasos čekius gaudavo ir pernai, ir užpernai.
Pirkinių krepšelyje – mažiau daržovių
Lietuvių skrandžiui įprastos daržovės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, keliskart brangesnės. Pasak pardavėjų, šį pavasarį daržovių perkama mažiau.
Šiemet žiemą sėkmingai rusams daržoves pardavę Lietuvos ūkininkai džiaugiasi ištuštėjusiais sandėliais ir geru uždarbiu. O lietuviškų daržovių pristigę prekybos tinklai jų įsiveža iš užsienio arba iš lietuvių augintojų perka brangiau.
Tarkim, prekybos tinkle „Maxima” šiuo metu bulvės kainuoja 1,95 lito už kilogramą, pernai tuo pat metu jos kainavo 0,89 lito. Burokėlių kilogramo kaina per metus stryktelėjo nuo 0,63 iki 2,99 lito, o kopūstų – nuo 1,29 iki 2,99 lito. Puse lito pabrango ir morkos.
„Norfos” tinkle morkos ir bulvės šįmet, palyginti su praėjusiais metais, brangesnės du kartus. Jų ir nuperkama perpus mažiau. Triskart brangesnių kopūstų pirkėjai taip pat įsigyja rečiau – šių daržovių parduodama 30 proc. mažiau.
„Lietuvos žinios“
Atsiskaičius kortele – priverstinė dieta
Mokant už pirkinius banko kortele sutriko ryšys, bet atsiskaityti pagaliau pavyko? Pernelyg nesidžiaukite. Gali būti, kad sumokėjote kelis kartus. Bankininkai ramina: kliento pinigai tokiais atvejais grąžinami. Tiesa, gali tekti laukti ne vieną savaitę.
Kuo dažniau atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o banko kortelėmis gyventojus ragina tuo suinteresuoti bankai. Jų naudai valdžia taip pat mielai apribotų grynųjų pinigų cirkuliaciją. Tai neva būtų galimybė mažinti šešėlinės ekonomikos dalį, be to, taip atsiskaityti esą patogiau ir saugiau.
Bet ar iš tiesų klientas gali jaustis saugus atsiskaitydamas kortele? Ne visada. Gali atsitikti ir taip, kad visai neplanuotai jis liks be galimybės disponuoti savo paties pinigais – banko sąskaitoje jie tiesiog bus „įšaldyti“.
Kalbinti bankų atstovai tvirtino, kad klientų pretenzijos dėl tokių įvykių nėra dažnos. Anot jų, sąskaitos gali „gyventi atskirą gyvenimą“, apie kurį dažnas kortelės savininkas neva nė nenutuokia: esą jeigu neteisingai rezervuojama maža lėšų suma, pavyzdžiui, mokant kavinėje už puodelį arbatos, tai pastebėti gali tik nuolat atidžiai tiriantieji savo sąskaitos išrašus.
Valstybės išlaidas vertins rečiau
Siūloma, kad duomenis apie tai, kaip valstybės institucijos įvairioms reikmėms naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, Seimo Audito komitetas rinktų gerokai rečiau nei iki šiol – tik kas pusmetį. Esą parlamentinė kontrolė dėl to nesusilpnėtų.
Seimo valdybai pavedus, pernai parlamento Audito komitetas rinko duomenis apie valstybės biudžeto lėšų naudojimą įvairiose institucijose. Informacija turėdavo būti pateikiama kas ketvirtį, už tris mėnesius. Tačiau šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai į Seimo Audito komitetą nesuplaukė, nes Seimo vadovybė dar neįpareigojo ir toliau vykdyti tokią parlamentinę kontrolę. Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.
