Kelios vyriausybės grasina įvesti moterų kvotas valdybose. Mintis prasta.
Naujausiame François Ozono filme „Potiche“ Catherine Deneuve (nuotraukoje) vaidina žmoną-trofėjų „potiche“, kuri dienas leidžia bėgiodama su raudonu sportiniu kostiumu, ruošdama pusryčius vaidingam vyrui ir, įsitaisiusi ant sofos, rašydama eilėraščius. Bet štai jos vyrą, kuris vadovauja skėčių fabrikui, streikuojantys darbininkai paima įkaitu. C. Deneuve perima gamyklą ir savo žavesiu darbuotojus įtikina grįžti prie darbo. Ji pagyvina produktus ir iš esmės įrodo, jog tai, ką gali padaryti vyras, moteris gali padaryti geriau.
Veiksmas filme vyksta 1977 metais, kai tipinėje Vakarų valdyboje vienintelės moterys buvo pilstančios kavą. Laikai pasikeitė. Šiais laikais niekas neabejoja, kad moterys gali vadovauti įmonėms: prisiminkite Indrą Nooyi iš „PepsiCo“, Carol Bartz iš „Yahoo!“ arba Ursulą Burns iš „Xerox“. Sheryl Sandberg (antras pagal svarbą žmogus bendrovėje „Facebook“) sulaukia daugiau pritarimo nei jos jaunasis viršininkas Markas Zuckerbergas.
Tačiau didelėms bendrovėms vadovaujančių moterų skaičius tebėra užsispyrusiai mažas. Nė vienai įmonei iš Prancūzijos CAC 40 akcijų indekso arba Vokietijos DAX indekso nevadovauja moteris. JAV „Fortune 500“ įmonėse tik 15 generalinių direktorių yra moterys. Didžiojoje Britanijoje geriau, bet nedaug: tarp FTSE-100 įmonių penkiose viršininkės yra moterys.
Kelios vyriausybės, ypač Europoje, nutarė, kad tik radikalūs veiksmai padės padidinti moterų skaičių tarp vadovų. 2003 metais Norvegija priėmė įstatymą, kuris visas biržose kotiruojamas įmones iki 2008 metų įpareigojo 40 proc. vietų valdybose rezervuoti moterims. Ispanija panašų įstatymą priėmė 2007-aisiais, o Prancūzija – šiais metais. Nyderlandai tokį įstatymą rengia.
Liepos 6 dieną Europos Parlamentas priėmė nutarimą, kuriuo raginama priimti visai ES taikomus teisės aktus, numatančius, kad iki 2020 metų įmonių, kurios kotiruojamos biržose, stebėtojų tarybose bent 40 proc. vietų bus rezervuotos moterims. Valstybių narių tai neįpareigoja ką nors daryti, bet atspindi plintančias nuotaikas. Vokietijos vyriausybė svarsto, ar neįvedus kvotų. JAV nesvarsto, bet naujos Vertybinių popierių ir biržos komisijos nustatytos taisyklės reikalaus, kad įmonės paskelbtų, kokiomis priemonėmis siekia didinti įvairovę aukščiausių vadovų gretose, jei apskritai ką nors daro. ES teisingumo komisarė Viviane Reding tvirtina, kad prievarta – vienintelis būdas įveikti įsigalėjusią diskriminaciją. Įmones ji visus metus mėgino įkalbėti savanoriškai imtis priemonių, kad būtų paaukštinama daugiau moterų. Kovo mėnesį savo tinklalapyje ji paskelbė „Europos bendrovės įsipareigojimą dėl moterų skaičiaus valdyboje didinimo“. Šiuo dokumentu įmonės gali pasižadėti, kad iki 2015 metų jų valdybose moterų bus 30 proc., o iki 2020 metų – 40 proc. Kol kas pasirašė tik septynios įmonės. Prancūzų prabangos prekių gamintoja „Moët Hennessy Louis Vuitton“ (LVMH) gana demonstratyviai įsirašė liepos 12-ąją. Bet cinikai abejoja, ar prie to daug prisidėjo komisarės gebėjimas įtikinti. LVMH tik pasižadėjo daryti tai, kam jau įpareigoja naujasis Prancūzijos įstatymas.
Yra rimtų verslo motyvų į vadovų postus įmonėms samdyti daugiau moterų. Tikėtina, kad jos lengviau supras didžiausios vartotojų grupės pasaulyje, tai yra moterų, skonį ir troškimus. Jos – tai nepakankamai išnaudota talentų grupė. Ir yra įrodymų, kad įmonės, kuriose aukščiausias pareigas užima daugiau moterų, dirba geriau nei vadovaujamos vien vyrų.
Konsultacijų bendrovė „McKinsey“ neseniai išanalizavo 89 biržoje kotiruojamas Europos įmones, kuriose aukštų vadovų postuose moterų dalis labai didelė, ir finansinius tokių įmonių rezultatus palygino su to paties sektoriaus įmonių vidurkiu. Nustatyta, kad tokiose įmonėse didesnė nuosavo kapitalo grąža, didesnis veiklos pelnas ir geresnės akcijų kainos. Moterų paaukštinimo koreliaciją su sėkminga veikla autoriai pavadino „stulbinama“, nors pripažino negalėję įrodyti, kas ką lemia. Gali būti, kad įmonės, kurios jau dirba sėkmingai, linkusios į direktorių postus priimti daugiau moterų.
Kvotų šalininkai geresnius moterų vadovaujamų įmonių rezultatus mini kaip įrodymą, kad kvotos įmonėms ir jų akcininkams bus naudingos. Skeptikai tuo abejoja. Savanoriškai į valdybas įmonių skiriamos moterys dažniausiai yra puikios profesionalės (išties įveikti kelyje pasitaikančias kliūtis joms turbūt reikėjo ypatingo talento). Tačiau dėl kvotų tektų paaukštinti moteris, kurios kitaip į valdybą nepatektų. Būtų keista, jeigu jos pasirodytų esą tokios pat gabios, kaip paskirtosios be tokios pagalbos.
Norvegijos, kuri pirmoji Europoje įvedė griežtas kvotas, pavyzdys rodo, kad prievarta verslui pakenkė. Norvegų valdyboms, kuriose 2003 metais moterų buvo 9 proc., buvo liepta moterų skaičių per penkerius metus padidinti iki 40 proc. Dauguma tikslo pasiekė tik dėl akių. Moterų procentas Norvegijos valdybose beveik triskart didesnis nei tarp aukščiausių vadovų (žr. grafiką).
Paklusdamos įstatymui norvegų įmonės paaukštino daug moterų, kurios buvo mažiau patyrusios nei anksčiau turėti direktoriai. Regis, šios naujokės dirbo prastai. Amy Dittmar ir Kennetho Aherno iš Mičigano universiteto Rosso verslo mokyklos atliktas tyrimas nustatė, kad įmonėse, kurios moterų procentą valdybose buvo priverstos didinti daugiau kaip 10 procentinių punktų, vienas iš organizacinės vertės nustatymo kriterijų (rinkos kapitalizacijos santykis su turto atkuriamąja verte vadinamas „Tobino Q“) nusmuko 18 proc.
Disproporcija
Jei kvotos – ne atsakymas, tai kur jis? Klausimas velniškai sudėtingas. Daugumoje turtingų šalių moterys mokykloje ir universitete mokosi taip pat gerai kaip vyrai arba net geriau. Didžiąją dalį naujų magistro laipsnių JAV gauna moterys. Be to, itin didelės vertės JAV įmonėse moterys užima daugiau kaip pusę žemiausio lygio pareigų.
Bet organizacijose nuo kolegų vyrų moterys pradeda atsilikti nuo pat pradžių. Derėdamosi dėl pirmojo atlyginimo ir net vėliau prašydamos padidinti atlyginimą jos ne tokios agresyvios kaip vyrai. Linda Babcock iš Carnegie Mellon universiteto nustatė, kad tarp jos absolventų vyrai užsitikrino 7,6 proc. didesnį pradinį atlyginimą nei moterys. Apskritai vyrai keturiskart labiau linkę paprašyti pakelti atlyginimą nei moterys. Ilgainiui susidaro didžiulis skirtumas.
Kuo aukščiau pakelsite akis į karjeros laiptus, tuo mažiau moterų pamatysite. Pasak tyrimų bendrovės iš Niujorko „Catalyst“, stambiose JAV bendrovėse tarp vidurinės grandies vadovų moterų yra 37 proc., tarp vyresniųjų vadovų – 28 proc., o tarp direktorių lygio vadovų – vos 14 proc.
Ar dėl to kalta diskriminacija? Nors itin diskriminuoti linkusias įmones tos, kurios paaukština už nuopelnus, užtemdys (be to, diskriminuojančios galbūt sulauks bylų teisme), tam gali reikėti laiko. Be to, vyrai išties atkakliai nuvertina moteris, tvirtina Herminia Ibarra iš Prancūzijoje veikiančios verslo mokyklos INSEAD. H. Ibarra išanalizavo, kaip buvo įvertinti per 20 tūkst. INSEAD studentų, kurie ruošiasi būti vadovai. Dėstytojai vyrai įvertino, kad moterys daugumoje sričių yra tokios pat gabios kaip vyrai (arba gabesnės), bet manė, kad joms stinga strateginės vizijos. Studentus vertinančios jų kolegės moterys tokio trūkumo nepastebėjo.
Organizacinio pasaulio globos ir paaukštinimo tradicijos moterims gali būti nepalankios. Pasak Sylvios Ann Hewlett, kuri „Harvard Business Review“ parengė ataskaitą „Rėmėjo poveikis“ (angl. „The Sponsor Effect“), beveik visi į viršūnę iškilę aukščiausi vadovai turėjo galingą užtarėją. Tačiau moterys dažnai nesugeba kaupti to, ką S. A. Hewlett vadina „santykių kapitalu“. Jos nesiryžta prašyti palaikymo bijodamos pasirodyti įkyrios. O dažna bijo paskalų, kurios gali kilti dėl artimų santykių su aukštesnes pareigas užimančiu kolega vyru.
Neabejotinai visa tai prisideda. Bet kur kas labiau daugiau moterų į valdybas priimti trukdo tai, kad daug jų iš visų jėgų darbą stengiasi suderinti su šeima.
Bet kurioje bendruomenėje (bent kol kas) moterims tenka didžioji naštos dalis prižiūrint vaikus ir senstančius tėvus. Anot „McKinsey“, Europoje moterys namams skiria dvigubai daugiau laiko nei vyrai. Įvairiose šalyse duomenys skiriasi. Pietiečiai dykinėja daugiau nei šiauriečiai. Italų vyrai namų ruošai per dieną skiria tik 1,3 valandos, o italų moterys – 5,2 valandos. Švedijoje santykis šiek tiek geresnis: atitinkamai 2,3 ir 3,4 valandos.
Iš dalies dėl to, kad keblu žongliruoti vaikais ir karjera, daug itin gabių moterų renkasi darbą su nuspėjamu darbo laiku, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių arba apskaitos skyriuje. Be to, jos linkusios į sritis, kur karjeroje padarius pertrauką tikimybė įgūdžiams pasenti menkesnė, ir galbūt tai viena priežasčių, kodėl JAV beveik du trečdaliai naujų absolventų teisininkų – moterys, bet tarp inžinierių tik 18 proc.
Niujorke įsikūrusios idėjų kalvės „Centre for Work-Life Policy“ tyrimas nustatė, kad 2009 metais Jungtinėse Valstijose pertrauką karjeroje (vidutiniškai 2,7 metų) padarė 31 proc. moterų, o 66 proc. pasirinko pusę darbo dienos arba lanksčias darbo valandas, idant darbą galėtų suderinti su šeima. Pasitraukus iš greitosios juostos, daugeliui moterų į ją sugrįžti sunku.
Žongliravimas
Kai kurios vyriausybės iš visų jėgų stengiasi moterims padėti karjerą derinti su šeima. Prancūzija ir Skandinavijos šalys padeda prižiūrėti vaikus. Subsidijuojami lopšeliai ir darželiai. Valstybinės mokyklos mažuosius monstrus laiko beveik iki vakaro. Tai visiškas kontrastas amerikiečių ir britų mokykloms, kurios juos išspiria gerokai anksčiau nei baigiasi suaugusiojo darbo diena. Amerikiečiams tėvams taip pat tenka neįmanoma problema: itin trumpos suaugusiųjų atostogos ir absurdiškai ilgos vaikų.
Tėvai Vokietijoje 14 mėnesių gauna „Elterngeld“ (iš mokesčių finansuojamas vaiko priežiūros atostogas). Tačiau siekiama moteris paskatinti po gimdymo trumpesniam laikui palikti darbą. 2006 metais priimtą įstatymą pasiūlė anuometė šeimos reikalų ministrė (ir septynių vaikų motina) Ursula von der Leyen. U. von der Leyen taip pat rėmė 2008 metų įstatymą, kiekvienam vienerių metukų vaikui žadantį teisę iki 2013 metų gauti nemokamą vietą darželyje.
Dabar darbo ministerijai vadovaujanti U. von der Leyen Vokietiją iš visų jėgų myga įvesti norvegiško pobūdžio privalomas moterų kvotas valdybose. Vokietijos įmonės pakraupusios. Kai kurios savanoriškai nusistato tikslus vildamosi išvengti valstybinės prievartos.
Vokietijos komunikacijų milžinė „Deutsche Telekom“ pareiškė, kad iki 2015 metų 30 proc. postų tarp vidurinės ir aukštesnės grandies vadovų užims moterys. „Išbandėme mentorius, ugdomąjį vadovavimą ir tinklus, bet niekas nepadėjo“, – sako įmonės atstovė Anne Wenders. Pernai, kai buvo pristatyta tokia politika, moterys sudarė 30 proc. „Deutsche Telekom“ darbuotojų ir 13 proc. aukščiausių įmonės vadovų Vokietijoje. Šie skaičiai dar nepasikeitė. Tačiau sekdamos „Deutsche Telekom“ pavyzdžiu visos 30 įmonių iš DAX indekso neseniai sutiko pačios nusistatyti panašius tikslus.
Moterys į įmonę atsineša unikalių stiprybių, mano Lisa Gersh, vadovaujanti gyvensenos guru įsteigtai prekybos ir žiniasklaidos bendrovei „Martha Stewart Living Omnimedia“. Pasak L. Gersh, jos labiau nei vyrai linkusios bendradarbiauti ir geriau sugeba vienu metu dirbti kelis darbus. Turinčios vaikų greitai išmoksta veikti efektyviai. Jos žino, kad namo turi parsirasti tam tikru metu.
Visuose kraštuose įmonės bando atrasti, kaip darbuotojams darbą padėti suderinti su šeima. Technologijos turėtų tai palengvinti. Turint spartų internetą daug darbų galima atlikti iš namų. Pernai iš namų dirbo beveik 20 proc. JAV darbuotojų. Kai kurios moterys vadovės reguliariai skambučius priima būdamos prie mokyklos vartų. Sustiprėjus peštynėms dėl talentų, tokių vaizdų pasitaikys dažniau.
