S. Ballmeriui neramu.
Programinės įrangos milžinę kamuoja vidutinio amžiaus krizė.
Palyginti su IBM, „Microsoft“ dar paauglė. Įkurta 1975 metais, su operacine sistema „Windows“ ir tekstų tvarkymo bei kitų darbo įrankių paketu „Office“ įmonė netrukus pradėjo dominuoti asmeninių kompiuterių pasaulyje. Tačiau nūnai joje išryškėjo nerimą keliantys vidutinio amžiaus nuovargio ženklai. Pavyzdžiui, jai sunkiai sekasi atrasti augimo strategiją, kuri pradžiugintų nepatenkintus akcininkus.
Bambėjimą galima suprasti. Nuo 2000 metų, Steve’ui Ballmeriui iš Billo Gateso perėmus aukščiausio vadovo postą, „Microsoft“ akcijų kainos smunka, o įmonė nebelaikoma formuojančia technologijų tendencijas. Aktualiose srityse, kaip antai paieška ir socialiniai tinklai, ji atsiliko nuo jaunesnių įmonių, tarp kurių yra senajai varžovei mėgstančių parodyti nosį. „Google“ vykdomasis pirmininkas Ericas Schmidtas neseniai pareiškė, kad technologijų pasaulyje „Microsoft“ ir kitos įmonės lyderių poziciją užleido sparčiai augančių, į vartotojus orientuotų įmonių „ketvertukui“: „Google“, „Apple“, „Amazon“ ir „Facebook“.
Dėl to ginčytųsi nedaugelis. Bet įdomu, ar „Microsoft“ gali tai pakeisti ir kaip? Bent tam tikru požiūriu atrodo, kad įmonę kamuojantys negalavimai panašūs į paguldžiusius IBM, kol 1993 metais ją pastatyti ant kojų nebuvo pasamdytas Lou Gerstneris. Tai arogancija, atsiradusi dominuojant tam tikroje srityje: IBM atveju tai – centriniai, o „Microsoft“ atveju – asmeniniai kompiuteriai. Taip pat vidiniai feodai, kliudantys spartiems pokyčiams. Pavyzdžiui, „debesų“ kompiuteriją propaguojančiam padaliniui tenka dirbti su „Windows“ aistruolių padaliniu, kuris greičiausiai norės, kad operacijos kuo ilgiau liktų pačiame kompiuteryje, idant padalinys gautų kuo didesnes įplaukas. Kaip rodo IBM patirtis, atjaunėti technologijų pasaulyje įmanoma. O kai kurie stebėtojai įmonėje „Microsoft“ mato padrąsinančių pažangos prošvaisčių. Sarah Rotman Epps iš tyrimų bendrovės „Forrester“ mano, kad planšetinių kompiuterių rinkoje būsimoji „Microsoft“ operacinės sistemos versija „Windows 8“ gali būti rimta konkurentė „Google“ sukurtai „Android“, jeigu įmonė rinkai sugebės ją pristatyti kitąmet. Be to, „Microsoft“ kur kas geresnės finansinės formos nei buvo žemumas pasiekusi IBM, taigi įmonė gali sau leisti pasitaškyti pinigais pirkiniams, kaip neseniai padarė už 8,5 mlrd. JAV dolerių įsigydama internetinės telefonijos ir videoskambučių tarnybą „Skype“.
Statymas ant įmonės „Nokia“ ir aljansas su ja mobiliųjų telefonų sektoriuje (telefoninės „Windows“ versijos diegimas stambios, bet bėdų kamuojamos suomių įmonės prietaisuose) rodo, kad „Microsoft“ mėgina plėstis perspektyviose srityse. Tačiau skeptikai nerimauja, kad tokios iniciatyvos – ne visapusiškos strateginės vizijos padarinys, o taktiniai ėjimai, kuriais siekiama palenkti kritikus, nuogąstaujančius, kad „Microsoft“ slenka žemyn. Žymus rizikos draudimo fondo vadovas Davidas Einhornas, kurio fondas turi „Microsoft“ akcijų, viešai paragino keisti įmonės vadovybę tvirtindamas, kad S. Ballmeris „užstrigęs praeityje“. Kol kas įmonės taryba, kuriai pirmininkauja B. Gatesas, aukščiausią įmonės vadovą palaiko. Bet jeigu IBM istorija – pavyzdys, „Microsoft“ dar gali galų gale atsikratyti savo vadovo.
