Žemynas svarsto suvienyti valiutas
Euro krizė daugumą žmonių atbaidė nuo valiutos sąjungų. Tik ne Afrikoje. Lapkritį penkių Rytų Afrikos bendrijai priklausančių šalių vadovai sutarė per dešimt metų sudaryti pinigų sąjungą. Mėnesiu anksčiau Vakarų Afrikos politikai susitarė dėl plano per kelerius ateinančius metus įvesti naują bendrą valiutą – eko. Ilgainiui zona turėtų apimti ir dabartinį Vakarų Afrikos valiutos bloką, bet centrinė žemyno dalis liks savarankiška.
Pagal pasiūlymą iki 2015-ųjų eko įsives pradinė šešių šalių grupė (žr. žemėlapį). Dar po penkerių metų tai padarys ir narės iš Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos (žinomos prancūzišku akronimu UEMOA), kurios šiuo metu kaip bendrą valiutą naudoja Vakarų Afrikos CFA franką. Joms prisijungus valiutos sąjunga vienys daugiau nei 300 mln. žmonių.
Vakarų Afrikos politikai siekia tolesnės integracijos, nes jie, kaip ir daugelis ekonomistų, tvirtina, kad bendra UEMOA valiuta yra geras pasirinkimas tik iš dalies. UEMOA narėms fiskalinė disciplina griežtesnė nei šiai valiutos zonai nepriklausančioms kaimynėms, kaip sako Cécile Couharde iš Paryžiaus Ouest Nanterre La Défense universiteto. Prancūzų vyriausybė šiuo metu yra apdraudusi Vakarų Afrikos CFA franką: garantuojama, kad jis bus keičiamas 0,0015 euro už vienetą kursu. Tai suteikė stabilumą, kurio trūksta Afrikos valiutoms. Be to, pinigų sąjungos supaprastina prekybą: UEMOA šalių vidaus prekyba intensyvesnė nei bet kurio kito šio žemyno regiono, kaip skelbia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimas.
Tačiau ši valiutos sąjunga turi ir minusų. UEMOA ūkių plėtra nevienalytė. Romaino Houssos iš Leveno katalikiškojo universiteto (Belgija) tyrimas rodo, kad valstybių narių ekonominiai pokyčiai menkai skiriasi. Kaip nustatė TVF, 2007–2012 m. tvirtų prekybos ryšių su zonai nepriklausančiomis valstybėmis turintis Senegalo verslas nepalaiko itin glaudžių santykių su kitomis UEMOA šalimis.
Tad UEMOA nustatyta bendra palūkanų norma nėra ideali – kaip ir euro zonoje, dalis šalių priverstos taikyti netinkamą normą. Be to, nelankstus valiutos kursas apsunkina ekonomines korekcijas. 2000–2012 m. vidutinis metinis gamybos prieaugis UEMOA šalyse siekė apie pusę analogiškų Užsachario ūkių lygio, kaip teigia Gianluigi Giorgioni iš Liverpulio universiteto.
UEMOA valiutos sąjunga turi trūkumų, o siūloma eko zona gali turėti pragaištingų ydų. Ji apimtų dar didesnę ekonominę įvairovę. Ypač išsiskiria Nigerija. Kaimynių standartais jos ūkis didžiulis. UEMOA bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia apie 75 mlrd. JAV dolerių (190 mlrd. litų), o Nigerijos – apie 260 mlrd. JAV dolerių (660 mlrd. litų). Antro pagal dydį regiono ūkio Ganos BVP yra apie 40 mlrd. JAV dolerių (102 mlrd. litų). Be to, Nigerijos ekonomika neįprasta. Skirtingai nei dauguma kitų Vakarų Afrikos šalių, ūkis smarkiai priklauso nuo naftos, kuri sudaro daugiau nei trečdalį gamybos sektoriaus, kaip rodo daugiausia turtingas šalis vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys.
TVF tyrimas atskleidžia, kad Nigerijos prekybos balansas juda priešinga kryptimi nei jos kaimynių, kurios iš esmės yra naftos importuotojos. Esant aukštoms naftos kainoms, Nigerija gali daryti spaudimą didinti palūkanų normas. Kitiems eko zonos ūkiams, kurie veikiausiai trokš mažesnių normų, tai būtų katastrofa.
Padėtį dar labiau apsunkina tikimybė, kad eko gali būti neapsaugotas nuo spekuliacinių antpuolių. G. Giorgioni mano, kad Prancūzija vargu ar pasiūlys garantiją, nes prievolės būtų milžiniškos, o šalys narės nėra buvusios Senojo žemyno valstybės kolonijos. Be tokios paramos investuotojai nervintųsi. Už bet kokį fiskalinės drausmės nepaisymą būtų baudžiama. Spaudimą sunkiai sekėsi atlaikyti net tokiam turtingam regionui kaip euro zona, tad labai menka tikimybė, kad tai pavyks skurdesnėms ir prasčiau valdomoms šalims, kurios tikisi įsivesti eko.
