Į duris su naujomis viltimi, siekiais ir pažadais jau beldžiasi 2016-ieji. Tai bus keliamieji metai – vasaris turės 29 dienas, o visi metai – 366. Anksčiau buvo manyta, kad tokie metai išskirtiniai, sunkūs, tačiau optimistai tvirtina, kad tai laikas, kai turime vieną papildomą dieną gyventi, mylėti ir džiaugtis artimaisiais.
Sausio 1 dieną Lietuva tapo devynioliktąja euro zonos nare ir šių metų pradžia išliks kaip istorinis tautos žingsnis.
2015-ieji buvo žymimi kaip taikos ir ramybės metai. Tačiau vargu ar jiems baigiantis galima teigti, kad gyvenome ramiai. Juk įveikėme tikrą kliūčių ruožą. Šiemet pasauliui kone didžiausią įtaką darė migrantų krizė ir teroro aktai. Skaudūs įvykiai nejučia tapo metų simboliu.
Pro „Sekundės“ žurnalistų akis nepraslydo nei pasaulio, nei šalies, nei Panevėžio aktualijos.
Istorinis įvykis
2015 metų pradžia pažymėta istoriniu įvykiu – sausio 1 dieną Lietuva tapo devynioliktąja euro zonos nare Naujoji valiuta kėlė nemenkų rūpesčių: su ja sunkiai tvarkėsi kasininkai, paštuose atsirado didžiulės eilės, iš taupyklių išsiėmę litus panevėžiečiai užgulė bankus.
Paskutinėmis nacionalinės valiutos gyvavimo dienomis ja atsiskaityti už komunalines paslaugas skubantys panevėžiečiai duso neregėtose spūstyse. Į Panevėžio butų ūkio tarnybas mokesčių sumokėti atėję gyventojai, daugiausia senjorai, eilėse prastovėdavo ir po daugiau nei porą valandų, nualpusiųjų sausakimšuose laukiamuosiuose gaivinti skubėjo greitosios medicinos pagalbos ekipažai.
Buvo manoma, kad pereiti prie naujos valiutos nelengva bus finansinių įgūdžių neturintiems vaikams, tačiau pasirodė, kad būtent jie daug lengviau prisijaukino neįprastus pinigus.
Nuo euro įvedimo praėjo metai, gyventojai lyg ir apsiprato, tačiau sielvartauja dėl nepagrįstai šoktelėjusių kainų. Šiemet panevėžiečiai gyveno taupiai, skaičiavo kiekvieną euro centą, tačiau didžiosios metų šventės vis dėlto plačiau atvėrė pinigines. Miestiečiai pinigų negailėjo nei Kūčių stalui, nei kalėdinėms dovanoms.
Sugrąžino karius
Lietuva, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, penkeriems metams sugrąžino nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Šis sprendimas nepaliko abejingų – Lietuvos gyventojai pasidalijo į dvi grupes. Vieniems nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimas yra svarbus, reikšmingas ir būtinas žingsnis, kiti mano, kad laisvoje Lietuvoje teisė pasirinkti – tarnauti kariuomenėje ar ne – neturi būti varžoma.
Kūčių išvakarėse Panevėžyje ir kituose miestuose priesaiką Lietuvai davė maždaug 860 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Jie – paskutinio ir gausiausio į pabaigą einančio 2015 metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą etapo kariai.
Panevėžyje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais pasirašė bendrą komunikatą dėl bendradarbiavimo stiprinant Baltijos šalių saugumą bei dėl paramos Ukrainai.
Šiemet Aukštaitijos sostinėje vyko ne vienos karių pratybos. Savo jėgas čia išbandė ir Lietuvos, ir Amerikos kariai.
Ne tik mieste, bet ir Panevėžio pakraštyje gyventojų ramybę drumstė šūviai ir sprogimai, padangę drebino kariniai lėktuvai, parašiutais leidosi kariai.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines Panevėžys sutiko pasiekęs šalies rekordą. Visą parą bėgdami estafetę su šalies vėliava miestiečiai nustebino net idėjos sumanytojus – Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karius.
Paskutinio ir gausiausio šių metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą etapo kariai Kūčių išvakarėse davė priesaiką.
Rinkimai pažymėti rekordais
Daugiau kaip dešimt metų trukusios diskusijos dėl tiesioginių mero rinkimų šiemet baigėsi. Seimas įteisino atitinkamą sprendimą ir kovo 1 dieną Lietuvoje pirmą kartą įvyko tiesioginiai mero rinkimai.
Panevėžio rinkėjai negailestingai sugriovė net dvidešimt metų iš eilės miesto valdančiojoje daugumoje buvusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bastioną ir tuo parodė trokštantys kardinalių permainų. Panevėžiečiai miesto vairą patikėjo architektui Ryčiui Mykolui Račkauskui. Panevėžio rajone užtikrintai nugalėjo ir dar vienai kadencijai išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Povilas Žagunis.
Įdomu tai, kad rinkimuose itin aktyviai dalyvavo ir siurprizą pateikė Panevėžio pataisos namuose esančios moterys. Išankstiniuose savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose jos sumušė aktyvumo rekordus tarp įkalinimo įstaigų – savo valią pareiškė 94 proc. kalinčių moterų.
Vieniems šluotos, kitiems – namai
Nors Panevėžio miesto ir rajono gyventojai negali pasigirti dideliais atlyginimais, tačiau gali pasidžiaugti, kad sumažėjo bedarbių. Šiemet net du kartus kilo minimali alga.
Kad ir ką bylotų skaičiai, tūkstančiams panevėžiečių nelengvą gyvenimo naštą padeda pakelti įvairi labdara ir pašalpos. Vargiai gyvenančių šeimų namus pasiekia drabužiai, maisto daviniai, o nuo rugsėjo – ir šluotos. Po ilgų svarstymų miesto Savivaldybės taryba patvirtino, kad gaunantieji socialines pašalpas nuo šiol privalės atidirbti. Tokia prievolė teko visiems darbingo amžiaus panevėžiečiams, darbo nerandantiems ilgiau kaip pusę metų.
Be to, šiais metais ramybę ir įprastus namus prarado dalis miesto klajoklių. Benamių landynėmis virtę Panevėžio pastatai vaiduokliai šiemet sulaukė savo laimės valandos. Pradėti griauti Geležinkelio ir Smėlynės bei S. Kerbedžio gatvių pašonėje stūksantys buvusio mėsos kombinato pastatai. Šioje vietoje iškils prekybos centrai. O baigiantis metams benamiai sugrįžo į naujus namus Teatro gatvėje.
Neaplenkė ir STT
Šiemet Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai kurį laiką tapo nuolatiniais Respublikinės Panevėžio ligoninės lankytojais. Dėl įtarimų korupcija nuo įstaigos vadovo pareigų nušalinus Ivaną Dorošą, debesys susitvenkė ir virš jį laikinai pakeitusios pavaduotojos Violetos Smilgienės.
STT Panevėžio valdybos pareigūnai jau seniai yra tapę Panevėžio miesto savivaldybės baubu – iš jos su antrankiais išsivedė ne vieną valdininką. O Panevėžio rajono savivaldybę skandalai dėl valdininkų kyšininkavimo aplenkdavo. Tačiau šiemet STT parūpo ir rajono Savivaldybės tarnautojai.
STT Panevėžio valdybos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo vykdant viešuosius pirkimus rajono Savivaldybėje. Įtariama, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Vilma Janišienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė neteisėtai sudarė palankias sąlygas kelioms bendrovėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus.
STT agentų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos į dienos šviesą išvilko skandalingas V. Janišienės asmeninio gyvenimo detales. Įtariama, kad Savivaldybės teisininkė, pretendavusi į teisėjas ir net laikiusi atrankos egzaminus, galėjo klastoti pažymą įkalinimo įstaigai, kad gautų ilgalaikį pasimatymą su bausmę atliekančiu žudiku.
Po intensyvių darbų gruodžio mėnesį STT Panevėžio valdybos viršininkas Egidijus Snicorius nusprendė trauktis iš pareigų. Teisininko išsilavinimą turintis E. Snicorius teisėsaugos srityje dirbo beveik 30 metų.
Kultūros vertybės
Šiemet nuošalyje neliko ir kultūros erdvės. Seimas, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas, bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą, 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais.
Ta proga Panevėžio kraštotyros muziejuje sausį buvo atidaryta paroda „Tradicinė Aukštaitijos tekstilė: Panevėžio krašto praeitis audimo raštuos“. Be to, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius pristatė fotografijų albumų, kuriuose užfiksuoti ne tik šių regionų, bet ir visos Lietuvos istorijai bei kultūrai reikšmingi ir svarbūs įvykiai, vietos, legendos ir, žinoma, gražios, talentingos, spalvingos asmenybės.
Vasarą Panevėžio centrą okupavo žiurkės: jos brovėsi į gyventojų namus, parduotuvėles, drąsiai nardė tarp pėsčiųjų kojų.
Tik šiemet gruodžio 4 dieną iškilmingai atidarytas Panevėžio miesto dailės galerijos priestatas, nors jo projektas pradėtas įgyvendinti 2010 metais.
Remigijaus Vilio vadovaujamas orkestras „Aukštyn“ šiemet pelnė svarbų apdovanojimą – didįjį prizą „Auksinė lyra“.
Vasarą Senvagėje pastatyta metalo lankstinių kompozicija „Panevėžio vėžys“ įregistruota Lietuvos rekordų knygoje kaip didžiausia vėžiagyvio skulptūra. Gyventojų pamėgta kompozicija yra 9,8 metro ilgio, 6,9 metro pločio, 1,27 metro aukščio ir sveria net 1,7 tonos. Skulptūros autorius buvęs panevėžietis Vilius Puronas mano, kad vėžiagyvio skulptūra yra didžiausia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Skandalų, įtampos ir intrigų iškamuotas Juozo Miltinio dramos teatras pagaliau turi naują vadovą – septynis pretendentus konkurse nugalėjusį režisierių Liną Zaikauską. Kolektyvas viliasi visai kitokių kūrybos galimybių ir perspektyvų.
2015-aisiais neišvengėme netekčių. Eidama 91-uosius metus lapkritį mirė legendinio teatro primadona, viena žymiausių Juozo Miltinio dramos teatro pirmosios kartos aktorių, scenos aristokratė Regina Zdanavičiūte.
Šv. Juozapo globos namuose gyvenusi aktorė birželį šventė savo 90-ąjį gimtadienį. Būrį sveikintojų jubiliatė pasitiko žvali, geros nuotaikos, nuoširdžiai priėmė visų linkėjimus. Tą dieną R. Zdanavičiūtė, kaip visuomet, buvo artistiška ir žaismingai nusiteikusi, net dainą užtraukė ir tikino esanti sujaudinta kolegų dėmesio, gerų žodžių. Prisiminė ji ir režisierių Juozą Miltinį, kurio įkurtą studiją Regina, visų vadinta Rene, pradėjo lankyti dar būdama mokine. Atėjusi į Panevėžio teatrą 1943-iaisiais, ji scenai atidavė daugiau kaip šešiasdešimt metų.
Žiurkių invazija
Šiemet mūsų mieste netrūko ir kuriozinių įvykių. Netrukus po tiesioginių mero rinkimų, kai politikai jau ramiai sėdėjo šiltose kėdėse, valdžią mieste panoro turėti ir žiurkės.
Vasarą po Panevėžio centrą būriais lakstė graužikai. Jie brovėsi į gyventojų namus, parduotuvėles, drąsiai nardė tarp pėsčiųjų kojų.
Be linksmybių neapsiėjo trečią kartą mieste vykęs grožio konkursas „Mis Aukštaitija“. Likus vos porai savaičių iki renginio, jo organizatoriai pateko į keblią padėtį – praėjusių metų nugalėtoja nenorėjo grąžinti pereinamojo prizo – karūnos.
Konkurso organizatorei teko kreiptis į policijos pareigūnus. Gražuolei antrankių uždėti nereikėjo – tą pačią dieną ji grąžino juvelyro meno dirbinį. Organizatoriai juokavo, kad karūnos spindesys tikriausiai susuko merginai galvą, tačiau vagyste apkaltinta gražuolė teigė pati esanti nukentėjusioji – esą konkurso organizatoriai laužė savo sudarytos sutarties sąlygas.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
