Pusę atvejų antibiotikus mes vartojame nesant tokios būtinybės. Tai reiškia, kad maždaug kas antras žmogus šiuos vaistus geria visiškai be reikalo.
Tą mokslininkai išsiaiškino remdamiesi vienos valstybės – Čekijos – pavyzdžiu.
Tenykščių sveikatos apsaugos specialistų tvirtinimu, pusė žmonių užsiima savigyda ir patys savo iniciatyva kovai su negalavimu pasitelkia vaistų pasaulio sunkiąją artileriją – antibiotikus. Tiesa, kartais neapgalvotą sprendimą skirti antibiotikus priima ir gydytojai, išrašantys receptą „dėl viso pikto“, nors medicininės būtinybės tam nėra.
Neseniai atlikta Čekijos farmacininkų apklausa parodė, jog antibiotikų atsargų turi maždaug 7 procentai šalies gyventojų. Ir per pastaruosius dvidešimt penkerius metus tokių preparatų vartojimas išaugo 25 procentais.
Problema ne tai, kad antibiotikai geriami be reikalo, bet tai, jog jie sumenkina kitų vaistų veiksmingumą, taigi ir didina sergamumą – kartais net mirtingumą. Teigiama, jog dėl įgyto atsparumo antibiotikams Europos Sąjungoje kasmet miršta apie 25 000 žmonių.
Beje, visai neseniai Pasaulio sveikatos organizacijos generalinė direktorė Margaret Čen pripažino, jog dauguma žmonių nežino, kaip atsparumas antibiotikams gali atsiliepti jų sveikatai. Jie dažnai nebaigia viso gydytojų skirto antibiotikų kurso bei toliau atkakliai jais gydo peršalimo ligas ir gripą net žinodami, kad antibiotikai niekaip neveikia virusų.
Kuo dažniau mes nepagrįstai geriame antibiotikus, tuo labiau silpnėja jų poveikis gydant tas infekcijas, kurioms jie tikrai būtini. Mat nekontroliuojamas antibiotikų vartojimas baigiasi tuo, jog ligas sukeliančios bakterijos išsiugdo atsparumą jiems.
Parengė Sandra Miškinienė
Įdomus faktas
Mokslininkai „leido“ vartojant antibiotikus gerti alkoholinius gėrimus. Naujausiais duomenimis, šis derinys nekenkia sveikatai taip smarkiai, kaip lig šiol manyta. Medicininiai tyrimai parodė, jog alkoholis neblokuoja daugumos gydomųjų preparatų poveikio ir, vartojamas su vaistais, paprastai nesukelia šalutinio poveikio.
