(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Skandalas dėl E subliūško
Veterinarijos tarnyba porai mėnesių atideda naujos produktų ženklinimo tvarkos įsigaliojimą. Taigi prekybininkai maisto produktus su užrašais „be jokių E“, „be konservantų“ ir pan. iš gamintojų galės priimti be laboratorinių tyrimų ir po balandžio 15 d.
„Naujos tvarkos įsigaliojimo data nukelta iš balandžio 15 d. į birželio 15 d. O kokie reikalavimai galios po birželio 15 d., kol kas negaliu pasakyti“, – vakar informavo Zenonas Stanevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Šis terminas atidėtas jau antrąsyk. Pirmas sprendimas atitolinti šią datą priimtas pasirodžius „Verslo žinių“ publikacijai (2010 03 30) apie tai, kad tarnyba pareikalavo, kad produkcijos be konservantų (be jokių E) tiekėjai turi savo teiginius pagrįsti laboratorinių tyrimų duomenimis.
Tarnyba apie antrą atidėjimą nėra oficialiai paskelbusi. Pasak Z.Stanevičiaus, ši informacija artimiausiu metu bus paviešinta internete ir išplatinta asociacijoms.
Pernykštė krizė grūdų supirkėjų neatšaldė nuo išankstinių sutarčių
Žieminių kviečių ir rapsų pasėliai šiemet nedžiugina, tad žemdirbiai su nerimu laukia, kaip reikės vykdyti pasirašytas išankstines sutartis. Bet supirkėjai, kaip sakoma, lipa ant to paties grėblio.
„Nepaisydami pernykščių skandalų ir konfliktų, išankstinių sutarčių su ūkininkais sudarėme daugiau nei 2010 m.“, – sako Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.
Ūkininkai, pakilus kainoms ir užklupus nederliui, atsisakinėjo vežti grūdus pagal išankstinius susitarimus ir geriau sutiko mokėti baudas ar bylinėtis teismuose. Šiemet, kainoms kylant, išankstinės sutartys dėl būsimo derliaus toliau masiškai sudaromos. O derliaus vertintojai neguodžia.
„Laukai atrodo prastai. Mūsų įmonėje 105 tūkst. ha draudė 704 žmonės. Iš 424 ūkininkų jau gavome pranešimus, kad pažeista 52 tūkst. ha pasėlių. Prognozuojame, kad nuostolių patirs 600–650 žemdirbių ir kompensacijas mokėsime už 80 tūkst. ha“, – padėtį apibūdina Algimantas Navickas, pasėlius draudžiančios „VH Lietuva“ vadovas.
„Lietuvos rytas“
A.Šemetos siūlymui – kritikos lavina
Už mokesčius atsakingo Europos komisaro Algirdo Šemetos naujas pasiūlymas įvarė siaubo automobilių gamintojams ir dyzelinių mašinų vairuotojams: dėl lietuvio idėjos Europoje pakils dyzelino kaina.
A.Šemeta siūlo keisti degalų apmokestinimo tvarką visose ES šalyse. Europos Komisijos mokesčių ir audito komisaras norėtų apmokestinti degalus ne pagal jų kiekį, kaip yra dabar, o pagal degalų sukuriamą energiją ir išmetamų teršalų kiekį.
Vokiečiai jau apskaičiavo, kad lietuvio siūlymas jų šalies vairuotojams dyzelino litrą pabrangins 28 euro centais (0,96 lito).
Mat iš dyzelino gaunama daugiau energijos nei iš benzino, be to, jis bent anksčiau buvo laikomas labiau kenksmingu aplinkai, todėl jam būtų taikomi didesni mokesčiai.
Europos Komisija šį siūlymą svarstys jau rytoj, vėliau jis bus aptariamas ES Taryboje.
Valstybės dirvonai gundo energetikus
Valstybei priklausanti nedirbama žemė masina vis daugiau verslo grupių. Biokuro gamintojai čia siūlo sodinti gluosnius. Tuo tarpu biodujų verslo atstovai čia jau regi milžiniškas kukurūzų plantacijas.
Alternatyviosios energijos šalininkai neabejoja – 448 tūkstančius hektarų nenaudojamos žemės kaip nors reikia panaudoti.
„Tokie žemės plotai darko kraštovaizdį, kenkia aplinkai, skatina dirvos pelkėjimą”, – įsitikinęs Lietuvos biodujų asociacijos generalinis direktorius Jonas Budrevičius.
Jis jau regi viziją: valstybei priklausančioje žemėje auginti kukurūzus, rapsus, runkelius, o iš jų gaminti elektrą. Taip dirvonuojanti žemė būtų panaudota biodujoms gaminti.
Tačiau biomasės energetikos asociacijos „Litbioma” prezidentas Remigijus Lapinskas įsitikinęs, kad laisvoje valstybinėje žemėje turi būti auginami gluosniai ir hibridinės drebulės, skirtos biokurui.
Valdžia kol kas neskuba apsispręsti ir mano, kad dirvonuojantys plotai atiteks žemės grąžinimo laukiantiems gyventojams.
„Lietuvos žinios“
Skalūnų dujos – perspektyva ir Lietuvai
Jei pasitvirtins prognozės, kad Lenkijos žemės kloduose slypi didžiausi Europoje skalūnų dujų ištekliai, Lietuvai savo energetikos strategiją teks formuoti atsižvelgiant į galimybę importuoti šių dujų iš Lenkijos, taip diversifikuojant jų tiekimą.
Lietuva yra tarp valstybių, kur esama netradicinio kuro – skalūnų dujų – atsargų, teigiama balandžio pradžioje JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) išplatintoje Pasaulio skalūnų dujų išteklių ataskaitoje. Jų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 113 mlrd. kubinių metrų.
Potencialūs skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje vos ne 50 kartų kuklesni, palyginti su jų ištekliais kaimyninėje Lenkijoje, kurios potencialą EIA įvertino kaip didžiausią Europoje – 5,3 trln. kubinių metrų dujų, kurias įmanoma išgauti, bet net tai sukėlė naftininkų susidomėjimą.
„Šiuo metu lietuviškų bandinių pavyzdžius turi paėmusi JAV kompanija „Chevron“, su kuria turime bendradarbiavimo sutartį. Susidomėję laukiame, kokie bus rezultatai. Ir kitos įmonės po truputį domisi, tyrinėja, nors jokių konkrečių skaičių, žinoma, nemini“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos viršininko pavaduotojas Jonas Satkūnas.
Lips kaimynams ant kulnų
Klaipėdos uostas pasiryžęs kautis dėl specializuotų laivų. Jeigu jiems taikomų rinkliavų pakeitimas bus veiksmingas, ratinės ir kitokios technikos pristatymo rinkoje gali kilti logistikos permainų.
Rytoj, trečiadienį, Vyriausybės posėdyje Susisiekimo ministerija numato pristatyti nutarimo projektą, kuriuo siekiama padidinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą eksportuojant Baltarusijos ratinę techniką. Kartu siekiama, kad specializuoti laivai atplauktų ne tušti, gabentų į Klaipėdą Rytų rinkai skirtas transporto priemones ar didelių matmenų pramonės įranginius.
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio lydraštyje prie nutarimo projekto teigiama, kad Klaipėdos uosto rinkliavų rūšis ir jų maksimalius dydžius siūloma papildyti naujomis laivo, skirto automobiliams vežti, rinkliavomis.
„Vilniaus diena“
Išpūstos sąskaitos įgriso
Telekomunikacijų bendrovės įsigudrina sąskaitas išrašyti už paslaugas, kurių iš tiesų nesuteikė. Ne vieną tokį atvejį užfiksavę verslininkai nežada tylėti ir rengiasi bylinėtis su bendrove „Omnitel“.
Telekomunikacijų bendrovei „Omnitel“ kas mėnesį mokama bemaž vienoda 6 tūkst. litų suma už 60-ies darbuotojų mobiliųjų telefonų paslaugas kelių įmonių savininkui Faustui Stankevičiui nekėlė jokio įtarimo, kol jis pats asmeniškai nebuvo apgautas.
„Kaip verslo savininkas turiu du iš įmonių finansų apmokamus mobiliojo ryšio abonentus. Vieną telefoną naudoju kasdien, kitą – išskirtiniais atvejais, kai išvykstu atostogauti, kad su manimi galėtų susisiekti tik artimiausi žmonės ir įmonių direktoriai. Pastarasis telefonas buvo išjungtas ir gulėdavo stalčiuje po pusę metų ir ilgiau, tačiau kas mėnesį ateidavo 100 litų sąskaita, nors abonementinis mokestis siekdavo kelias dešimtis litų“, – dėstė įmonių „Elainė“ ir „Unigela“ savininkas F.Stankevičius.
Bendrovės „Omnitel“ atstovai teigė, kad neturėdami kliento sutikimo, negali pateikti jokių duomenų apie jo sutartį ir šios sutarties vykdymą, kurie parodytų, kad su klientu buvo elgtasi sąžiningai ir laikytasi įsipareigojimų.
