Net ir švedai kartais sunerimsta dėl pigios darbo jėgos iš užsienio
Gavę laikinas darbo vizas, į Švedijos šiaurę traukia tūkstančiai tailandiečių – jie rinks uogas. Švedijoje galioja viešos prieigos teisė, tad laukines uogas gali rinkti bet kas – net ir privačiuose sklypuose. Kai metai geri (šie vargu ar tokie bus), miškai kupini šilauogių ir bruknių. Imtis sunkaus uogų rinkimo nūnai nori retas švedas, bet paklausa auga. Laukines šilauoges sveiko maisto pramonė graibstyte graibsto: keturi penktadaliai burnoje tirpstančių Švedijos šilauogių eksportuojami.
Tokia padėtis tiek šalyje, tiek užsienyje kelia nesutarimų. Uogų perdirbėjai prieš dešimt metų nusitaikė į Aziją. Dabar prasidėjus uogų sezonui atvyksta daug tailandiečių. Šiais metais išduota 5 700 vizų (kaip niekada daug), ir visos tailandiečiams. Tačiau Švedijos profsąjungų konfederacija (LO) uogų rinkimą vadina „šiuolaikine vergove“. Kai uogų nedaug, jas renkantys dažnai nepadengia net išlaidų lėktuvo bilietams, maistui ir pastogei. Thordas Ingessonas, konfederacijoje atsakingas už migraciją, skundžiasi, kad Švedija, „pasaulinei darbo jėgai tapus pigia preke, nebegali kontroliuoti darbo sąlygų“.
Vizos turėtų būti išduodamos tik tuomet, kai įmonės siūlo padorų apgyvendinimą ir minimalų atlyginimą. Bet samdytojai taisykles apeina, o jos ir šiaip galioja tik tiems rinkėjams, kurie atvyksta ne iš Europos Sąjungos. ES gyventojai Švedijoje be vizų gali dirbti tris mėnesius. Tad išradingi uogų perdirbėjai nusitaikė į Bulgariją, kuri nuo 2007-ųjų yra ES narė. Dėl to kyla pasipiktinimas.
Kai 500 žmonių, daugiausia bulgarų, neseniai prie Mehedebio gyvenvietės (į šiaurę nuo Stokholmo) įkūrė stovyklą, įpykę vietiniai kalbėjo, kad nuo seno suteikiama viešos prieigos teise yra piktnaudžiaujama. Uogų rinkėjai irgi nėra patenkinti. Jokio vandentiekio ir tualetų, uogų mažai, tad kai kurie bandė išvykti, bet negali sau to leisti. Vietos valdžia ir Bulgarijos ambasada įnirtingai bandė padėti, ir rinkėjai buvo apgyvendinti mokyklose, uždarytose atostogoms, o vėliau išsiųsti namo nuomotais autobusais. Liepos pabaigoje prie ambasados vartų lūkuriavo daug nusiminusių bulgarų išvargusiais veidais.
Nei Švedijos vyriausybė, nei LO nenori varžyti ES laisvo darbo jėgos judėjimo. Bet profsąjungos nori geresnių sąlygų rinkėjams. Stambi šaldytų uogų tiekėja „Polarica“ pasiūlė „sąžiningos prekybos“ sertifikavimą, kad vartotojai galėtų rinkti tas uogas, kurias surinkę darbininkai turėjo geras sąlygas ir gavo gerą atlyginimą. Tokie sertifikatai įprastesni skurdžiose šalyse, kur darbo sąlygos prastos. Būtų ironiška, jeigu jie atsirastų Švedijoje – šalyje, kurioje darbuotojų padėtis yra viena geriausių pasaulyje.
