(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Bankų kartelio skandalas Baltijos šalyse skamba vis garsiau
Kai Latvijos konkurencijos prievaizdai nubaudė šalyje veikiančius bankus už kartelinį susitarimą, mokesčius už atsiskaitymą kortele suskubo mažinti ir Estijos bankai. Lietuvos konkurencijos tarybos atstovai sako dabar negalintys teikti komentarų.
Estijos bankai, įskaitant ir ten dirbančius „Swedbank“ bei SEB, jau pradėjo derėtis dėl komisinių, renkamų iš prekybininkų už atsiskaitymą kortelėmis, sumažinimo. „Bloomberg“ naujienų agentūros teigimu, mechanizmas toks: jei prekybininką aptarnauja vienoks bankas, o pirkėjai atsiskaito kito banko kortele, tai prekybininkas jį aptarnaujančiam bankui moka nemažus komisinius.
Marikos Merilai, Estijos prekybininkų asociacijos vadovės, teigimu, bankai iš prekybininkų reikalauja mokėti apie 1–1,5 proc. atsiskaitymo sumos. Kad komisiniai yra per dideli, mano ir Estijos konkurencijos taryba.
Savo ruožtu Lietuvoje pastebima tendencija, kad pastaruoju metu mokesčiai už bankines operacijas didėja. Dienraščiui pasiteiravus, ar Lietuvoje veikiančių bankų veiksmai šiame arba kituose rinkos segmentuose irgi bus tiriami, Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė pareiškė, kad jokių komentarų šia tema kol kas nebus.
Spyris Lietuvos įvaizdžiui yra, reikia sprendimų
Gali būti, kad įrengusi pakankamai šiuolaikišką stadioną Lietuva netaps Europos futbolo čempionato dalyve. Tačiau futbolas pasaulyje yra ne tik žaidimas, tai ir šalies įvaizdis. Paprasti sprendimai kainuotų gerokai pigiau nei Valdovų rūmų fligelis.
„Tai liūdna visam futbolui, kad 2011 m. yra aikščių, kuriose negalima žaisti“, – Europos žiniasklaidoje mirgėjo Ispanijos rinktinės futbolininko Xavi įspūdžiai apie Lietuvos stadioną.
Tačiau jei šiam sportininkui ir kitąmet ankstyvą pavasarį tektų išbėgti į Lietuvos stadioną, padėtis būtų ne ką geresnė, nes kol kas realių sprendimų, kad padėtis greitai pasikeistų, iš esmės dar nėra.
Marius Jovaiša, reklamos specialistas, fotografas, leidėjas, savo ruožtu komentuoja, kad „rezonansas dėl prastos Lietuvos stadionų būklės – tai tipiškas pavyzdys, kad ne visiems regimos ar kai kam nelabai svarbios detalės svariai nulemia šalies įvaizdį“.
„Lietuvos rytas“
Radiacijos baubas kelia rimtą grėsmę laivybai
Balandžio viduryje pirmieji radioaktyviosiomis medžiagomis užkrėsti krovininiai laivai iš Japonijos įplauks į Europos uostus. Jų tarnybos svarsto, ką daryti: ar juos įsileisti, ar pasiųsti atgal į Rytus.
Japonijos krovininis laivas „MOL Presence” nuo Fukušimos atominės elektrinės buvo nutolęs net 120 kilometrų. Bet tokio atstumo pakako, kad jį pasiektų radiacijos debesis.
Kai „MOL Presence” įplaukė į Kinijos uostą Siemeną, pradėjo veikti radiacijos lygį fiksuojantys prietaisai. 4698 jūrinius konteinerius gabenantis „MOL Presence” privalėjo apsisukti ir grįžti į Japoniją.
Spėjama, kad pirmieji galbūt radioaktyviosiomis medžiagomis užkrėsti kroviniai Europą jūrų keliais pasieks balandžio viduryje. Šiuo metu kaip tik svarstoma, kaip teks elgtis.
Robotas neturėjo lygių
Klaipėdos robotų konstruktoriai skina laurus – Austrijoje vykusiame tarptautiniame robotų kovų čempionate „Robot Challenge” susišlavė pagrindinius prizus.
35 metų klaipėdiečio Vitalijaus Rodnovo sukonstruotas robotas „Parazitas” prietaisų iki trijų kilogramų svorio kategorijoje pelnė pirmąją vietą. Pagal greitį ir tikslumą jis buvo geriausias net dvidešimtyje kovų.
Kopti ant nugalėtojų laiptelio V.Rodnovui, vadovaujančiam uostamiesčio klubui „Rodman Robotics”, – ne naujiena. Jo robotas „Master of Disaster” pernai San Fransiske (JAV) vykusiame pasaulio čempionate pripažintas tobuliausiu prietaisu japonų sumo kovas imituojančių pramogų robotų grupėje. Iš viso jis sukūrė kelias dešimtis robotų.
Austrijoje neblogai sekėsi ir klaipėdiečiui Egidijui Vedeikiui – jo robotas laimėjo 2-ąją vietą.
„Lietuvos žinios“
„Leo LT“ atgimsta trigalviu slibinu
Energetikos ministerijos (EM) Seime aktyviai stumiamas projektas vienose rankose sutelkti energetikos, kainų ir ryšių sektorių kontrolę jau vadinamas afera, kur kas didesne nei „Leo LT“ kūrimas. Šį sumanymą remia ir prezidentūra, taip gausianti šansą dar labiau išplėsti savo galias.
Seimas kovo 15-ąją po pateikimo pritarė ir gegužę svarstys jau antrą kartą Energetikos ministerijos pateiktas Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma reorganizuoti energetikos sektoriaus techninę kontrolę vykdančią Valstybinę energetikos inspekciją prie EM ir energetikos kainas reguliuojančią Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, jas prijungiant prie Ryšių reguliavimo tarnybos.
Po ryšininkų „kepure“ turi atsirasti nauja Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, valdysianti visą krašto infrastruktūrą ir gyvensianti iš mokesčių, sumokamų nuo milijardinių šio sektoriaus įmonių apyvartų.
„Nedeklaruojamas, bet realiai matomas, kaip sakau, fizikų-dviratininkų klano tikslas, vykdant šią pertvarką, – sukišti savus žmones, diletantus energetikoje, į tokį svarbų organą. Kai Seimas po 1,5 metų baigs kadenciją, ten įkišti vyrukai turės garantuotą duoną, ir ne bet kokią, – valdys nuo 5 mlrd. iki 10 mlrd. litų piniginių srautų reguliavimą. Manau (tą sakiau ir energetikos ministrui Arvydui Sekmokui), kad tai afera, stambesnė negu „Leo LT“ įkūrimas. „VP Market“ buvo užgrobęs tik elektros energetiką, o šis klanas baigia užgrobti viską – elektros, šilumos, dujų sritis“, – prabilo po ilgiau kaip metus daryto spaudimo iš VEI vadovo posto pasitraukęs technikos mokslų daktaras Vytautas Miškinis.
Ispanija ties nervų krizės riba?
Kol Portugalijos ekonominę ateitį supa nežinomybė, vis dažniau žvilgčiojama į jos didžiąją kaimynę Ispaniją. Ar šios Pietų Europos šalies neištiks mažosios draugės likimas?
Nedarbas Ispanijoje siekia 20 proc., tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Vis daugiau jaunų žmonių žvalgosi darbo užsienyje ir mėgina sprukti į Jungtinę Karalystę ar Vokietiją. Maždaug 40 proc. 16-25 metų jaunuolių neturi darbo, tinkamo išsilavinimo ir nemato perspektyvų savo šalyje.
Valstybės skola vis dar siekia 55 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o biudžeto deficitas viršija 10 proc. BVP. Klestėjimo metais kasmet būdavo pastatoma 800 tūkst. naujų būstų.
Jei Ispanijai prireiks pagalbos iš 750 mln. eurų gelbėjimo fondo, kurį sumetė ES ir Tarptautinis valiutos fondas, kiek daugiau nei dešimtmetį gyvuojantis euras gali žlugti. Todėl kai kurie analitikai neatsitiktinai garsiai lygina Portugaliją ir Ispaniją.
