(V. Snarskio pieš.)
Respektabilumą galima pirkti. Čia rasite patarimų pirkėjui. Be vardų, kad kaltiesiems nekaistų skruostai, o mes išvengtume teismų.
Įsivaizduokite esąs rimtas šulas iš nepopuliarios šalies, tarkime, vadovas iš gausių naftos išteklių turinčio krašto Artimuosiuose Rytuose arba magnatas iš ne paties tyriausio krašto buvusiame komunistiniame pasaulyje. Norite, kad jūsų šeima galėtų vaikščioti po parduotuves, investuoti, bendrauti ir studijuoti turtingiausiuose ir gražiausiuose pasaulio kampeliuose (o prireikus ten pasprukti). Bet nesate to vertas ir to nepelnysite: nenutrauksite kankinimų, neleisite kritikuoti, nepaklusite įstatymams ir neatsisakysite galimybės naudotis valstybinėmis lėšomis.
Laimei, respektabilumą galima pirkti. Tereikia žinoti kaip. Pradėsime nuo Londono. Tarp miesto pranašumų – griežti įstatymai dėl šmeižto, taigi, landūs žurnalistai rizikuoja ilgais ir brangiais teisiniais ginčais. O dar apstu paslaugių bankų, advokatų kontorų, buhalterių ir viešųjų ryšių specialistų.
Įstatymai dėl pinigų plovimo turi erzinančių reikalavimų nuodugniai tikrinti naujus klientus. Anksčiau tiesiog varnelėmis sužymėdavo reikiamus punktus, bet dabar tvarka griežtesnė. Tačiau gerų ryšių turintis ir principų stokojantis bankininkas vis tiek bus geriausias jūsų draugas – už tam tikrą mokestį. Leisite jam prisidėti prie pelningų sandorių su jūsų šalimi arba įmone. Mainais jis perves per pirmuosius etapus apginkluodamas teisininku (varžovams ir kritikams nubaidyti) ir buhalteriu (kad buhalterija būtų ne itin skaidri, bet teisėta).
Tuomet pereinama prie dorybingojo geradarysčių ir bendravimo ciklo. Pradėkite nuo aukštesnių kultūros pasaulio sluoksnių, kurių kišenėse švilpia vėjai: didelė meno galerija, operos teatras arba kas nors susijusio su jaunais muzikantais. Skiriamos aukos išgarsins, dėl jų jus pamėgs. Galima finansuoti UNESCO arba kitos tarptautinės geradarių organizacijos skiriamą apdovanojimą. Arba paremti sumanymus, susijusius su karo veteranais ar sergančiais vaikais. Tinka ir sporto finansavimas. Bet nepersistenkite – visuomenė išmintingesnė už elitą ir netrukus užuos tiesmuką mėginimą nusipirkti populiarumą.
Vaikus siųskite į prašmatnias Anglijos mokyklas. Apsupkite jų draugus svetingumu – kada nors jie bus svarbūs. Bet pasikvieskite ir tėvus – jie įtakingi jau dabar. Subtiliai pasiūlytas užmokestis į jūsų vakarėlius pritrauks pinigų stokojančių įžymybių. Smulkūs karališkųjų šeimų atstovai – dar patraukliau: geriau britų, bet tiks ir iš kontinento. Mintis, kad jie sutiks kunigaikštėlį, kojas pakerta netgi protingiems žmonėms, kad ir koks nepatrauklus ar bukas tas kunigaikštėlis būtų.
Dažnas iš tokių tituluotųjų mėgsta prabangą, bet jos neįperka arba nesugeba jai užsidirbti. Taigi pasiūlote sandėrį: jūs mokate už jų sraigtasparnius, kekšes ir pakalikus. Mainais jie jus įtraukia į savo socialinį ratelį, o jūsų rateliui suteikia blizgesio. Apsišarvuokite kantrybe: vakarėliai nuobodūs, o svečiai lėkšti ir godūs. Gali praeiti porą metų, kol susikursite žavaus ir dosnaus šeimininko reputaciją. Tačiau pabendravus neoficialiai žmonėms bus sunku jus laikyti kraugerišku monstru arba vagiliaujančiu banditu. Šiame žaidime praverčia tokia butaforija kaip jachtos, privatūs lėktuvai, lenktyniniai žirgai, nameliai slidinėjimo kurorte ir dvarai.
Apsiginklavę socialine ir kultūrine įtaka galite kreiptis į pinigų ištroškusias mokslo įstaigas ir idėjų kalves. Puikus derinys – Vašingtone (Kolumbijos apygarda) įsikūrusi idėjų kalvė ir Londone veikiantis universitetas (Oksfordas ir Kembridžas – turtingesni, taigi išrankiau vertina, iš ko imti pinigus). Pasiūlymų pakete reikėtų centro (galbūt su profesoriaus vieta) ir tinkamo pavadinimo, kuriame turėtų būti tokių žodžių kaip pasaulinis, darnus, strateginis ir etiškas.
Aš tau nepatinku?
Kalbant apie titulus, sau tikėkitės garbės daktaro, o numylėtam jaunam giminaičiui mokslų daktaro vardo. Nebūtina vargintis. Tiriamąjį darbą padės atlikti lobistų kontora. Idėjų kalvės dėl prastesnių finansų irgi gali tapti lengvu grobiu; be to, jos turi daugiau tiesioginės įtakos už universitetus. Dažniausiai tikimasi, kad jų ekspertai patys susiras lėšų. Keli milijonai čia ar ten – jums pigiau grybo, tačiau jiems tai gali išgelbėti karjerą ir jų programas.
Tapęs rėmėju ne tik atrodysite galvotas ir besirūpinantis visuomenės gerove. Tokia parama taip pat iškreipia mokslines diskusijas. Jeigu esate dievobaimingas musulmonas, užsiminkite, kad pinigų bus, kol bus domimasi nekontroversiškomis temomis, kaip antai islamo architektūra, kaligrafija ir poezija. O štai tekstologinis viena kitai prieštaraujančių ankstyvųjų Korano versijų nagrinėjimas – šiukštu. Jei esate iš Rusijos, remkite tuos, kurie aistringai palaiko santykių su JAV „atitaisymą“, ir sumokėkite, kad žmonės kitas buvusio sovietinio bloko šalis menkintų kaip nereikšmingas ir niekam tikusias. Jeigu užsiimate nafta arba dujomis, mokėkite už tyrimus, kurie kritikuoja konkurencijos įstatymą, trukdantį energijos tiekėjams.
Tuomet metas imtis žiniasklaidos. Dosni reklama populiariuose dienraščiuose – geras būdas susirasti draugų. Prašmatnių priedų, kuriuose trimituojama apie įsivaizduojamas jūsų dorybes ir nuslepiamos tikrosios jūsų ydos, niekas neskaitys. Tačiau laikraščio redakcijos vadovai bus laimingi. Galbūt nereikėtų tikėtis, kad žurnalistams jie lieps koreguoti naujienas (nors taip gali nutikti), bet bus lengviau išaiškinti savo poziciją. Rašeivų smegenis suminkštinti ir širdis sušildyti lengva pasiūlius prabangių tiriamųjų kelionių. Be to, galima organizuoti konferencijas su geru atlygiu žurnalistams, kurie vadovauja sesijoms arba sėdi komisijose. Netrukus jie suvoks situaciją.
Dabar jau esate pasirengęs lįsti politikon. Daugumoje turtingų šalių užsieniečiams sunku įduoti pinigų politikams ar partijoms (arba tai neteisėta). Bet ratus galima sutepti. Direktoriaus konsultanto vieta gali pakeisti nuomonę. Iš postų pasitraukusius politikus ir pareigūnus pakvieskite imtis pelningos veiklos: sakyti kalbas ir konsultuoti. Žinia apie tai netruks pasklisti, o tie, kurie netrukus paliks postus, turės omenyje jūsų interesus. O dar geriau, jeigu suformuosite konsultantų tarybą, kurioje pilna įtakingų užsieniečių. Apie savo darbus jiems nereikia nieko sakyti. Paisyti jų patarimų irgi.
Dėl respektabilumo užsienyje gerai atrodysite ir savo tautos akyse. Be to, tai demoralizuoja jūsų kritikus, nes triuškinamas jų tikėjimas, kad Vakarų žiniasklaida, politikai, mokslas ir viešasis gyvenimas verti pasigėrėjimo.
Iš piktadario tapti didvyriu ne visuomet seksis sklandžiai, ypač jei teks pradėti žudant oponentus. Tačiau davus pavojaus signalą, Jūsų sąjungininkai susivienys gynybai. Paklusnus mokslininkas gali parašyti nuomonę, o už jūsų reklamą dėkingas laikraštis ją išspausdins. Gerbėjai visuomet gali pasakyti, kad yra daug blogesnių ir kad jūs bent jau taisotės, jei ne visiškai pasitaisėte. Padės kelios užuominos apie vadinamuosius „plėšikaujančius baronus“ iš JAV, kaip antai Johnas Pierpontas Morganas. Taip pat pravers pašaipa prakalbus apie ne itin tobulus Vakarų lyderius, pavyzdžiui, Silvio Berlusconi. Juk galų gale niekam nepatinka veidmainystės.
