Kalėdų dekoracijos paprastai siejamos su šiluma, šeimos tradicijomis ir jaukia šventine nuotaika. Daugelis iš mūsų turi bent vieną ypatingą eglutės žaisliuką, paveldėtą iš senelių ar išsaugotą nuo vaikystės. Tačiau pasaulyje egzistuoja dekoracijų, kurių vertė tokią nostalgiją iškelia į visiškai kitą lygį – kai kurie papuošalai kainuoja daugiau nei automobiliai, butai ar net namai. Brangiausios kalėdinės dekoracijos istorijoje Kaip eilinis eglutės burbulas tampa vertas penkiaženklės ar šešiaženklės sumos? Kodėl senovinis subraižytas stiklinis paukštelis aukcionuose staiga kainuoja tūkstančius? Tai – kelionė į prabanga spindinčią Kalėdų istorijos pusę, kur šventiniai papuošalai tampa meno kūriniais, investicijomis ir net prestižo simboliais. Kalėdinių žaisliukų ištakos Kalėdos – viena laukiamiausių metų švenčių, todėl įprasta galvoti, kad jų tradicijos siekia kelis tūkstančius metų. Istorikai sutaria, kad pirmieji dokumentuoti Kalėdų medžių puošimo atvejai pasirodo apie XV–XVI a., daugiausia dabartinėje Vokietijoje, Elzase, tuomet Šventosios Romos imperijoje. Tačiau nuo ko tiksliai prasidėjo ši tradicija – neaišku. Dažnai pasakojama, kad pirmasis eglutę per Kalėdas pradėjo puošti Martynas Liuteris, protestantų reformacijos pradininkas. Esą jis, Kalėdų naktį vaikštinėdamas miške, taip susižavėjo sniegu pasidabinusiomis eglutėmis ir jame atsispindinčiomis žvaigždėmis, kad pats nusikirto medį ir namuose jį papuošė žvakėmis. Tiesa, egzistuoja ir kita versija, kuri teigia, kad pirmą kartą kalėdinė eglutė papuošta kaimyninėje Latvijoje 1510 m. Manoma, kad latvių eglutės buvo įžiebiamos per Naujuosius, o jas puošė popierinės gėlės. Tradicija puošti eglutę populiarėjo gana lėtai. Elzase, Vokietijoje, 1521 m. pirmą kartą papuošta pušis, Strasbūro katedroje eglutė Kalėdoms pirmą kartą sužibo 1539 m. O štai Anglijoje, Kanadoje ir JAV kalėdinių eglučių puošimas tapo populiarus tik XIX a. antroje pusėje. Tuo metu dauguma amerikiečių eglutę laikė pagonių simboliu, todėl toks atvykėlių iš Vokietijos ir Olandijos elgesys atrodė mažų mažiausiai keistas. Nepaisant tokio skeptiško požiūrio, amerikiečiai netrukus susižavėjo šia tradicija ir patys pradėjo ją propaguoti per kiekvienas Kalėdas. Iš pradžių eglutės buvo puošiamos žvakėmis, tačiau žmonės greitai suprato, kad ugnis, tirpstantis vaškas ir medis nėra pats geriausias derinys, todėl jas greitai pakeitė vaisiai, riešutai, meduoliai, datulės, įvairūs sausainiai, kuriuos Kalėdų dieną tėveliai leisdavo suvalgyti vaikams. Vėliau šie valgomi žaisliukai buvo pakeisti dekoracijomis iš stiklo, kurios priminė obuolius. Tik nuo XVIII a. kalėdinė eglutė pradėta puošti blizgiomis girliandomis, elektrinėmis lemputėmis ir saldainiais. Puošmenų gamintojų dinastijos Nors šiandien gali atrodyti, kad eglutės žaisliukai – sezoninis smulkusis verslas, iš tikrųjų Europoje veikia šimtmečius gyvuojančios dirbtuvės, kurios kūrė Kalėdų puošmenas dar tada, kai dabartiniai miestai buvo tik besikuriantys pramonės centrai. Vokietijoje, Čekijoje ir Šveicarijoje iki šiol yra stiklo meistrų dinastijos, kurių tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Šeimose nuo vaikystės mokoma pūsti stiklą, kurti ornamentus, išdažyti raštus, o dauguma procesų beveik nepakito nuo XIX a. Kai kurios dirbtuvės turi ypatingą reputaciją. Pavyzdžiui, mažos šeimos manufaktūros Laušoje gamino žaisliukus karališkosioms šeimoms, aristokratams ir elitui, o jų žaisliukai šiandien laikomi aukščiausios klasės kolekcinėmis vertybėmis. Jų kuriami papuošalai nėra tik dekoro elementai – tai šimtmečio tradicijos, meistrystės ir kultūros palikimas. Stiklo puošmenų gimimas Kalėdų eglutės puošyba, kokią pažįstame šiandien, turi gilias šaknis, siekiančias XIX a. vidurį. Būtent tada Vokietijos Laušos mieste – žinomame kaip stiklo menininkų centras – atsirado pirmieji masiškai gaminti Kalėdų eglutės žaisliukai iš stiklo. Iš pradžių jie buvo paprasti, rankų darbo, dažnai dažyti spalvotais dažais ir kabinami ant eglutės kaip šventinis akcentas. Bet Laušos meistrai sukūrė šį tą daugiau nei tik dekoraciją – jie suteikė eglutėms blizgesio, džiaugsmo ir magijos. Tradicija kabinti ant eglutės stiklo burbulus greitai išplito Europoje, ypač Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Tuo metu Kalėdos buvo labiau šeimos šventė, todėl rankų darbo burbulai ne tik puošė medį, bet ir simbolizavo artimųjų meilę bei šeimos tradicijas. Šiandien šie senoviniai žaisliukai, žinomi kaip Kugel Ornaments, yra vieni rečiausių ir vertingiausių kolekcininkų trofėjų. Jie ne tik reprezentuoja XIX a. amatų meistrystę, bet ir liudija, kaip paprasti kasdieniai daiktai gali tapti istorijos liudininkais. Autentiški Kugel burbulai, priklausomai nuo būklės, amžiaus, formos ir retumo, gali kainuoti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių dolerių. Kai kurie ypač reti egzemplioriai, kurių paviršius nepažeistas, o detalės – autentiškos, aukcionuose pasiekia rekordinę vertę. Taigi tai, kas iš pradžių buvo paprastas šventinis papuošalas, laikui bėgant tapo daug daugiau: kolekcionavimo aistra ir nostalgijos simboliu. Šiuolaikiniai kolekcininkai vertina ne tik estetines žaisliukų savybes, bet ir jų kultūrinę reikšmę: kiekvienas Kugel burbulas pasakoja istoriją apie praeities šventes, rankų darbo amatų meistrystę ir senąją europietišką Kalėdų tradiciją. Be to, šie žaisliukai tapo neatskiriama dekoratyvinių kolekcijų dalimi ir įkvėpė šiuolaikinius juvelyrus bei dizainerius kurti prabangias, vienetines dekoracijas, kurios šiandien gali kainuoti šimtus tūkstančių dolerių. Tad stiklo puošmenos gimimas XIX a. Laušoje ne tik pakeitė Kalėdų eglutės įvaizdį, bet ir padėjo sukurti pasaulinę kolekcionavimo kultūrą, gyvą iki šiol. Kolekcininkų pasaulyje Brangių Kalėdų dekoracijų pasaulis turi savą, labai uždarą ekosistemą, kurioje dominuoja aukcionai, ekspertai ir kolekcininkai, nuolat medžiojantys retus šventinius atributas. Tokiose vietose kaip „Christie’s“, „Sotheby’s“ ar specializuotuose vintažinių žaisliukų aukcionuose sprendžiama ne tik dekoracijos, bet ir jos istorijos vertė. Kainą lemia daugybė kriterijų: žaisliuko amžius, jo būklė, gamintojas, išskirtinės medžiagos, retumas ar net kilmė – pavyzdžiui, žaisliukas, kabėjęs ant karališkosios šeimos eglutės, gali kainuoti kelis kartus daugiau nei įprastas XIX a. burbulas. Aukcionų istorijoje netrūksta rekordų. Pavyzdžiui, reti Kugel burbulai, pagaminti vos keliais egzemplioriais, pasiekė 30–40 tūkst. dolerių, o juvelyrinės dekoracijos su brangakmeniais kartais viršija net gerai žinomų dailininkų paveikslų vertę. Kolekcininkų pasaulyje galioja viena taisyklė: kuo daugiau paslapties, kuo autentiškesnė istorija ir kuo geresnė būklė – tuo didesnė vertė. Tai rinka, kur Kalėdos ne tik švenčiamos, bet ir įkainojamos – kartais stulbinamomis sumomis. Kai Kalėdos tampa prabanga Kalėdų dekoracijų pasaulyje netrūksta ir ekscentriškumo. Kai kurie dizaineriai ir juvelyrai nusprendė perkelti Kalėdų puošmenas į prabangos pasaulį, kur jos virto unikaliomis meninėmis instaliacijomis, aukščiausio lygio amatų ir kūrybiškumo pavyzdžiais. Šie objektai jau ne tik puošia eglutes – jie tampa investicijomis, kolekcininkų vertybėmis ir galerijų eksponatais. Viena įspūdingiausių prabangių dekoracijų yra 2 metrų aukščio eglutė iš gryno aukso, sukurta Japonijos juvelyrų namų „Ginza Tanaka“. Šiai kūrybinei instaliacijai panaudota apie 19 kilogramų ultragryno aukso vielos, o rinkos kaina ši auksinė eglutė įvertinta maždaug 1,8 milijono JAV dolerių. Eglutės konstrukcija ir detalumas pabrėžia, kad tai – tikras juvelyrikos šedevras. Dar vienas pavyzdys – legendinis žaisliukas, pagamintas iš 18-os karatų baltojo aukso, papuoštas daugiau nei 1 500 deimantų ir 188 rubinais. Šis brito juvelyro kūrinys yra vienas brangiausių kada nors pagamintų eglutės žaisliukų istorijoje. 2009 m. jo vertė siekė daugiau nei 136 000 JAV dolerių! Šis modernus eglutės žaisliukas pristato, kaip Kalėdų simboliai gali būti meno objektu bei investicija viename. Šį unikalų kūrinį sukūrė britų juvelyras Markas Hasis. Kiekvienas brangakmenis kruopščiai atrinktas, o burbulas sukurtas taip, kad maksimaliai išryškintų šviesos žaismą ir spindesį. Pagaminti šį juvelyrikos šedevrą truko daugiau nei metus. Kiekviena detalė, kiekvienas akcentas buvo apgalvotas, siekiant sukurti objekto vientisumą, grožį ir unikalumą. Kodėl šis žaisliukas toks vertingas? Tai vienintelis egzempliorius – ne serijinė produkcija, o unikalus meno kūrinys, kurio analogų pasaulyje nėra. Šiuolaikiniai dizainai Šiandien garsūs mados ir juvelyrikos namai kuria limituotas kolekcijas, kurios išperkamos dar net nepradėjus šventinio sezono. „Swarovski“ metinės figūrėlės – vienas žinomiausių pavyzdžių. Kiekvienais metais pristatomas vienas naujas kristalų burbulas, kuris po kelerių metų tampa kolekcininkų svajone, o pirmieji serijos modeliai – tikra investicija. „Tiffany & Co.“ kasmet pasiūlo eglutės žaisliukų, pagamintų iš sidabro, o jų minimalistinis dizainas ir ribotas skaičius užtikrina didelę paklausą tarp prabangos kolekcininkų. Krištolo meistrai „Lalique“ ir „Baccarat“ kuria prabangias dekoracijas, kurios neretai labiau primena muziejaus eksponatus nei įprastus eglutės papuošalus. Kiekviena limituota serija gaminama tik vieną sezoną, o pasibaigus gamybai, kainos rinkoje kyla dešimtimis kartų. Taip šiuolaikiniai prekių ženklai suteikia modernumo natūraliai tradicijai, paversdami Kalėdų puošmenas subtiliais dizaino objektais. Sidabrinė klasika tapo kolekcionavimo fenomenu Vienas iš labiausiai atpažįstamų modernių kolekcionuojamų kalėdinių žaisliukų yra „Gorham“ sidabro snaigės – kasmet leidžiamas dizainas, kuris tapo daugelio šeimų ir kolekcininkų tradicija. „Gorham“ – vienas garsiausių JAV sidabro gamintojų – nuo 1970 m. kasmet pristato savo snaigę, sidabrinį eglutės žaisliuką. Tai ne praeities amato reliktas, o moderni tradicija, kuri per daugiau nei penkiasdešimt metų sukaupė savo gerbėjų: kiekviena žaisliukų serija pažymėta metais, supakuota originalioje dėžutėje, su brošiūra ir nurodytu kasmetiniu numeriu. Dėl šio nuoseklumo ankstyvieji egzemplioriai, ypač nepaliesti, su etiketėmis, yra labiau pageidaujami tarp kolekcininkų. Pirmąjį tokį žaisliuką sukūrė dizaineris Ričardas Maijela 1970 m. Jis planavo papuošalus pardavinėti už keliolika dolerių, bet idėja susilaukė didžiulės paklausos ir nuo tada kiekvienais metais pasirodo naujas, unikalus snaigės raštas. Daugiau nei pusę amžiaus leidžiamos snaigės šiek tiek skiriasi: kai kuriuose leidimuose matyti įmantrūs, ploni perforuoti raštai, kituose – reljefinės, dvisluoksnės kompozicijos. „Gorham“ snaigė yra puikus įrodymas, kad vertinga kalėdinė dekoracija nebūtinai reiškia prabangų vienetinį juvelyrinį kūrinį – kartais vertė gimsta iš nuoseklumo, prekinio ženklo reputacijos ir kolekcionavimo praktikos. Nors „Gorham“ papuošalai reklamuojami kaip kolekciniai ir turi sentimentalią vertę, jie retai pasiekia tokias sumas, kokias matome aukcionuose, kuriuose parduodami vienetiniai juvelyriniai žaisliukai ar XIX a. stikliniai Kugel. Kalėdos kosmose Nors Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS) dirbantys astronautai gyvena pagal griežtą dienotvarkę, per šventes ir jie randa būdų sukurti nors simbolišką Kalėdų nuotaiką. Tai tapo savotiška tradicija, tęsiama jau ne vieną dešimtmetį. ISS įgulos nariai dažnai papuošia aplinką nedideliais šventiniais atributais: ant sienų kabinamos lengvos popierinės girliandos, mažos dirbtinės eglutės, šalia darbo vietų pritvirtinamos kalėdinės kojinės, atsiranda vietos ir šeimos nuotraukoms su kalėdiniais motyvais. Šie daiktai į stotį dažnai atkeliauja kartu su siuntiniais, kuriuos NASA ar privataus transporto bendrovės pristato specialiomis progomis. Tokiose pakuotėse būna ir simbolinių dovanų arba mažų dekoracijų, parinktų tam, kad primintų Žemę ir suteiktų emocinį ryšį per šventes. Vienas įdomiausių istorinių pavyzdžių – 1973 m. misija „Skylab 4“. Trys astronautai, 84 dienas vykdę misiją, pasigamino Kalėdų eglutę iš tuščių maisto skardinių. Ši improvizuota eglė, dekoruota tuo, ką įgula rado kosminiame laive, tapo vienu pirmųjų dokumentuotų atvejų, kai žmonės kosmose pabandė sukurti kalėdinę atmosferą. Eglutė simbolizavo ne tik šventę, bet ir kūrybiškumą bei gebėjimą išlaikyti tradicijas net toli nuo Žemės. Nors kosminėse stotyse dėl saugumo reikalavimų niekada nebuvo kabinamos stiklinės dekoracijos, eglutės – tikros ar simbolinės – orbitoje egzistavo. Kartais jos buvo miniatiūrinės ir atsivežtos iš Žemės, o kartais – sukurtos vietoje iš to, kas buvo po ranka. Tokie paprasti gestai primena, kad net 400 kilometrų virš Žemė Kalėdos vis tiek randa kelią į žmonių širdis. Pirmasis popierinis Kalėdų atvirukas Kalėdų atvirukai šiandien yra įprasta šventinės komunikacijos priemonė: siunčiame draugams, giminaičiams, kartais kolegoms. Tačiau viskas prasidėjo nuo vieno ypatingo kūrinio, kuris šiandien kainuoja tūkstančius dolerių. Pirmasis pasaulyje komerciškai išleistas Kalėdų atvirukas sukurtas 1843 m. britų menininko Džono Kolkuto Horslio. Šis atvirukas žymi svarbų etapą Kalėdų istorijoje: jis buvo pirmasis spausdintas ir parduotas masinėje rinkoje. Atvirukas vaizdavo šeimos sceną – motiną, tėvą, vaikus – ir dekoruotas meninėmis detalėmis, kurios tų laikų žmonėms atrodė itin šventiškos ir estetiškai patrauklios. Nors tuo metu atvirukų tiražas buvo palyginti mažas, iš visos serijos išliko vos keli autentiški egzemplioriai, todėl šiandien jie itin reti ir vertingi. Aukcionuose tokie istorijos liudininkai parduoti už 28–30 tūkstančių JAV dolerių. Kodėl šis paprastas popierinis atvirukas sulaukė tokio pripažinimo? Pirmiausia todėl, kad tai pirmasis oficialus Kalėdų atvirukas pasaulyje – muziejinė retenybė, simbolizuojanti istorinę akimirką, kai Kalėdos iš šeimos ar bendruomenės šventės tapo masine, visuomeniškai pripažinta švente. Atviruko išlikimas beveik du šimtmečius suteikia jam ne tik materialią, bet ir emocinę, kultūrinę vertę. Horslio kūrybos Kalėdų atvirukas ne tik pradėjo naują šventės tradiciją, bet ir padėjo formuoti pasaulinę Kalėdų ikonografiją, kuri gyva iki šiol. Karališkosios tradicijos Britų karališkoji šeima turi ilgametį ir reikšmingą ryšį su Kalėdų eglutės tradicija. Manoma, kad pirmąjį dekoruotą Kalėdų medį XVIII a. pabaigoje papuošė Anglijos karalienė Šarlotė – ji apie 1800 metus rūmuose per Kalėdas pastatydavo eglutę, puoštą saldainiais, vaisiais ir popierinėmis dekoracijomis. Ši idėja tuomet buvo egzotiška ir neįprasta, tačiau iš tikro ši tradicija suklestėjo XIX a. viduryje, kai karalienė Viktorija ir jos vyras princas Albertas – kilęs iš Vokietijos, kur eglutės puošimas jau buvo giliai įsišaknijęs – pavertė šį paprotį visos šalies mados dalimi. Būtent jų šeimos šventinės nuotraukos, publikuotos spaudoje, padarė dekoruotą eglutę neatsiejama Britanijos Kalėdų dalimi. Šiandien karališkosios rezidencijos, ypač Vindzoro rūmai, kasmet atveria duris lankytojams, kad šie galėtų išvysti įspūdingas, kelių metrų aukščio eglutes, puoštas specialiai parinktais žaisliukais ir karališka estetika. Su šia puošyba susijusi ilgametė tradicija ir institucija – „Royal Collection Trust“, sauganti didžiausią pasaulyje privačią meno ir istorinių objektų kolekciją, priklausančią monarchui. Tarp jų – paveikslai, ikonografiniai dokumentai, baldai, papuošalai ir daugybė kitų kultūrinės vertės daiktų, susijusių tiek su praeities, tiek su dabarties karališkąja buitimi. Vis dėlto, nepaisant to, kad karališkieji rūmai kasmet puošiami šventiniais akcentais, o pati karališkoji šeima įtvirtino eglutės puošybos madą, nėra duomenų apie tai, kad būtų išlikusi ar oficialiai dokumentuota senovinių stiklo žaisliukų kolekcija, turinti tiesioginį ryšį su karališkąja šeima. Dirbtinės eglutės atgimimas Kalėdų eglutės tradicija XIX amžiuje patyrė tikrą perversmą – atsirado dirbtinės eglutės, kurios šiandien kolekcininkų akyse tampa tikromis retenybėmis. Keista istorija iš aukcionų pasaulio iliustruoja šį fenomeną: senovinei, labai paprastai dirbtinei eglutei, pirktai vos už kelis centus ir laikytai beverte, patekus į ekspertų rankas paaiškėjo, jog tai esanti XIX a. reta Vokietijos gamybos eglė. Aukcione ši retenybė buvo parduota už daugiau nei 4 000 JAV dolerių, ir tai tik maža dalis kolekcinės vertės, kurią gali turėti tokie objektai. Kodėl šios eglutės tokios brangios? XIX a. gamybos dirbtinės eglutės buvo kuriamos nedideliais kiekiais, rankų darbo, dažnai naudojant tikras žąsų plunksnas, kurios suteikdavo natūralumo, arba rankų darbo metalinius karkasus, kurie formavo stabilų, bet lankstų eglutės pagrindą. Kiekviena tokia eglutė buvo unikali – skyrėsi plunksnų spalvos, šakelių ilgis, metalinės detalės. Dėl to net paprastos pirmosios dirbtinės eglutės šiandien vertinamos kaip istorijos liudininkės ir meno kūriniai. Pagal užsienio spaudą parengė Reda OSTEIKAITĖ
SKAITINIAI ANT SOFOS

Brangiausios kalėdinės dekoracijos istorijoje

Kalėdų dekoracijos paprastai siejamos su šiluma, šeimos tradicijomis ir jaukia šventine nuotaika.…

Komentarų: 0
KULTŪRA

Marija ŠILEIKAITĖ-ČIČIRKIENĖ rekomenduoja meną

Meną geriausiai atveria asmeniniai pasirinkimai – muzika, kuri padeda susikaupti, filmas ar…

Komentarų: 0
KULTŪRA

Sustoti kviečia fotografų „Preliudas C-dur“

Panevėžio fotografijos galerijoje eksponuojama Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos paroda „Preliudas C-dur“. Parodoje…

Komentarų: 0
KULTŪRA

Elvyra PAŽEMECKAITĖ rekomenduoja meną

Panevėžietė poetė Elvyra Pažemeckaitė – tarsi bibliotekų žynė, gyvenimą matuojanti kultūros tankiu.…

Komentarų: 0
PANEVĖŽYS

Panevėžiečiai kviečiami įvertinti kultūros ir meno įstaigų paslaugas

Panevėžio savivaldybė rengia gyventoją apklausą, kad įvertintų miesto kultūros bei meno įstaigų…

Komentarų: 1
KULTŪRA

2025-12-01

Tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys ir pedagogas Sigitas Laurinavičius sako, jog santykis…

Komentarų: 0
Imtis tokios mūsiškio meno akiratyje neregėtos žiurkių temos Kornelijų Užuotą pastūmėjo jo akistata su graužikėmis Paryžiuje, kuriame, kaip ir daugelyje kitų pasaulio didmiesčių, šie gyvybingi padarai yra tiesiog kasdieninė urbanistinės ekosistemos dalis.
KULTŪRA

Kornelijaus Užuoto žiurkės „Pragiedruliuose“

Imtis tokios mūsiškio meno akiratyje neregėtos žiurkių temos Kornelijų Užuotą pastūmėjo jo…

Komentarų: 0
KULTŪRA

Vaida ANDRIJAUSKAITĖ rekomenduoja meną

Ką renkasi žmogus, kuriam šiuolaikinio meno pasaulis – kasdienybė? „Stasys Museum“ direktorė…

Komentarų: 0
PANEVĖŽYS

Istorinei salei su vitražais – naujas vaidmuo

Panevėžio santuokų rūmai keičia veidą – čia, kur dešimtmečius skambėjo meilės priesaikos,…

Komentarų: 0
Ramygalos kultūros centro vedėjos Loretos Kubiliūnienės gyvenimas, regis, sudėliotas iš kontrastų. Kadaise tėtis nė iš tolo neprileido minties, kad dukra gyvens kaime, bet dabar Loreta sodybos ramybės nė už ką neiškeistų į miesto triukšmą.
GYVENIMO BŪDAS

Iš paprastumo gimęs grožis

Ramygalos kultūros centro direktorės Loretos Kubiliūnienės gyvenimas, regis, sudėliotas iš kontrastų. Kadaise…

Komentarų: 1
KULTŪRA

2025-11-09

Panevėžietis dainų autorius ir atlikėjas Sigitas Stankūnas savo gimtajame name Ramygalos gatvėje…

Komentarų: 0
Sekmadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje palaidotas kino ir teatro aktorius, režisierius bei muzikantas Kostas Smoriginas.
LIETUVA

Antakalnio kapinėse palaidotas aktorius Smoriginas

Sekmadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje palaidotas kino ir teatro aktorius, režisierius bei…

Komentarų: 0
KULTŪRA

Evelinos Paukštytės „Sąmonės laboratorija“ – kelionė tarp mokslo ir vaizduotės

Panevėžio dailės galerijoje spalio 29-ąją atidaroma Evelinos Paukštytės paroda „Sąmonės laboratorija“. Menininkės…

Komentarų: 0
Namai paprastai asocijuojasi su ramybe, jaukumu, vieta, kur pasaulis nekelia grėsmės. Tačiau panevėžiečio tapytojo Ramūno Grikevičiaus naujausi darbai kalba apie kitokius namus – pasaulį, praradusį tvarką ir prasmę.
KULTŪRA

Ramūnas GRIKEVIČIUS: Mano studija man yra vienintelė bažnyčia

Namai paprastai asocijuojasi su ramybe, jaukumu, vieta, kur pasaulis nekelia grėsmės. Tačiau panevėžiečio…

Komentarų: 0
Anonsas

Ramūnas GRIKEVIČIUS: Mano studija man yra vienintelė bažnyčia

Namai paprastai asocijuojasi su ramybe, jaukumu, vieta, kur pasaulis nekelia grėsmės. Tačiau…

Komentarų: 0
Anonsas

Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė: „Norisi kalbėti apie tikrus dalykus“

Juozo Miltinio dramos teatro scenoje debiutuojanti dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė atsigręžia į paauglių…

Komentarų: 0
PANEVĖŽYS

Nuo degtinės ir žirnelių – iki meno

Vienas iš ryškiausių Panevėžio pramoninės architektūros pavyzdžių – buvęs konservų fabrikas miesto…

2 komentarai
KULTŪRA

2025-10-19

„Mano klausoma muzika, žiūrimi filmai ar skaitomos knygos, meno kūriniai yra tokių…

Komentarų: 0
„Čia ne menas. Čia kelionių fotografija, dokumentika budizmo tematika. Gal viena kita fotografija ir gali būti panaši į meninę, bet meninė fotografija iš viso keista sąvoka“, – sako poetas, fotografas Alis Balbierius, pristatydamas Panevėžio fotografijos galerijoje parodą „Prisilietimas prie budizmo“.
KULTŪRA

Alis Balbierius: gali būti laisvas tiek, kiek moki toks būti

„Čia ne menas. Čia kelionių fotografija, dokumentika budizmo tematika. Gal viena kita…

Komentarų: 0
Po nemenkos pertraukos į Panevėžio erdves sugrįžta skulptūros, palikusios miesto centrą dėl jo rekonstrukcijos.
PANEVĖŽYS

Išvežtos skulptūros sugrįžta į miestą

Po nemenkos pertraukos į Panevėžio erdves sugrįžta skulptūros, palikusios miesto centrą dėl…

Komentarų: 0