Kauno rajonas stabiliai įsitvirtino savivaldybių indekso, sudaryto jau šeštą kartą, viršūnėje – rajono savivaldybė penkis kartus buvo pirma ir tik 2012 m. užėmė antrą vietą. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno nuomone, sėkmę lėmė trys banginiai: bendruomenės aktyvumas, darni plėtra ir palankios sąlygos verslui.
VILMA KASPERAVIČIENĖ SK žurnalistė
– Kas sudarė sąlygas užkopti ant aukščiausio laiptelio ir išsilaikyti ne vienerius metus?
Esu įsitikinęs, kad Kauno rajono sėkmę lėmė trys banginiai: bendruomenės aktyvumas, darni plėtra, gyvenimo kokybės užtikrinimas ir geros sąlygos verslui. Palanki geografinė padėtis, didelio miesto kaimynystė šiam rodikliui svarbūs, bet ne lemiami. Jei nebus sudarytos palankios sąlygos gyventi ir plėtoti verslą, vietovė šalia didelio miesto be vaikų darželio, mokyklos, prekybos centro, sveikatos paslaugų, gero susisiekimo nebus patraukli.
Verslą vilioja palanki mokesčių politika, trumpi dokumentų tvarkymo terminai. Be to, pakaunėje pigesni žemės sklypai, mažesni žemės mokesčiai, vieni pigiausių šalyje verslo liudijimai. Neatsitiktinai jų esame išdavę per 3 tūkst., o veikiančių subjektų skaičius per 4 metus išaugo aštuoniais šimtais.
Malonu, kai esi pastebimas, vertinamas, taip pat gali padaryti išvadas, pamatyti silpnąsias vietas, stebėti, kaip metai keičia indekso balą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) indeksą nustato kompetentingai, vertindamas svarbiausias sritis, ir tai visų šalies savivaldybių atžvilgiu, manau, yra teisinga.
– Kurios sritys įvertintos geriausiai?
Ekspertai pažymi, kad labai gerų rezultatų pasiekėme investicijų ir plėtros, sveikatos ir socialinės rūpybos, taip pat biudžeto surinkimo ir turto valdymo srityse. Sumažėjo savivaldybės nenaudojamų patalpų plotas, o į parduodamų objektų sąrašą 2015 m. pabaigoje buvo įtraukta žymiai daugiau nekilnojamojo turto nei 2014 m. pabaigoje.
Vienas didžiausių pasiekimų yra tai, kad 2015 m. savivaldybės biudžeto skola sumažėjo iki 39,5 proc., šiemet biudžetą galėjome padidinti 3,5 mln. eurų.
– Kur, susipažinus su LLRI tyrimo ataskaita, reikėtų pasitempti?
Sumažėjo administracijos darbo vertinamasis balas. Vis dėlto Kauno rajonas plečiasi, negalime mažinti administracijos darbuotojų skaičiaus, nes yra darbų, kuriuos būtina atlikti. Kita vertus, tūkstančiui gyventojų Kauno rajone tenka 3,9 darbuotojo, o kitose savivaldybėse šis rodiklis kelis kartus didesnis.
Tyrime nurodyta, kad padaugėjo laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų, interneto svetainė nepakankamai atitinka bendruosius reikalavimus, palyginti menkas e. demokratijos rodiklis. Šioje srityje jau padarėme išvadas: baigiame kurti modernią, naujo dizaino interneto svetainę, skatiname gyventojus naudotis elektroninėmis paslaugomis. Baigus savivaldybės patalpų remontą pradės veikti vieno langelio principas.
– Ekspertų teigimu, aukščiausią vietą indekse pirmiausia užtikrino plūstančios investicijos.
Šiemet atidarytos ir pradėjo veikti didžiulės įmonės: prekybos milžinė „Lidl“ ir Mobiliųjų technologijų parkas, kuriame sukurta 200 darbo vietų, atidaryta moderniausia Lietuvoje Kulautuvos reabilitacijos ligoninė. Bendradarbiavimas ir partnerystė su Kauno klinikomis tęsiasi – tariamės dėl efektyvesnės kitų pastatų panaudos. Artimiausiu metu į rikiuotę stos viešbutis Karmėlavos oro uoste.
Pasisekė ne tik nutiesti apie 20 km dviračių takų, bet ir 50 km kelių, ypač pagerėjo regioninių kelių būklė, suremontuota atkarpa Kaunas–Šakiai, kelias į Kulautuvą, Vilkiją. Tai kapitalinės investicijos. Labai nelengva nustatyti prioritetus, nes žmonių poreikiai dideli, visiems visko reikia. Kas svarbiau: nutiesti 3 km asfalto ar pastatyti darželį? Būtume tokio dydžio kaip Birštonas, užtektų įrengti parką, ir taptume matomi, o didelėje teritorijoje darbai išsisklaido.
Per pastaruosius ketverius metus vien savivaldybės lėšomis sukūrėme per tūkstantį vietų darželinukams. Ypač šios problemos sprendimas pasistūmėjo šiemet – mažiausiems Kauno rajono gyventojams sukūrėme per 400 naujų vietų, atidarėme naujus darželius Giraitėje ir Garliavoje, išplėtėme „Ąžuolėlio“ filialą Akademijoje bei Domeikavoje.
Esame didelė savivaldybė, nuo Taurakiemio iki Čekiškės – beveik 100 km, todėl privalome matyti visas seniūnijas, juk gyventi žmonės keliasi ne vien į priemiestines Akademijos, Domeikavos, Ringaudų, Raudondvario, Karmėlavos gyvenvietes, bet ir į atokius kaimus. Tai mus džiugina. Mes – viena iš nedaugelio savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius didėja. Ekspertai taip pat pabrėžė, kad Kauno rajonas yra maloni išimtis nykstančioje Lietuvoje – migracijos rodikliai čia teigiami.
Kitas džiuginantis dalykas tai, kad rajone gerokai sumažėjo vaikų, važiuojančių mokytis į miesto mokyklas. 2015 m. jų buvo 5,3 tūkst., o šiemet tėra 3 tūkstančiai.
Šiandien atvykęs gyventi į Kauno rajoną žmogus nori čia ne tik matyti išplėtotą infrastruktūrą, bet ir turėti galimybę kvėpuoti neužterštu oru, jaustis saugus, su šeima ar draugais po darbo arba savaitgalį minti dviratį, išeiti į parką, paplūdimį. Ypač tai aktualu jaunoms šeimoms. Tad itin svarbu poilsiui ir turizmui išnaudoti rajono gamtą, o rekreacines zonas – sveikatinimui. Kalbu apie Kauno marias, Kulautuvą, Kačerginę, Zapyškį, Raudondvarį, – šios vietos gali būti dar labiau atvertos žmonių poilsiui.
Dedame daug pastangų, kad Kulautuvai, Kačerginei, Zapyškiui būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas, pirmuose dviejuose miesteliuose būtų išplėtotos sveikatinimo paslaugos.
– Esate vertinamas kaip žmogus, numatantis kelis žingsnius į priekį. 2016 m. išsikėlėte tikslą išspręsti vietų trūkumo darželiuose problemą. Koks prioritetas bus kitąmet?
Turėsime užbaigti spręsti ikimokyklinio ugdymo problemas. Mūsų silpnoji vieta – Raudondvaris ir Domeikava. Tuomet jau galėsime pereiti prie ugdymo įstaigų Čekiškėje, Raudondvaryje, Vandžiogaloje, Domeikavoje, Piliuonoje, Mastaičių daugiafunkcio centro statybų. Šiuolaikiškos ugdymo įstaigos stipriai veikia rajono patrauklumą.
Tęsime vandentvarkos projektus, tvarkysime kelius, tiesime dviračių takus, atnaujinsime arba įrengsime naujus parkus – darysime tai, ko iš mūsų tikisi ir laukia į pakaunę atsikėlę ar besikeliantys gyventojai. Manau, kad šis kelias teisingiausias – turime matyti visumą. Būtų neteisinga orientuotis tik į verslo sąlygų gerinimą, svarbu atsižvelgti į kasdienes žmonių problemas ir jas spręsti.
Pakaunė patraukli ir gyventojams, ir verslui
Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Indekse teigiamai vertinama savivaldybė, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, skaidriai naudoja lėšas, neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių.
Ekspertai pastebėjo, kad Kauno rajono savivaldybėje yra palyginti maža biurokratinė našta: tūkstančiui gyventojų čia tenka 3,9 darbuotojo, nors Lietuvos vidurkis dvigubai didesnis.
LLRI tyrime pabrėžiama, jog Kauno rajono savivaldybė sugebėjo efektyviau išnaudoti turimus resursus, privilioti užsienio investicijų, skatinti vietos verslą.
Aukščiausią vietą indekse Kauno rajono savivaldybei pirmiausia užtikrino plūstančios investicijos. 2014 m., palyginti su 2013 m., vienam gyventojui tenkančių materialinių investicijų kiekis išaugo 822 eurais (mažosiose savivaldybėse vidutiniškai pakilo po 162 eurus vienam gyventojui), o tiesioginės užsienio investicijos paaugo net 668 eurais (mažosiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo po 150 eurų vienam gyventojui).
„Kitas ekonomikos aktyvumo ženklas – išskirtinai didelis išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų (šalies vidurkis yra 6,9, o Kauno rajone teko 19,2). Geros sąlygos, kuriamos darbo vietos traukia žmones: 2015 m. grynoji (vidinė ir tarptautinė) migracija Kauno rajono savivaldybėje buvo teigiama, tai retas atvejis šalyje“, – pabrėžiama LLRI tyrimo ataskaitoje.
Kai verslui, žmonėms suteikiama laisvė veikti, kartu sprendžiamos socialinės rūpybos problemos. Todėl Kauno rajono savivaldybėje 2015 m. bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo viena mažiausių šalyje – 6,6 proc. (vidurkis – 10,4 proc.), o socialinės pašalpos gavėjai sudarė vos 2,2 proc. visų gyventojų; vidutiniškai ši dalis buvo daugiau nei dvigubai didesnė (5,2 proc.).
Nedarbo rodiklis Kauno rajone spalio pradžioje siekė 5,8 proc. ir buvo vienas mažiausių šalyje.
KRS archyvo nuotraukos
