21 valanda Ramiajame vandenyne: panevėžietis J. Narkevičius tapo pirmuoju lietuviu, perplaukusiu Katalinos sąsiaurį

21 valanda ir 28 minutės Ramiajame vandenyne, daugiau nei 34 kilometrai tarp Katalinos salos ir Kalifornijos krantų, šaltis, stiprios srovės, nakties tamsa ir aplink valtį besisukiojantys rykliai. Tokia buvo panevėžiečio Justo Narkevičiaus kova, kurios finiše – istorinis pasiekimas. Justas tapo pirmuoju lietuviu, perplaukusiu Katalinos sąsiaurį.

„Aš – pirmasis lietuvis, perplaukęs Katalinos sąsiaurį!“ – savo socialiniuose tinkluose po iššūkio paskelbė J. Narkevičius.

Už šio trumpo sakinio slypi daugiau nei 600 kilometrų treniruočių, šimtai valandų vandenyje, keturi mėnesiai intensyvaus pasiruošimo ir antrasis bandymas įveikti vieną sudėtingiausių atviro vandens plaukimų pasaulyje.

Į vandenį – naktį

Katalinos sąsiauris driekiasi tarp Katalinos salos ir Kalifornijos krantų. Oficialiai plaukimo distancija siekia maždaug 34 kilometrus, tačiau dėl vandenyno srovių realiai tenka įveikti gerokai didesnį atstumą.

Justas į Ramųjį vandenyną įšoko naktį. Pirmąsias 8–9 valandas aplinkui tvyrojo visiška tamsa.

„Aplinkui – tik Ramusis vandenynas. Po manimi – nežinomybė“, – pasakojo plaukikas.

Plaukimo pradžioje vandens temperatūra siekė apie 22 laipsnius šilumos. Tačiau maždaug po trijų valandų ji nukrito iki 19–17 laipsnių ir tokia išliko didžiąją dalį kelionės.

Vis dėlto šaltis buvo tik viena iš kliūčių. Visą kelią Justui teko kovoti su nepalankiomis srovėmis, kurios neleido tiesiog plaukti tiesia linija link Kalifornijos krantų.

Aplink – rykliai ir medūzos

Naktį vandenyne netrūko ir kitų išbandymų. Aplink plaukiką lydėjusią valtį sukiojosi rykliai. Vieno jų peleką pavyko užfiksuoti ir vaizdo įraše.

Vandenyje taip pat buvo medūzų ir kitų Ramiojo vandenyno gyventojų. Tačiau, anot Justo, didžiausia kova vyko ne su jūros gyvūnais. Tikrasis varžovas buvo šaltis, srovės, fizinis nuovargis ir savo paties mintys.

„Buvo akimirkų, kai atrodė, kad krantas niekada nepriartės. Bet aš plaukiau. Valanda po valandos. Kilometras po kilometro. Iki pat galo“, – teigia Justas.

Galiausiai po daugiau nei 21 valandos prieš jo akis pasirodė Kalifornijos krantai.

Antrasis bandymas tapo pergalingas

Šis plaukimas Justui buvo ypatingas dar ir todėl, kad tai buvo antrasis jo bandymas įveikti Katalinos sąsiaurį.

Pirmoji nesėkmė jo nepalaužė.

„Pirmasis bandymas manęs nesustabdė. Jis tik parodė, kiek dar turiu savyje“, – sako panevėžietis.

Todėl šįkart pasiektas krantas jam reiškia gerokai daugiau nei 34 įveiktus kilometrus.

Tai – keturi mėnesiai pasiruošimo ir daugiau nei 600 kilometrų, nuplauktų treniruotėse. Tai – šimtai valandų vandenyje, treniruotės šaltyje, ankstyvi rytai ir dienos, kai kūnas, kaip pats sako, prašė sustoti.

Tačiau sprendimas nesustoti buvo stipresnis.

Viena iš trijų didžiosios karūnos viršūnių

Katalinos sąsiauris – vienas garsiausių atviro vandens plaukimų pasaulyje. Jis taip pat yra vienas iš septynių sąsiaurių, sudarančių vadinamąjį „Ocean’s Seven“ – septynių sudėtingiausių pasaulio atviro vandens plaukimų iššūkį.

Katalina Justo sąraše tapo jau antruoju įveiktu „Ocean’s Seven“ sąsiauriu.

Be to, šis plaukimas yra viena iš trijų vadinamosios „Triple Crown of Open Water Swimming“ dalių – prestižinio atviro vandens plaukikų iššūkio, kurį sudaro trys legendiniai plaukimai.

Istorinis J. Narkevičiaus pasiekimas kartu yra ir dar vienas žingsnis jo didžiajame atviro vandens plaukimo kelyje.

Katalinos sąsiauris nėra pirmasis J. Narkevičiaus iššūkis, kuriam įveikti reikia peržengti savo fizines ir psichologines ribas. Vos prieš metus panevėžietis stovėjo Everesto viršūnėje, 8848 metrų aukštyje.

2025-aisiais Justas tapo aštuntuoju lietuviu, pasiekusiu aukščiausią pasaulio kalną. Viršūnėje jis išskleidė Lietuvos ir Panevėžio vėliavas, taip įrašydamas ir savo miesto vardą į vieno įspūdingiausių pasaulio alpinizmo pasiekimų istoriją.