„Verslo žinios“
Verslą gręžia Skandinavijos link
Rimčiausias barjeras lietuviams sėkmingai pasirodyti Skandinavijoje skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose – būtinybė vietos kalba parengti dokumentaciją.
„Eksportuojančioji Lietuva“ (EL) pradeda trejus metus truksiantį projektą, jis leis jame dalyvaujančioms Lietuvos įmonėms naudotis Skandinavijos viešųjų pirkimų (VP) duomenų baze, VP ekspertų konsultacijomis ir mokymais apie Skandinavijos šalių VP konkursų ypatumus.
„Vienas pagrindinių šio projekto tikslų – supažindinti lietuvių verslininkus su Skandinavijos šalių VP procedūromis ir specifika, padėti parengti reikalingus dokumentus ir suteikti kompetencijos, kuri paskatintų eksporto plėtrą į Skandinavijos šalis. Daugelis Lietuvos verslininkų siekia plėtoti verslą didesnėse rinkose, tačiau tai paprastai reikalauja nemažų investicijų. Matome, kad VP yra viena iš galimybių įsitvirtinant naujose rinkose, nes reikalauja palyginti nedidelių investicijų“, – sumanymo esmę aiškino EL generalinis direktorius Paulius Lukauskas.
Skandinavijos šalių VP rinkoje, bent iš pirmo žvilgsnio, veriasi milžiniškos perspektyvos – vien Švedijos metinė VP vertė siekia apie 260 mlrd. Lt, Norvegijos – apie 160 mlrd. Lt, o Lietuvoje per metus VP konkursų skelbiama maždaug už 10 mlrd. Lt.
Interesai neleidžia Vyriausybei įvykdyti įsipareigojimų
Valstybės turto fondo ir Turto banko jungtuvių puota žadama septinti metai, tačiau vaišių stalo kaip nėr, taip nėr. Šios Vyriausybės įsipareigojimai raštu tėra popieriuje ir jau paseno, nes terminas parengti sujungimui reikalingus dokumentus baigėsi dar pernai.
Pagal pernai vasarį patvirtintą Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 m. strategijos įgyvendinimo 2009–2012 m. priemonių planą, iki metų pabaigos turėjo būti parengta „optimali valstybės nekilnojamojo turto valdymo institucinė struktūra“. Šitaip būtų pasiektas Vyriausybės deklaruojamas tikslas mažinti valstybės nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudas.
Dar pernai turėjo būti parengtas ir Valstybės turto fondo, ir Turto banko reorganizavimo sujungiant įstatymo projektas, reorganizavimo sąlygų aprašas, nauji po įvykusios procedūros veiksiančios įmonės įstatai.
„Lietuvos rytas“
Už naktį – du litai
Druskininkų miesto savivaldybės taryba patvirtino naują vietinę rinkliavą – nuo birželio 1 dienos poilsiautojai privalės sumokėti po du litus už kiekvieną apgyvendinimo įstaigoje praleistą naktį.
Nuo kitų pasaulio kurortų nusižiūrėjusi savivaldybė ketina per metus surinkti apie pusantro milijono litų nakvynės mokesčio už naudojimąsi viešąja infrastruktūra. Apie tai kalbėta jau prieš penkerius metus.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas įsitikinęs, jog už investicijas į gatvių remontą, gėlynų, skverų apželdinimą ir kitus darbus neturi mokėti tik nuolatiniai kurorto gyventojai.
Nuo nakvynės mokesčio atleisti vaikai iki septynerių metų, ligoniai, kuriems medicininės reabilitacijos paslaugas apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas, ir vaikai iki 18 metų, besigydantys „Saulutės” ir „Baltarusijos” sanatorijose.
Druskininkuose per metus apsilanko ir praleidžia bent vieną naktį daugiau kaip 200 tūkstančių svečių.
Erzinanti reklama – kasdienybė
Kasdien po kelias ar net keliolika reklaminių trumpųjų žinučių mobiliajame telefone. Keliomis dešimtimis reklaminių laiškų pernakt pasipildžiusi elektroninio pašto dėžutė. Tuo nepatenkintų vartotojų – vis daugiau. Bet neretai kalti jie patys.
Dalis vartotojų piktinasi pagrįstai: siuntėjai išties naudoja neteisėtais būdais gautus jų asmens duomenis ar nepaiso reikalavimo liautis siuntinėti pranešimus.
Tačiau nemažai žmonių pamiršta užpildę kokią nors anketą ir mainais į lojalumo kortelę sutikę gauti reklamos pranešimus. Mat tik retas kuris atkreipia dėmesį į tokį punktą raitydamas parašą ant dokumento.
„Lietuvos žinios“
Krantinėse – kova su statybų rangovais
Klaipėdos uosto statybos komplikuoja užsakovų ir rangovų santykius dėl papildomų darbų. Statybininkai tikina, kad krantinės yra toks objektas, kur numatyti išlaidas iki cento neįmanoma.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ėmė graužti nepasitikėjimo rūdys. Įstaigos vadovas Eugenijus Gentvilas, jau dvejus metus bandantis sulaužyti nusistovėjusią statybų organizavimo sistemą, šiuo metu dirba ir už pavaldinius. Jam neįtinka nei Lietuvos bendrovės „Hidrostatyba“, nei vokiečių „Jozef Mobius“, nei latvių „Latvijas Tilti“ projektų vadovai. Esą jie siūlo koreguoti sutartis ir apmokėti papildomų darbų išlaidas tada, kai jie jau būna atlikti be dokumentacijos.
Turto areštų daugiau nei prieš krizę
Šiemet įmonėms pritaikyta beveik ketvirtadaliu daugiau turto areštų, palyginti su pakilimo metais. Tačiau ekonomikos ekspertai šio rodiklio nesieja su ūkio šakų atsigavimu ar smukimu.
Įregistruotų įmonėms turto areštų skaičius nuolat mažėja nuo 2009 metų kovo. Pramonėje ir statybose per 2011 metų sausio-balandžio mėnesius įregistruotų turto areštų skaičius jau mažesnis nei per tą patį laikotarpį 2008-aisiais. Tačiau dalyje paslaugų bei prekybos šakų turto areštų tendencijos dar tebėra neigiamos. Tai rodo rizikos vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ gegužės mėnesį paskelbta turto areštų registro įrašų analizė.
