Baigtas tyrimas dėl didelio kiekio koronaviruso testų įsigijimo

Sekundė
ELTA
Šešėliai
2021.11.11 12:35

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio sprendimu baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso (COVID-19) reagentų pirkimu.

Baigtame ikiteisminiame tyrime buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui pareikšti įtariamai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas). Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi 303 360 eurų dydžio civilinį ieškinį.

Ikiteisminį tyrimą atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Š. Narbutas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo – liepos mėnesiais, veikdamas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometės sveikatos apsaugos viceministrės ir tuomečio premjero patarėjo žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vnt. COVID-19 testų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 Eur kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą buvo įskaičiuota ir 1 Eur už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui. Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

Baigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galimai tyčia suklaidino testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo, kaip fizinio asmens, statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos Respublikos atstovas. Kaip įtariama, Š. Narbutas siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data.

Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, Š. Narbutas galimai įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkstančių Eur.

Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 m. kovo 1 d. sudarytos, sutarties pagrindu, kaip tariamas komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas į Š. Narbuto asmeninę bankinę sąskaitą per du kartus buvo pervesti daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

„Šios įtariamos nusikalstamos veikos esmė yra savanaudiškas ir neteisėtas pasipelnymas pasinaudojus išskirtinėmis aplinkybėmis visai valstybei itin kritiniu metu. Derybos valstybės vardu dėl gyvybiškai svarbių jos sveikatos sistemai priemonių įsigijimo ypatingos skubos tvarka, mano nuomone, yra nesuderinamas su galimai nuslėpta ir neteisėtai įgyta asmenine turtine nauda. Apmaudu, kad tokiais veiksmais, kaip įtariama, padaryta ne tik didžiulė materiali žala, bet ir buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis bei daugybe savanorių, kurie tuo pačiu metu aukojo savo laiką, jėgas, materialius bei kitus išteklius stengdamiesi padėti valstybei įveikti išskirtinę krizę,“ – teigia tyrimui vadovavęs prokuroras G. Jasaitis.

Šiuo metu proceso dalyviai susipažįsta su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasibaigus nustatytam terminui prokuroras spręs dėl bylos perdavimo į teismą.