„Žaliosios sienos“ gali neatpažįstamai pakeisti jūsų aplinką. Jos paslepia statinių trūkumus, padeda įrengti jaukias poilsio zonas ir kartu atlaisvinti erdvės jūsų eksperimentams sode ar darže.
„Žaliosios sienos“ gali neatpažįstamai pakeisti jūsų aplinką. Jos paslepia statinių trūkumus, padeda įrengti jaukias poilsio zonas ir kartu atlaisvinti erdvės jūsų eksperimentams sode ar darže.Vertikaliojo apželdinimo idėja, jau senokai gimusi išradingų botanikų galvose, kelis dešimtmečius neduoda ramybės ne tik kraštovaizdžio dizaineriams. Privačių sklypų savininkai, ieškantys būdų žūtbūt realizuoti savo meilę gamtai, jai neatsispiria dažniau, nei patys norėtų pripažinti.
Galima paprastai, o galima sudėtingai
Kuriant vertikaliuosius sodus įprasta rinktis vieną iš dviejų metodų.
Pirmuoju atveju prie vertikalių atramų sodinami vijokliniai augalai ir lianos, kurie iš prigimties stiebiasi aukštyn. Tokių kultūrų kaip raganės, sausmedžiai, vynvyčiai nereikia įkalbinėti raizgytis – jie gana sparčiai stiebiasi aukštyn, plečiasi ir užpildo jiems skirtą plotą. Dėl to idealiai tinka sienoms bei tvoroms dekoruoti, įspūdingoms arkoms ir pergolėms kurti.
Tai – pats paprasčiausias ir greičiausias kelias užsiauginti vertikalų sodą.
Antrasis būdas pagrįstas novatoriškesniu požiūriu į apželdinimą. Tai sudėtingų gyvųjų sienų, sudarytų iš daugybės skirtingų arealų bei tekstūrų augalų, formavimas. Jie komponuojami daugiapakopėse konstrukcijose taip sukuriant ištisas „drobes“, kuriose, augalams augant, gimsta tarsi spalvingi piešiniai.
Skamba sudėtingai ir iš esmės taip yra: panašioms sienelėms susiprojektuoti prireikia ir vaizduotės, ir planavimo. Tačiau jų priežiūros labai sudėtinga tikrai negalima pavadinti.
Bet gal peržvelkime nuodugniau visus vertikaliojo apželdinimo būdus, kurie, labai panorėjus, tiktų įgyvendinti bet kuriame sode ar sklype.
Ampeliniai augalai
Pakabinami vazonai, taip pat loveliai, įrengti po langais arba ant prieangio, balkono, terasos turėklų, yra pats prieinamiausias būdas įgyvendinti vertikaliojo sodo idėją net kukliausiomis sąlygomis.
Juolab kad tokioms kompozicijoms kurti tinka visokiausios talpyklos: siauri ir ilgi plastikiniai loveliai su laikikliais, grakštūs pinti krepšiai arba kalvių darbo konstrukcijos, išklotos kokoso plaušu ir pakabintos ant tvirtų grandinių.
O sukurti žaliąja vertikalę padeda ampeliniai, arba, paprasčiau sakant, svyrantys augalai.
Renkantis kultūras pakabinamiems vazonams reikėtų įvertinti tų augalų atsparumą orų kaprizams. Pirmenybę teikite tų rūšių atstovams, kurie ištvermingai pakelia sausros periodus ir nebijo staigių vėjo gūsių.
Iš žydinčių kultūrų šiuos reikalavimus geriausiai atitinka svyrančiosios pelargonijos, verbenos, petunijos, begonijos. Jos ne tik sėkmingai auga ribotame substrato kiekyje, bet ir suformuoja nuostabias žiedų kaskadas, džiuginančias akį nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
Tarp dekoratyvinių lapinių augalų šio tipo apželdinimui dažniausiai naudojamos sidabrinės arba sodriai žalios (pavyzdžiui, ‘Emerald Falls’) dichondros, šliaužiančiosios šilingės.
Pagrindinis tokių konstrukcijų kaip pakabinami vazonai privalumas – lankstumas pritaikant (vazonus galima kiloti iš vienos vietos į kitą) ir universalumas. Augalams augant, kompozicija įgyja vis naujų bruožų, keičiasi, o panorėjus visada galima atšviežinti vaizdą pakeičiant nužydėjusią dalį nauja arba sukeičiant augalus vietomis.
Deja, yra ir trūkumų: tokius želdynus reikia dėmesingai prižiūrėti. Dėl labai mažo žemių kiekio vazonuose šie per karščius greitai išdžiūva, ir maistingosios medžiagos išnaudojamos labai sparčiai. Taigi laistyti ir tręšti augintinius pakabinamuose vazonuose turėsite dažniau nei įprastus gėlynus.
Gyvatvorės
Vertikaliojo apželdinimo mene jos atlieka ypatingą vaidmenį – dažnai būtent nuo gyvatvorių prasideda sodo erdvės virsmas.
Bet omenyje turimos ne tradicinės tankios spygliuočių ar dekoratyvinių krūmų „tvorelės“, o daug lengvesnės ir grakštesnės konstrukcijos. Jų pagrindą sudaro subtilūs dekoratyviniai elementai – grotelių sienelės ir širmos, tarnaujančios kaip atrama vijokliniams augalams: raganėms, kininiams citrinvyčiams, vijokliniams sausmedžiams, bugenvilijoms, nasturtėms, kt.
Tokios žaliosios pertvaros turi nuostabų papildomą privalumą – karštomis dienomis sukuria malonų pusšešėlį visiškai neužstodamos šviesos greta pasodintiems augalams.
Be to, jos padeda erdvę skaidyti zonomis, efektingai papuošia sklypą ir paslepia nuo svetimų akių neišvaizdžius ūkinius pastatus ar daržovių lysves.
Auginti ant grotelių tinka ir dailiai žydintys, ir dekoratyviniai lapiniai vijokliniai augalai.
Vynvyčiai ir gebenės atramą apipins per itin trumpą laiką, ryškūs raudonžiedžių pupelių žiedai trauks dėmesį į poilsio zoną, o egzotiškosios karpytalapės nasturtės padės išbaigti bet kokią kompoziciją.
Visgi vertikalioms grotelių sienelėms puošti sodybų šeimininkai dažniau renkasi nuo seno mėgstamiausius vijoklių rožių ir raganių derinius.
Kuriant gyvatvores galima drąsiai leisti įsišėlti vaizduotei – čia fantaziją riboja tik klimato ypatumai bei mūsų pačių pasiryžimas prižiūrėti augalus.
Kompozicijos gali būti kompaktiškos ar kylančios į nemenką aukštį, rūpestingai genimos arba išlaikančios natūralų chaotiškumą.
Įvairovė šiuo atveju yra didžiulis privalumas, nes padeda tokioms gyvatvorėms organiškai įsilieti į bet kokio stiliaus ir mastelio sodus.
Tarp kitko, atrama laipiojantiems augalams gali tapti ne tik speciali konstrukcija, bet ir jau esami kraštovaizdžio elementai. Seną pastato fasadą, neišvaizdžią tvorą ar pavėsinės sienelę gal net paprasčiau paversti sodo „vinimi“ – tereikia šalia pasodinti tinkamą vijoklį.
Arkinės konstrukcijos
Arkos dabar ne toks ir dažnas sodybų akcentas – turbūt tiesiog praėjo mada.
Nors jų paskirtis gerokai platesnė nei tik vertikalusis apželdinimas: arkinės konstrukcijos gali stebuklingai pakeisti viso sklypo vaizdą.
Paprastai jos įrengiamos palei takelius, vedančius link kokio nors architektūrinio akcento – tvenkinio ar pastato. Kad įžengus pro vaizdingos arkos skliautus efektingai atsivertų vaizdas: kontrastuodama su siauru tuneliu, už jo plytinti erdvė visada atrodys didesnė.
Arkoms dekoruoti geriausia rinktis gausiai žaliuojančius ir ryškiai žydinčius augalus. Nepakartojamo žavesio tokioms konstrukcijoms ir visam sodui suteiks vijoklinės rožės. Jų subtilūs žiedai, beje, puikiai derės su sodria gebenių žaluma.
Vaizdingai atrodytų ir kiti deriniai: vijoklinis sausmedis su citrinvyčiu, margalapė aktinidija poroje su laipiojančia hortenzija.
Svarbiausia planuojant arkinę kompoziciją nepamiršti pagrindinio akcento – jos aukščio. Šis turi būti toks, kad žmogus galėtų laisvai praeiti po arka nekliudydamas galva ne tik konstrukcijos, bet ir nuo jos svyrančių ūglių. Patogiausiais laikomi 2,3–2,5 metro.
Pergolės
Tradicinė pergolė – tai keturi atraminiai stulpai, laikantys atvirą grotelinį „stogą“.
Populiariausia medžiaga pergolėms statyti yra medis – universalus stiliaus požiūriu ir savo šilta matine tekstūra puikiai papildantis vijoklinių augalų žalumą.
Nenuostabu, kad pergolės dažnai tampa jungiamuoju bet kokios erdvės elementu. Jos efektingai apipavidalina pagrindinį įėjimą į namą, užmaskuoja išoriškai nepatrauklius statinius arba tampa komfortiška poilsio zona karštai dienai.
Rekomenduojamas pergolės aukštis – ne mažiau kaip 2,5 metro, o konstrukcijos plotis turėtų būti ir dar didesnis, kad atrodytų harmoningai ir natūraliai.
Pagrindinis pergolės įrengimo principas – išlaikyti konstrukcijos perregimumą. Ji turi likti šviesi, atvira, grakšti ir lengva. Todėl augalus geriausia sodinti tik prie vienos ar dviejų atramų – kitas palikti laisvas.
Pergolėms apželdinti dažniausiai pasirenkamos greitai augančios lianos, kaip bugenvilijos, vijokliniai sausmedžiai, ląstūnės, kobėjos ar gebenės. Tačiau nebūtina apsiriboti vien jomis: pastatomi vazonai ir pakabinami loveliai su augalais puikiai papildys vijoklines kultūras.
Kaip ir arkų, taip ir pergolių apipavidalinimo klasika – vijoklinės rožės, kurios suteikia erdvei nepakartojamos romantiškos atmosferos.
„Žaliosios sienos“
Vertikalieji sodai reikalauja specializuotų modulių su sudėtinga laistymo sistemos konfigūracija. Be to, tokiose konstrukcijose vietoj dirvožemio naudojama hidroponika.
Svajojant susikurti panašų sodą, prireiktų tam tikros inžinerinės patirties, kurios ne kiekvienas sodininkas turi.
Tačiau „žaliosios sienos“ taip pakerėjo augalų mylėtojus, tad laikui bėgant jų idėja transformavosi ir įgavo prieinamesnes formas. Ir dabar sukurti vertikalų gėlyną sodyboje įmanoma tradiciškiau bei paprasčiau – naudojant dirvožemį.
Kaip atramos ir talpyklos augalams sodinti puikiai tinka įvairios parankinės medžiagos: mediniai statybiniai padėklai, plastikiniai vamzdžiai, betoniniai blokeliai, tuščiaviduriai rąstai ir kiti gamtiniai elementai.
Svarbiausia, kad į gautą konstrukciją būtų galima pripilti grunto ir pasodinti augalus – gėles ar žolynus.
Jei teikiate pirmenybę medienai (pavyzdžiui, padėklams ar rąstams), svarbu visas jos dalis iš anksto nupurkšti apsauginiu impregnantu arba nudažyti, kad nepradėtų pūti. Po to į vidų įkloti tankios geotekstilės atraižų ir tik tada pripilti žemių ir sodinti augalus. Arba tiesiog įstatyti vazonėlius su sodinukais.
Plastikiniams vamzdžiams paruošti irgi reikia pastangų.
Supjausčius vamzdį reikiamo ilgio dalimis, jose padaromos angos. Paskui vidun pilamas gruntas ir angose sodinami dekoratyviniai arba, jei pageidaujate, žalieji augalai, prieskoniai – netgi braškės. Kas sakė, kad klomba negali virsti lysve?
Vamzdžius su augalais galima išdėstyti dviem būdais: horizontaliai – pritvirtinant juos prie atraminės konstrukcijos grandinėmis ar tvirtais metaliniais kabliais, arba vertikaliai – sustatant kelis vamzdžius į eilę. Pasirinkę antrąjį variantą, gausite įspūdingą sieną iš žydinčių stulpų.
Dar viena vertikaliojo sodo forma – vadinamosios fitosienos.
Joms kurti naudojami specialūs moduliai, tvirtinami prie bet kokio tvirto ir stabilaus vertikalaus paviršiaus, o po to užpildomi žydinčiais ir kitokiais dekoratyviniais augalais su įvairių atspalvių bei faktūrų lapija.
Parduotuvėse pateikiamas gana platus tokių konstrukcijų asortimentas. Jos skiriasi savo matmenimis, vietų augalams skaičiumi ir tūriu. Paprastai tai plastikiniai gaminiai, susidedantys iš kelių sandarių indų-padėklų, į kuriuos statomi vazonai su perforuotu dugnu. Kiekviename padėkle gali tilpti nuo dviejų iki penkių talpyklų – tai leidžia kurti įdomias augalų kompozicijas.
Panašias augalų sienas galima montuoti ir ant pastatų išorinių sienų ar tvorų, ir patalpų viduje – name, bute ar šildomoje oranžerijoje. O drėkinti dirvožemį patogiausia naudojant knatinį arba lašelinį laistymą.
