„Verslo žinios“
Milicijos auka tapęs lietuvis verslininkas žada nepasiduoti
Trejus metus Rusijoje kalintas ir turtą praradęs Lietuvos pilietis verslininkas sieks, kad turto pagrobėjai būtų nuteisti.
„Didžiausia mano klaida buvo ta, kad duoklę prievartavusiems teisėsaugos pareigūnams du kartus sutikau mokėti už „stogą“, – pasakojo Maskvoje įsikūręs Lietuvos pilietybę turintis verslininkas Nikolajus Kudelka. – Netekau pinigų, turto ir laisvės trejiems metams.“
Prieš pusmetį išleistas iš tardymo izoliatoriaus jis siekia, kad jo turtą užvaldę teisėsaugos pareigūnai būtų nubausti: „Nors man išėjus iš kalėjimo jie skambino, siūlė susitikti bet kurioje man priimtinoje Europos šalyje ir susitarti dėl „kompensacijos“.
Rusijos prokuratūra šiuo metu tiria dvi baudžiamąsias bylas, kad išsiaiškintų, kur dingo iš N.Kudelkos firmos „Delfranž“ sandėlių konfiskuotos prekės, kurių vertė apytikriai 3 mln. JAV dolerių. Tyrimą atlikę pareigūnai anksčiau teigė, kad prekės buvo sunaikintos Rusijos įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau N. Kudelka tikino, kad vos išvežtos iš sandėlių konfiskuotos prekės buvo parduotos vadinamojoje „pilkoje“ rinkoje, ir pateikė savo įtarimus grindžiančių dokumentinių įrodymų: niekas pareigūnų nurodytose vietose konfiskuotų prekių nei saugojo, nei jas naikino.
Indai lietuviškos picos liko neragavę
Lietuvos bendrovės „Čili Holdings“ planai lietuviška pica pamaitinti tolimosios Indijos valgytojus kūnu netapo – nepavyko rasti tinkamų vietos partnerių. Nors mūsų verslininkų noras veržtis į Indiją didžiulis, verslą ten įsukusiųjų kol kas tenka ieškoti su žiburiu.
Apie tai, kad plės savo maitinimo įstaigų tinklą į 1,15 mlrd. gyventojų turinčią Indiją, „Čili Holdings“ prabilo dar 2009 m. pabaigoje. Pirmieji „Čili pica“ restoranai tolimojoje šalyje duris atverti turėjo pernai. Plėtra Indijoje planuota franšizės būdu.
Tačiau nė viena „Čili“ picerija Indijoje iki šiol neatidaryta.
Dainius Kalina, „Čili Holdings“ valdybos pirmininkas, sako, kad Indijos reikalas įstrigo – nepavyko rasti tinkamo vietinio partnerio.
Nors Indijos neišsižadama, jis neslepia, kad franšizės pirkėjų ten aktyviai jau nebeieškoma – dabar „Čili“ akys krypsta į daug artimesnę Baltarusiją.
„Lietuvos rytas“
Olimpinis ginčas baigsis paliaubomis
Žinoma pasaulyje fotoaparatų gamintoja pasiekė, kad Lietuvoje neliktų jos vardą primenančios loterijos. Tuo tarpu mūsų šalies verslininkai džiaugiasi, kad pavyko išvengti finansinių nuostolių.
Japonijos koncerno „Olympus” atstovai visai atsitikinai sužinojo, kad mūsų šalyje rengiama momentinė loterija „Olimpas”, kurią organizuoja bendrovė „Olifėja”.
„Į Lietuvą atvykę koncerno atstovai Vilniaus oro uoste atsitiktinai pamatė loterijos pavadinimą ir susidomėjo”, – sakė „Olifėjos” generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas.
Visame pasaulyje gerai žinomos kompanijos atstovai lietuviams pareiškė pretenzijų. „Olifėjos” atstovai iš pradžių bandė ginčytis ir ginti „Olimpą”. Viskas krypo teismo link. Tačiau metus trukęs ginčas baigsis taikos sutartimi.
Šiaulių oro uostą gelbėja tiktai veršeliai
Į nuostolius įklimpusio Šiaulių oro uosto balansas pasiekė pavojingą ribą: skolos baigia susilyginti su turtu. Mėginama griebtis kiekvieno šiaudo – deramasi su Ryga ir laukiama Europos krepšinio pirmenybių.
Vos gyvai Šiaulių įmonei padeda tik veršelių eksportas į Izraelį: per mėnesį išskraidinama po kelis transporto lėktuvus.
Ilgametis bendradarbiavimas su žydais davė ir daugiau naudos, nes dabar atskrenda ne tušti, o gėlių, prieskoninių daržovių pakrauti lėktuvai.
„Tačiau norint sėkmingai dirbti viskas turi pasikeisti iš esmės – pradedant akciniu kapitalu, įmonės strateginiu planu ir baigiant teritorijų padalijimu”, – skundėsi oro uosto vadovas Romas Mikšys.
„Lietuvos žinios“
Krepšinio čempionatas – impulsas ir Lietuvos verslui
Lietuvių verslininkai aktyviai rengiasi artėjančiam Europos krepšinio čempionatui ir žada pasiūlyti krepšinio aistruoliams patrauklių prekių, paslaugų ir pramogų. Tačiau žinios, kad oficialios čempionato atributikos tiekimą Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) patikės vietos gamintojams, lietuviai kol kas nesulaukė.
Nors iki Europos krepšinio čempionato liko tik keturi mėnesiai, FIBA neskuba skelbti oficialaus atributikos tiekėjo. Kauno verslininkai garsiai kalba, kad FIBA gali pirmą kartą istorijoje pasirinkti gamintoją iš šalies, kurioje rengiamas čempionatas, – apie tai neva prasitaręs vienas iš „Eurobasket 2011“ organizacinio komiteto darbuotojų.
„Eurobasket 2011“ organizatoriai oficialiai tvirtina neprarandantys vilties, kad suvenyrai ir čempionato talismanas Amberis bus gaminami Lietuvoje. Tačiau verslininkai gūžčioja pečiais: laiko liko labai nedaug, todėl gali atsitikti, kad tokia išskirtine galimybe iki šiol nežinioje esančiam Lietuvos verslui nepavyks pasinaudoti.
Būtina toliau veržtis diržus
Latvijos ekonomistas Vjačeslavas Dombrovskis įsitikinęs, kad po ekonomikos krizės ant kojų besistojanti Lietuva turėtų toliau taupyti. Kitaip nepateksime į euro zoną.
Mūsų krašto galimybes įsivesti eurą 2014 metais V.Dombrovskis vertina kaip realias. Nors konsoliduoti biudžetą gali būti nelengva,
didžiausia kliūtis siekiant euro – didėjanti infliacija.
Patirtis rodo, kad paprastai po didelių ekonomikos krizių ūkis atsigauna lėtai. Esą tam prireikia bent kelerių metų. „Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva negali greitai atsigauti“, – teigė žinomas Latvijos ekonomistas.
„Vilniaus diena“
Kasos aparatai žengia į turgus
Likus vos kelioms dienoms iki gegužės 1-osios, kai maistu prekiaujančiose dengtose turgavietėse turės atsirasti kasos aparatai, prekiautojai ima pamiršti protestus ir vis aktyviau įsigyja būtiną įrangą.
Ateinantį sekmadienį įsigalios Vyriausybės dar vasarį priimtas nutarimas, kuriuo numatoma, kad maisto produktais turguje prekiaujantys verslininkai privalo turėti kasos aparatus. Kartu baigsis ir šimtaprocentiniam aparatų kompensavimui skirtas laikas.
Dar prieš kelias savaites bandę aktyviau protestuoti prieš tai, kad būtų įvesti kasos aparatai, turgaus prekiautojai jau nuleidžia rankas ir ruošiasi įgyvendinti Vyriausybės sprendimą, nes nori išvengti mokesčių inspektorių išrašomų baudų.
„Žiūrime pragmatiškai – negalime sakyti žmonėms, kad boikotuotų Vyriausybės nutarimą, jį, deja, reikia vykdyti, nes visai nebūtina turėti bėdų su inspektoriais ar policija“, – sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vienas vadovų Eduardas Šablinskas.
