Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ 2013 metų Tolerancijos žmogumi šeštadienį paskelbė muzikantą Andrių Mamontovą. Ši kasmetinė nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ valdybos nuomone, A. Mamontovas Tolerancijos žmogaus vardo nusipelnė už alternatyvaus elgesio pavyzdį ir nuolatinį individualumo skatinimą, už tolerancijos idėjų sklaidą organizuojant Gatvės muzikos dienas, už dalyvavimą projektuose „Man ne dzin“, „Nelik vienas“, iniciatyvos „Be patyčių“ organizavimą ir palaikymą, už priminimą, kad tikrosios vertybės ir moraliniai įsitikinimai yra daug svarbiau nei vienadieniai blizgučiai bei nominacijos. A. Mamontovui įteikta skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtas atminimo medalis bei diplomas.
Šiemet fondo valdyba, atsižvelgdama į savo pateiktas užklausas visuomeninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, su žmogaus teisių gynimu susijusiomis institucijomis Lietuvoje, rinkosi iš keturių kandidatūrų. Be A. Mamontovo, buvo nominuoti ekonomikos ekspertas Mykolas Majauskas, disidentas Antanas Terleckas, diplomatė, Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė.
Metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas pradėtas teikti prieš 12 metų. 2001 metų Tolerancijos žmogumi tapo Tomas Šernas. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko profesorei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui, rašytojams Daivai Čepauskaitei ir Sigitui Parulskiui.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ tikslas – ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas, ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
Sutartinai su Vytauto Didžiojo universitetu, fondas dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, prisideda prie Holokausto švietimo Lietuvoje projektų, jaunosios kartos auklėjimo ir edukacijos, tolerancijos idėjų skleidimo. Besiplečianti muziejaus ekspozicija vilioja vis daugiau Lietuvos ir užsienio turistų, fondo dėka stiprėja kultūrinis ir intelektualinis bendradarbiavimas su Japonija ir Nyderlandais.
