(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Nauja Lietuvoje pramonės šaka sudomino belgus
Leidimas Lietuvoje iškasti 240 tonų anhidrito sudomino belgų kompaniją „Sibelco“ – tikėtina, kad būtent ji taps strategine projekto investuotoja.
„Sibelco“ yra svarbus žaidėjas. Tiesa, dar nesame pasirašę sutarčių, bet, manau, jų ketinimai rimtai. „Sibelco“ sutinka drauge rengti projekto galimybių studiją – juk neplanuotų išleisti milijono litų šiaip sau, dėl smagumo“, – kalba Tomas Bodrijė, už anhidrito kasybos projektą atsakingas bendrovės „Margasmiltė“ atstovas.
Projekto, kuris, skaičiuojama, atsipirks po 7 metų, vertė yra 214,7 mln. eurų (741 mln. litų).
Anhidritas – tai mineralas, plačiai naudojamas statybų ir chemijos pramonėje. Žaliava paklausi pasaulinėje rinkoje, o Lietuva šalia Kauno turi vieną didžiausių pasaulyje anhidrito telkinių. Lietuvos geologai ne vieną dešimtmetį entuziastingai kalbėjo apie šio vertingo mineralo kasybos naudą šaliai, o Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“ pernai lapkritį gavo leidimą kasti anhidritą.
Marmaris ir Antalija šiemet Palangai ne konkurentai
Nors žiemos sezonas daugumai Lietuvos pajūrio kurortų verslininkų buvo dar prastesnis nei pernai, vasaros laukiama su didesniu optimizmu, tikintis, kad sunkmetis pagaliau pasitrauks. Verslininkai sako, kad šios vasaros kainas viešbučiuose lems sumažintas PVM, kavinėse kainas ir uždarbį sureguliuos pati rinka, o didesniu galvos skausmu vadina tik kvalifikuotų darbuotojų stygių.
Iki vasaros sezono pradžios likus vos porai gerų mėnesių pajūrio kurortų viešbučiuose ir kavinėse pamažu prasideda remontai. Verslininkai sako, kad didieji darbai užvirs po poros savaičių, kai labiau orai atšils, – vieni pluša savo jėgomis, kiti samdo dirbančius pagal verslo liudijimus, stambesnieji kviečiasi statybos įmones.
Palangos, Šventosios ir Neringos verslininkai, priešingai nei prieš pernykštį sezoną, šiemet nestokoja daugiau optimizmo, kad ši vasara jiems bus sėkmingesnė.
„Nuo vasaros gal ir pagerės padėtis, tai priklausys nuo oro, nuo valdžios dėmesio turizmui, lėšų reklamai. Pavydime Druskininkams mero, kad jis toks energingas ir taip stoja už savo miestą“, – kad sėkmė priklausys ir nuo vietos valdžios pastangų, įsitikinęs Klaidas Pakutinskas, Palangos restorano „Molinis ąsotis“ savininkas.
Nemažai vilčių dedama ir į Europos vyrų krepšinio čempionatą, kurio dalis rungtynių vyks Klaipėdoje, tad dėmesio tikisi sulaukti ir kurortų viešbučiai bei kavinės. Viliamasi, kad dėl neramumų kai kuriuose užsienio kurortuose lietuviai šią vasarą labiau trauks į savą pajūrį.
„Lietuvos rytas“
Degalų prekeiviams – akibrokštai Rusijoje
Iš Kaliningrado srities pigesnį benziną ir dyzeliną vežantys lietuviai automobilių numerius tvirtina kniedėmis ir tvirtais varžtais. Taip bandoma apsiginti nuo lietuviškus numerius Rusijoje vagiančių, o po to jų savininkus reketuojančių asmenų.
Tarp automobilių, prie Panemunės pasienio posto laukiančių ilgoje eilėje išvykti į Rusiją, retai pamatysi tokį, kurio valstybiniai numeriai pritvirtinti vien tik rėmelyje.
Benzino ir dyzelino prekeiviai baiminasi prarasti numerius Kaliningrado srityje. Juos plėšiančios gaujos vairuotojams siūlo pavogtus numerius išsipirkti.
Arčiausiai Panemunės esančiame Sovetske susibūrė bent trys 18–23 metų jaunuolių gaujos, kurios dažniausiai nuplėšia priekinius valstybinius numerius, kad automobiliu nebūtų įmanoma pervažiuoti sieną.
Plyšo lietuvių verslo gysla Libijoje
Diktatoriaus Muammaro Gaddafi valdomoje Libijoje visureigių mėgėjai iš Lietuvos jau buvo atradę verslo gyslą, tačiau kilęs karas sujaukė jų planus.
Kovo 18 dieną vilnietis Antanas Juknevičius turėjo grįžti iš Libijos, kur ketino lydėti po Sacharos dykumas visureigiais keliaujančių olandų grupę.
Tačiau į Libiją jis neišskrido.Prasidėjus pilietiniam karui, Libijos oro linijos grąžino lietuviui sumokėtus pinigus už skrydį iš Paryžiaus į Tripolį.
Nuo tada, kai prieš ketverius metus su šturmanu Dariumi Vaičiuliu visureigių varžybose „Libia Desert Challenge” iškovojo pirmąją vietą, A.Juknevičius toje šalyje teigė atradęs puikią verslo gyslą. Kelerius metus jis organizavo keliones visureigiais po dykumą egzotikos ir ekstremalių pojūčių ištroškusiems vakariečiams.
„Dar neseniai svarsčiau galimybę investuoti į verslą Libijoje – nusipirkti dar kelis visureigius”, – teigė vilnietis. Jis nėra įsitikinęs, ar šiuo metu Tripolyje stovintis jo visureigis „Toyota LandCruiser” nesupleškėjo.
„Lietuvos žinios“
Širdperšą numalšins kompensacija
Balandžio viduryje Lietuvos banko valdybos pirmininko postą paliksiančiam 65 metų Reinoldijui Šarkinui pagal įstatymą priklauso įspūdinga išeitinė kompensacija – neatskaičius mokesčių ji siekia apie 162 tūkst. litų.
Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriuje pasiteiravus, kokią kompensaciją ketinama atseikėti darbus baigiančiam valdybos pirmininkui, tebuvo atsakyta, kad išmoka bus tokia, kokia priklauso pagal įstatymą.
Pagal Lietuvos banko įstatymą nustojusiems eiti pareigas banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams išmokama išeitinė kompensacija. Jos dydis yra tokio jų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio, kiek metų nepertraukiamai truko jų kadencija Lietuvos banke, bet ne daugiau kaip šešių vidutinių mėnesinių atlyginimų.
R.Šarkinui per mėnesį, neatskaičius mokesčių, mokama 27 tūkst. litų alga. Pernai pavasarį kilus skandalui dėl atlyginimo dydžio, R.Šarkinas pranešė savanoriškai jį susimažinęs iki 13, 5 tūkst. litų. Tačiau gera valia – dar ne įstatymas, todėl skaičiuojant išeitinę kompensaciją bus griežtai laikomasi pastarojo raidės.
Butai – mūsų, namas – jūsų
Apie 2,5 mln. daugiabučiuose gyvenančių Lietuvos žmonių nelinkę apdrausti bendro naudojimo turto, mat įsitikinę, kad jų nuosavybė yra tik gyvenamieji butai, o bendrai naudojamas turtas jiems neva nepriklauso ir jie nėra už jį atsakingi. Nelaimės atveju jie taptų našta valstybei.
Tai rodo rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta reprezentatyvi daugiabučių namų didžiuosiuose šalies miestuose gyventojų apklausa. Krašto draudimo bendrovės gyventojų bendrai naudojamą turtą draustų, jeigu atsirastų bent kiek didesnis tokių paslaugų poreikis. Tačiau žmonės nelinkę išlaidauti ir nelaimės atveju patirtus nuostolius kompensuoti pirmiausia prašytų savo miesto savivaldybės.
„Vilniaus diena“
Diplomatai pagal tarifą
Norite, kad jūsų verslo renginį pagerbtų Danijos ambasadorius – teks piniginę patuštinti maždaug tūkstančiu litų. Skandinavų praktiką bando įgyvendinti ir Lietuva, tik tai daro kitaip.
Danijos ambasadoriaus Lietuvoje dalyvavimas komercinio pobūdžio renginiuose turi savo kainą. Norint, kad ambasadorius atvyktų į, tarkime, naujų produktų pristatymą, įmonei tektų patuštinti savo sąskaitą. 3 valandos ambasadoriaus laiko bendrovei atsieitų vieną tūkstantį litų.
Lietuvoje mokesčiai renkami ne per ambasadas, kaip daro danai, bet per Ūkio ministerijos įkurtą viešąją įstaigą „Eksportuojančioji Lietuva“.
„Nustatant mokestį buvo atsižvelgta į laiką, kuris teikiant paslaugą užsakovui sugaištamas tiek „Eksportuojančiosios Lietuvos“ žmonių, dirbančių biure Vilniuje, tiek užsienio atstovybių komercijos atašė. Valandinio konsultacinio įkainio nėra“, – kalbėjo „Eksportuojančiosios Lietuvos“ direktorius Paulius Lukauskas.
