(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Užkandinės pasivadino restoranais ir ieško laimės
Viešojo maitinimo rinka viena margiausių, o statistika rodo, kad lietuviai tiki galį pragyventi iš nuosavo restorano ar kavinės. Galbūt todėl, karaliaujant maitinimo įstaigų tinklams, į šį verslą investuoja vis daugiau pavienių rinkos dalyvių.
Lietuvoje pernai veikė 2 772 viešojo maitinimo įstaigos. Bendrovės „Creditreform Lietuva“ atlikta restoranų ir viešbučių rinkos apžvalga rodo, kad 2010 m. Lietuvoje buvo atidaryta 9% tokių įstaigų, o 10% nutraukė veiklą.
Palyginti su 2008 m., 2010 m. „maitintojų“ pardavimo pajamos sumažėjo 35%, nuo 539,7 mln. Lt iki 342 mln. Lt.
Šiuo metu į madą ateina greitojo maisto užkandinės. Sėkmingai rinkoje įsitvirtina picos išsinešti, sušių barai, kibininės ar kepyklėlės.
Gediminas Balnis, UAB Vičiūnų restoranų grupės valdybos pirmininkas, sako, kad viešojo maitinimo įstaigų versle matyti atsigavimo ženklų – pirmieji mėnesiai rodo, kad 7% didėja apyvarta.
Kita vertus, toks augimas neguodžia, nes šio sektoriaus kritimas buvo skaudus. Per dvejus metus kavinės ir restoranai atleido daugiau nei 30% darbuotojų, nuo 26 300 iki 18 300. Didesni atleidimai buvo tik statybų sektoriuje, kur darbo neteko beveik 37% visų darbuotojų.
Troškimą auginti bulves maldo sėklos trūkumas
Sėklinių bulvių pardavėjai pritrūko sėklos – nors bulviasodis dar neprasidėjo, tačiau jau aišku, kad visų užsakymų patenkinti nepavyks, nes po pernykščių pelningų metų ūkininkai norėtų išplėsti šios kultūros plotus
„Pritrūkome tiek maistinių, tiek sėklinių bulvių. Jau nebegalime patenkinti visų užsakymų. Kainos mus taip pat džiugina“, – pasakoja UAB „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis. Jo teigimu, atsivežti sėklos nepavyks, nes ES jos taip pat trūksta.
„Šaka“ šiemet parduos 500–600 t sėklos. Bus realizuotos net peraugusios bulvės. Anksčiau tokios daržovės nebuvo naudojamos sėklai, tačiau ūkininkai perka specialią įrangą, kad tik galėtų apdoroti bet kokią sėklą. Pati bendrovė savo plotų nedidins – tiesiog neturi šiai daržovei tinkamų sklypų.
„Smulkieji ūkininkai norėtų didinti plotus, tačiau jiems trūksta sėklos. Didieji plėstis negali, nes jau išsėmę savo išteklius – daugiau pasodinus, pritruks sandėlių ir technikos. Mano nuomone, šiemet gali būti pasodinta 10–15% daugiau bulvių nei 2010 m.“, – skaičiuoja ūkininkas Vytautas Valaitis, daržovėmis prekiaujančio kooperatyvo „Bulvių namai“ pajininkas.
„Lietuvos rytas“
Įkandin pieno kils ir dešros kaina
Kad ir nebe taip spėriai, kainos prekybos centruose ir toliau kyla. Per mėnesį labiausiai į viršų pasistiebė pieno ir jo produktų, taip pat daržovių kainos. Netrukus brangs ir mėsa.
Praėjusią savaitę už kilogramą gyvo svorio kiaulienos mokėję maždaug 7,5 lito, netrukus pirkėjai turės atseikėti maždaug 0,8–1 lito daugiau. Vasario pabaigoje atšaldyto kumpio ar šoninės kilogramas specializuotose mėsos parduotuvėse kainavo apie 11–12 litų.
Šiuo metu parduotuvės jau perklijuoja etiketes.
„Žaliava pabrango. Todėl neišvengiamai brangs ir produktai”, – netuščiažodžiavo bendrovės „Biovela Group” vadovas Virginijus Kantauskas.
Mėsos gaminiai artimiausiu metu turėtų pabrangti 10–15 proc. Brangesnių, išskirtinių produktų kaina aukštyn šoktelės smarkiau, pigesnių – mažiau.
Patraukliausi darbdaviai jaunimo akyse
Studentai apsisprendė: iš 150 įmonių jie išrinko 10, kuriose mielai įsidarbintų. Tarp jų – ir bankai, ir žiniasklaidos įmonės, ir kelionių organizatoriai, ir mobiliojo ryšio operatoriai, ir prekybos centrai.
Apklausoje dalyvavo per 300 studijuojančių ar jau baigusių studijas žmonių iš visos Lietuvos. Didžiausią dalį apklaustųjų sudaro 19–24 metų jaunimas, dar studijuojantis bakalauro ir magistro studijose.
Patraukliausių darbdavių penketuką sudaro: „Lietuvos draudimas”, „Swedbank”, „Novaturas”, „Maxima”, „Švyturys-Utenos alus”.
Geidžiamiausių darbdavių dešimtuke neliko „DnB Nord” ir SEB banko, „PricewaterhouseCooper”, „Teo LT”, „Rimi”, „Ernst & Young”. Šios įmonės neprarado patrauklių darbdavių vardo, bet sąraše smuktelėjo žemyn.
„Lietuvos žinios“
Gėlėms ir suvenyrams pinigų negaili
Didžiųjų miestų merijos reprezentacijai pernai išleido daugiau kaip 1,5 mln. litų. Dėl Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato šiemet kai kurie miestai ketina dar labiau patuštinti pinigines.
Pagal šiemet reprezentacijai numatytas skirti lėšas kai kurios krašto savivaldybės perspjauna net Ministro pirmininko tarnybą – šios institucijos reprezentacinis fondas 2011 metais neviršys 400 tūkst. litų. Vilniaus miesto savivaldybė šiemet reprezentacijai yra numačiusi per 600 tūkst. litų, Kauno valdžia – 527 tūkst. litų.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto merija užsienio svečiams ir delegacijoms priimti (viešbučiai, transportas, maitinimas) išleido beveik 328 tūkst. litų – 17 tūkst. litų mažiau nei planuota. 2011 metais tam ketinama skirti apie 463 tūkst. litų. Įvairiems suvenyrams 2010 metais išleista daugiau kaip 227 tūkst. litų. Šiemet tam planuojama skirti 148 tūkst. litų.
Latvių minimali alga aplenkė lietuvius
Latvijos ministrų kabineto sudarytas komitetas pritarė naujai koncepcijai, pagal kurią būtų nustatoma minimali mėnesinė alga (MMA).
Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų MMA Latvijoje nuo 2012-ųjų kasmet didėtų po 3 proc. ir 2014 metais siektų 218 latų (maždaug 1066 litus prieš mokesčius per mėnesį). Latviai sukūrė tris schemas, pagal kurias būtų nustatoma MMA (dabar ji yra 200 latų iki mokesčių). Vasario mėnesį Nacionalinės bendradarbiavimo tarybos posėdyje vyriausybė ir socialiniai partneriai (Latvijos darbdavių ir profsąjungų konfederacija) pritarė idėjai, kad MMA dydį reikėtų susieti su vienu konkrečiu makroekonominiu rodikliu. Todėl prioritetiniu pasirinktas scenarijus numato, kad MMA būtų peržiūrima kartą per metus Nacionalinės tarybos posėdyje.
Perskaičiuojant MMA būtų atsižvelgiama į tokius rodiklius kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), užimtumo lygis, vartojimo kainų indeksas, darbo našumas. Socialiniai partneriai išsireikalavo, kad būtų atsižvelgta į MMA dydį Lietuvoje ir Estijoje, taip pat numatomus mokesčių sistemos pokyčius (tarp kitų, neapmokestinamojo pajamų dydžio).
Lietuvos Vyriausybė kol kas neranda sutarimo su socialiniais partneriais, o darbdavių ir profsąjungų atstovai kaltina vieni kitus nelankstumu.
„Vilniaus diena“
Žaliavų kainos išprotėjo
Žaliavų rinkoje kone kasdien skelbiami vis nauji rekordai. Brangsta viskas, pradedant nafta ir baigiant sojų pupelėmis. Ne paslaptis, kad žaliavos – užuovėja investuotojams neramiais laikais, o paprastiems mirtingiesiems jų brangimas – signalas apie kainų kilimą.
Iš atskirų žaliavų lydere šiais metais galime vadinti medvilnę, kurios kaina nuo metų pradžios pakilo daugiau nei 50 proc., kakavos – 20 proc. Auksas Londono ir Niujorko biržose pasiekė rekordinę kainą ir šiuo metu svyruoja apie 1440–1442 JAV dolerius už Trojos unciją. Sidabro kaina didžiausia per 31 metus ir yra aukštesnė nei 36 JAV doleriai už unciją. Nuo metų pradžios šio metalo kaina kilo 15 proc. Paladis brangiausias per dešimtmetį. Ekonomistams nerimo kelia tai, kad brangsta ne tik taurieji metalai ir energijos ištekliai, bet ir maisto produkcijos žaliavos.
