Petras Gražulis, vėl išeidamas į ringą kovoti su homoseksualais, kaip niekada palankus seksualinių mažumų gynėjams. Jam į pagalbą suskubę 50 Seimo narių pirmininkavimo ES išvakarėse Lietuvai prisegė nuožmios homoseksualų persekiotojos etiketę.
Seimas sutiko svarstyti P. Gražulio pateiktas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma piniginėmis baudomis bausti tuos, kurie viešai niekina „šeimos pagrindus“ ir organizuoja „visuomenės dorovei prieštaraujančius“ renginius. Tokie pažeidėjai, kaip teigiama P. Gražulio siūlomoje pataisoje, turėtų sumokėti 1–3 tūks. litų baudą, o jei būtų sučiupti pakartotinai – 6 tūkst. litų.
P. Gražulio iniciatyva gal ir neturėtų nieko stebinti. Tai ne pirmas ir, tikėtina, ne paskutinis kartas, kai jis bando ginti visuomenės dorovę. Pats Seimo narys teikdamas siūlomas kodekso pataisas prisipažino, kad jau penktą kartą bando pateikti tą patį projektą, tačiau vis nepavyksta – Seimo Teisės departamentas nuolat konstatuoja, kad įstatymo projektai teikiami nesilaikant teisėkūros reikalavimų. P. Gražuliui, net ir išbuvus daugybę metų Seimo nariu, per sudėtinga raštingai parengti įstatymo projektą. Užtat entuziazmo ir energijos priversti laikytis dorovės įstatymu netrūksta. „Mes turime gintis nuo įvairiausių iškrypimų, kuriuos palaiko ES senbuvės šalys. Jos primeta savo nuostatas labiau, negu buvo Sovietų Sąjungoje“, – pristatydamas savo pataisas aiškino P. Gražulis. Niekam Seime nekilo abejonių, kad jomis bandoma stabdyti homoseksualių santykių propagandą.
Tarptautinės teisės ekspertė, teisininkė Erika Leonaitė įsitikinusi, kad abstrakčiais „dorovės saugojimo“ siekiais bandoma šią dorovę ginti tik nuo vienos visuomenės grupės – homoseksualų. „Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad siūlomu projektu siekiama uždrausti bet kokias viešas homoseksualiems asmenims palankias nuomonės ir įsitikinimų raiškos formas, – teigia E. Leonaitė. – Kadangi nesukonkretinama, kuriais atvejais homoseksualių asmenų teisių realizavimas ir gynimas nebus laikomas pažeidžiančiu dorovę ar tradicines šeimos vertybes, galima teigti, kad projektu siekiama įtvirtinti atsakomybės taikymą už bet kokį viešą homoseksualių asmenų teisių plėtros, pavyzdžiui, galimybių įteisinti vienalytes šeimas, palaikymą.“
Seimas – už Lietuvos diskreditavimą?
Didesnę nuostabą galėtų kelti aktyvus Seimo narių pritarimas šiems P. Gražulio siūlymams. Parlamentarai, prisiekę laikytis Konstitucijos nuostatų, matyt, net nesusimąstė, kad šios pataisos kėsinasi į susirinkimų ir žodžio laisvę. Net 50 Seimo narių pritarė, kad šios pataisos būtų toliau svarstomos, ir pagrindiniu paskyrė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, o ne Žmogaus teisių komitetą, kuris būtų buvęs labiau tinkamas tokio pobūdžio įstatymo projektui svarstyti.
Iš posėdyje užsiregistravusių 75 Seimo narių tik 10 balsavo prieš šių pataisų svarstymą, 15 susilaikė. Palaikančių P. Gražulį atsirado bemaž visose frakcijose – šį projektą parėmė ir socialdemokratai, ir konservatoriai, ir Darbo partijos nariai, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Tik Liberalų sąjūdžio frakcija buvo prieš.
Tokie rezultatai sukėlė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pasipiktinimą. Dalyvaudamas Vyriausybės valandoje Seime gegužės 23 d. L. Linkevičius neslėpė, kad tokia situacija mažų mažiausiai gadina Lietuvos reputaciją. „Manau, su manimi sutiksite, kad Lietuva nėra homofobiška valstybė. Ir visi, kurie bando įrodyti priešingai, bando galbūt net pakenkti mūsų įvaizdžiui prieš pat pirmininkavimą ES (…). Šis siūlymas piniginėmis baudomis bausti eitynių dalyvius (…) galbūt prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. Čia galima paminėti susirinkimų teisę arba diskriminacijos draudimą. Yra ir kitų teisės aktų, kuriuos būtų galima paminėti. Pavyzdžiui, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Arba net sutartį dėl ES veikimo“, – kalbėjo L. Linkevičius. Anot jo, tokie pasiūlymai net neturėtų būti svarstomi Seime, tačiau, jei jau tai prasidėjo, reikėtų neatidėliojant komitetuote apsvarstyti šį klausimą.
L. Linkevičiaus nuogąstavimai suprantami – Lietuvos diplomatai stengiasi kuo geriau pasirengti pirmininkauti ES ir tikisi, kad tuo metu nevyks kokių nors skandalingų ir šalies reputacijai kenkiančių nesusipratimų. Tačiau tokių dalykų dėl vidinių intrigų išvengti sunkiau, nei sklandžiai vesti šimtus renginių ir suderinti 28 ES valstybių narių pozicijas. Diplomatai jau dabar jaudinasi, kad Lietuvos pirmininkavimo ES aktualijas gali užgožti kur kas pikantiškesni svarstymai užsienio žiniasklaidoje, kodėl Lietuva tokia homofobiška šalis. Panašiai Vengrijai pirmininkaujant ES 2011 m. svarbiausios žinios buvo ne apie ES politiką, o tai, kad Vengrija keičia savo konstituciją ir naujosios nuostatos prieštarauja demokratijos principams.
Kam tai naudinga
P. Gražulio pastangų kovoti su homoseksualais suaktyvėjimas prieš pirmininkaujant ES gal ir nėra visiškai atsitiktinis. Jis sutampa ir su pačių homoseksualų teises ginančių organizacijų aktyvumu. Jos neslepia noro būtent tuomet, kai padidėjęs dėmesys Lietuvai, dar garsiau skelbti apie tai, kaip šalyje diskriminuojamos seksualinės mažumos. Dėl to kaip tik Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES ketinama surengti homoseksualų eitynes – jos planuojamos liepos 27 d.
Nesunku nuspėti, kad P. Gražulis, o gal ir kiti jį palaikantys politikai nepraleis šios progos dar kartą pademonstruoti savo įkarštį kovodami su homoseksualais. 2010 m. parepetavęs išpuolius prieš homoseksualų eitynių dalyvius ir net juos saugančius policininkus, šiemet P. Gražulis turėtų būti dar drąsesnis. Juk net Seimas neleido jo ir Kazimiero Uokos patraukti atsakomybėn dėl pasipriešinimo pareigūnams. Po tokios parlamento indulgencijos šiemet P. Gražulis bus visiškai bebaimis. Galima laukti, jog per homoseksualų eitynes jis tikrai padarys viską, kad pakliūtų į kameras. Bus smagu matyti pykčio iškreiptą ir agresijos pilną Seimo nario veidą, tiražuojamą ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Tačiau kai kam gal bus ir gėda – juk niekas už šalies ribų nežino, kas yra tas P. Gražulis.
Kylančios įtampos kontekste konfrontacija dėl seksualinių mažumų teisių ir laisvių gali peržengti Lietuvos vidaus politikos ribas. Šis klausimas jau dabar įtraukia vis daugiau intelektualų, politikų ir visuomenės veikėjų, bandančių kovoti dėl savo nuostatų sklaidos. Jei į šias diskusijas įsitrauks ir užsienio žiniakslaida bei tarptautiniai veikėjai, Lietuvoje kurį laiką tai gali tapti apskritai bene svarbiausia tema. Juk mes taip jautriai reaguojame, kai šalį aptarinėja užsieniečiai.
P. Gražulio siūlomas projektas greičiausiai nebus priimtas. Jei Seime jis ir prasprūstų – prezidentė Dalia Grybauskaitė neišvengiamai jį vetuotų, nes, teisininkų vertinimu, jis bemaž akivaizdžiai prieštarauja demokratiniams principams. „Kaip ne kartą yra pabrėžęss Europos Žmogaus Teisių Teismas, demokratija suponuoja interesų pusiausvyrą ir tai atsiskleidžia Teismo praktikoje, nurodant, kad nors individualūs interesai kartais gali būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, kad visada turi nugalėti daugumos požiūris: turi būti pasiekta pusiausvyra, kuri užtikrintų sąžiningą ir tinkamą elgesį su mažumomis bei išvengtų bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi“, – teigia E. Leonaitė.
Tačiau vien P. Gražulio pasiūlymų svarstymas Seimo rudens sesijoje dar kartą pritrauks dėmesį šiam klausimui. Tad homoseksualų diskriminacijos tema populiariausių temų viršūnėse gali išsilaikyti mažiausiai pusmetį. Lyg tyčia – kaip tik tą pusmetį, kurį Lietuva turi būti ES veidas ir išmintinga skirtingų pozicijų taikytoja.
Visa tai greičiausiai bus į naudą homoseksualų teisių gynėjams. Jie pagrįstai galės įtikinti ES visuomenę ir politikus, kad Lietuvoje siekiama susidoroti su seksualinių mažumų atstovais. Galbūt net gaus didesnę juos remiančių tarptautinių organizacijų paramą. Lietuvos politikai bus nuolat gėdijami dėl „viduramžiško požiūrio“ ir demokratijos pažeidinėjimų. Galbūt toks spaudimas tik pagreitins tam tikrų nuostatų, pavyzdžiui, tos pačios lyties santuokų, įteisinimą Lietuvoje?
Šis, regis, kiek dirbtinai kurstomas konfrontacijos dėl seksualinių mažumų teisių scenarijus būtų priešingas dorovės ir tradicijų gynėjų lūkesčiams. Tačiau galbūt P. Gražulis ir jį remiantys 50 Seimo narių nėra jau tokie naivūs ir puikiai įžvelgia savo veiksmų padarinius? Vienas politinės paramos pritraukimo dėsnių teigia, kad norint pasiekti politinį tikslą visų pirma būtina konsoliduoti savo pozicijos šalininkus. O tai padaryti labiausiai padeda kuo didesnė konfrontacija visuomenėje – kai bemaž visi pradeda aiškiai deklaruoti savo priklausymą vienai ar kitai barikadų pusei. Tad įtampos didinimas gali būti ir racionalus veiksmas.
