(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Verslui šoką sukėlė kova su piktnaudžiavimu „Be E“ ženklu
Nuo balandžio 1 d. prekybininkai nebegalės priimti maisto produktų su užrašais „Be E“, „Be konservantų“ ir pan., jei tiekėjas nepateiks laboratorijos išvadų, įrodančių, kad tų E ten tikrai nėra. Apie naują tvarką vos prieš savaitę sužinoję verslininkai sako patyrę šoką – tyrimus atlikti per kelias dienas nerealu.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kovo 16 d. išleido raštą, skelbiantį, kad nuo balandžio 1 d. didmenininkams, mažmenininkams, turgaus prekeiviams draudžiama iš tiekėjų ir gamintojų imti maisto prekės, kurių ženklinime vartojami teiginiai „Be konservantų“, „Be E“, „Be E621“ ir pan., jei tiekėjas nepateikia laboratorinių tyrimų protokolų, pagrindžiančių maisto priedų nebuvimą produkte, kopijų.
Ši tvarka negalios produktams, priimtiems prekybininkų iki balandžio 1 d. Kalbinti gamintojai ir prekybininkai stebisi, kodėl pasiruošti naujiems reikalavimams palikta tiek mažai laiko.
„Raštą iš tarnybos gavome 24 d., neišmanome, ką daryti. Balandis čia pat, laboratorinių tyrimų atlikti niekaip nespėsime – tam reikia mažų mažiausiai dviejų savaičių, juolab kad visos laboratorijos dabar tiesiog apgultos gamintojų“, – piktinasi Vytautas Meištas, alaus gamintojos AB „Ragutis“ vadovas.
Milijonai iš EIB Liuksemburgo saugyklų keliaus į komercinį banką
Seimo opozicija piktinasi, jog renovacijai pusės milijardo įšaldytos lėšos Europos investicijų banke uždirbo vos 100 tūkst. Lt palūkanų, tačiau banko paslaugos atsiėjo apie 6 mln. Lt. Finansų ministerija teigia, jog šiuo metu su EIB deramasi dėl galimybės perkelti minėtas lėšas į komercinį banką Lietuvoje. Koks tai galėtų būti bankas, kol kas neatskleidžiama.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009 m. rugsėjį į Europos investicijų banko (EIB) sąskaitą buvo pervesta 515,8 mln. Lt – 438,5 mln. Lt ES lėšų ir 77,3 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų.
„Šiandien yra priskaičiuota per 100 tūkst. Lt palūkanų“, – Seimą informavo Gediminas Kazlauskas, aplinkos ministras.
Anot jo, EIB atlygis už teikiamas paslaugas siekia 1,2 proc. nuo fondo dydžio. Kaip žinoma, renovacijai skirtas lėšas kontroliuoja ir valdo specialus JESSICA fondas.
Būtent šie skaičiai pribloškė kai kuriuos Seimo narius. Vakar per ministro interpeliaciją ne kartą skambėjo kritika, jog pinigai ne tik „įšaldyti“ be darbo, bet netgi tirpsta dėl mūsų neįžvalgumo. Esą 100 tūkst. Lt palūkanos neatperka sprendimo lėšas laikyti EIB banke, juolab kad banko paslaugos kainuoja milijonus, o renovacija nejuda iš mirties taško.
Tuo tarpu Finansų ministerijos (FM) duomenimis, nuo 2009 m. EIB laikomos lėšos uždirbo 1,5 mln. Lt palūkanų. G.Kazlausko teiginių FM nekomentuoja.
„Lietuvos rytas“
Bankrotas – tik turčiams
Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte nustatytos taisyklės itin nepalankios bankrutuojančiajam. Ši procedūra – sudėtinga, labai brangi ir toli gražu ne kiekvienam pasiekiama.
Įstatymo projektą Vyriausybė jau perdavė jį svarstyti Seimui. Tikimasi, kad parlamentarai jį priims iki vasaros.
Fizinio asmens bankrotas užtruktų penkerius metus. Bankrutuoti būtų galima, jei skolos viršija 20 tūkst. litų. Tačiau ekspertai įspėja – tokia procedūra realiai naudotis galės tik turtuoliai.
Advokatų kontoros „Sorainen” vyresniojo teisininko Manto Petkevičiaus nuomone, Vyriausybės sukurtame įstatymo projekte įrašyta nemažai dirbtinių kliūčių norintiems bankrutuoti. Teisininko nuomone, pagrindine kliūtimi taps vadinamasis kreditorių reikalavimų tenkinimo planas, kurio nauda abejotina.
Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis mano, kad pagal siūlomą tvarką bankrutuoti apsimokės tik tiems, kurių skola viršija milijoną litų, nes bankroto išlaidos per penkerius metus gali pasiekti 100 tūkst. litų.
Kaimynai jau ėmėsi veiksmų
100 litrų ir ne daugiau. Tokį prekybos apribojimą pasienio degalinėse vakar įvedė baltarusiai. Kol kas naujoji tvarka galioja tiktai dyzelinui.
„Šie apribojimai labiau skirti vilkikų vairuotojams, kurie dideliais kiekiais gabena pigesnius degalus į kaimynines šalis ir ten parduoda. Dar reikės laiko ieškoti naujos degalinės. Lengvųjų automobilių vairuotojai šį draudimą apeis lengviau”, – „Lietuvos rytui” teigė valstybinės bendrovės „Belneftechim” atstovė Marina Kostiučenko.
Baltarusija skiria dotacijų čia gaminamiems degalams, kad gyventojai juos įpirktų.
Pasienio su Lietuva zonoje veikia devynios degalinės. Jose prekyba degalais per du šių metų mėnesius ūgtelėjo 50 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Lietuvos žinios“
Pasimovei ant niekšybės – kaltink save
Lietuvoje įsigyti naudotą mašiną su suklastota rida arba paslėptais defektais – nesudėtinga. Kur kas sunkiau nubausti pardavėją, įbrukusį keturratę šiukšlę patikliam pirkėjui.
Tai, kad į Lietuvą iš Europos plūsta abejotinos kokybės nenauji automobiliai, yra vieša ir seniai žinoma paslaptis. Ne vienas vairuotojas savo kailiu patyrė, kaip rizikinga pirkti tokią mašiną iš nepažįstamų asmenų. Mat vietoj išsvajotos transporto priemonės galima užsikrauti problemų naštą – pardavėjų išgirtas automobilis iš tiesų gali pasirodyti esąs visiškas metalo laužas.
Turguose ar skelbimuose naudotus automobilius siūlantys pardavėjai nesuka sau dėl to galvos. Jie žino, kad Lietuvoje įstatymai realiai negina naudotų mašinų pirkėjų, todėl niekas nedraudžia brukti jiems bet kokią šiukšlę su keturiais ratais. Čia galioja nerašyta taisyklė: niekas nieko per prievartą nesiūlė, o jei nepastebi mašinos trūkumų pirkdamas – vėliau gaudyk vėją laukuose.
Be grynųjų nukentės silpniausieji
Valdžios sumanymas apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais pirmiausia smogtų ne didžiausias nelegalių pinigų sumas vartantiems kontrabandininkams ar mokesčių vengiantiems darbdaviams, o vyresnio amžiaus žmonėms ir smulkiesiems verslininkams.
Užsibrėžusi tikslą šiemet ištraukti milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos, Vyriausybė užsimojo apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais – esą taip sumažėtų oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas.
Ministrų kabineto nariai iki šiol nesutaria, kokiais būdais galėtų atpratinti verslą ir gyventojus mokėti banknotais ir monetomis, tačiau linksta nustatyti tam tikras sandorių sumas, kurias viršijus atsiskaitymai grynaisiais būtų draudžiami. Iki gegužės 1 dienos Finansų ministerija turėtų parengti ir įvertinti konkrečių priemonių taikymo mechanizmus.
Vyriausybės pasiryžimą mažinti grynųjų pinigų naudojimą remia šalies užsienio investuotojai bei komerciniai bankai. Tačiau siūlymas sulaukė ir aštrios kritikos. Labiausiai naująja iniciatyva piktinasi smulkieji verslininkai.
