Ukraina, Rusija ir Eurazijos Sąjunga

(Reuters/Scanpix nuotr.)

Pareigūnai stumdė kelis tūkstančius J. Tymošenko šalininkų, tačiau protestuotojų skaičius nė iš tolo nepriminė to, kuris buvo per oranžinę revoliuciją.

Julijos Tymošenko byla: opozicijos lyderės nuteisimas atšaldė Ukrainos santykius su Vakarais. Ar tai galėtų suteikti progą Rusijai?

Prieš septynerius metus Julija Tymošenko, oranžine spalva apsirengusi populistė politikė, sniegu nuklotame Kijeve užlipo ant scenos ir įkvėpė 150 tūkst. protestuotojų prieš suklastotą Viktoro Janukovyčiaus pergalę 2004 metų prezidento rinkimuose. Ji dienų dienas palaikė minios energiją ir nuvedė Viktorą Juščenką į pergalę žadėdama atpildą jį palaikiusiems. Ji šaukė „Šlovė Ukrainai!“, o minia šaukė „Julija!“.

Priartėjus septintosioms oranžinės revoliucijos metinėms J. Tymošenko vėl atsidūrė pirmuosiuose spaudos puslapiuose. Šį kartą pilkai apsirengusi buvusi premjerė sėdėjo teisiamųjų suole, kuriame klausėsi, kaip susijaudinęs teisėjas skaitė nutarimą įkalinti J. Tymošenko septyneriems metams, uždrausti trejus metus dirbti viešajame sektoriuje ir atlyginti 190 milijonų JAV dolerių žalą, tariamai padaryta, kai 2009 metais tuometė premjerė pasirašė sutartį su Rusija dėl dujų tiekimo.

Kalėjimo laikas simboliškas: vieneri metai kalėjime už vienerius prabėgusius nuo oranžinės revoliucijos. Kai J. Tymošenko buvo sulaikyta rugpjūčio 5 dieną, rezultatą buvo galima nuspėti.

Paleisti į laisvę savo aštrialiežuvę varžovę, kuri dažnai jį žemino primindama jo paties kriminalinę praeitį, nebūtų tikę prie dabartinio Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus smurtingo ir kerštingo būdo.

Nepaversti parodomojo teismo proceso į politinio teatro spektaklį nebūtų tikę prie J.Tymošenko būdo. Teisėjui dar nebaigus skaityti sprendimo ji pasisuko į kameras ir pasakė: „Tai yra autoritarinis režimas. Aš nenuleisiu rankų“. Kai ją vedė iš teismo salės, ji kvietė rėmėjus nuversti režimą vėl skanduodama „Šlovė Ukrainai!“.

Lauke kelis tūkstančius rėmėjų nustūmė riaušių policija, bet tai tik menkai priminė minias, susirinkdavusias prieš septynerius metus. Dauguma ukrainiečių mano, kad teismas yra paremtas politiniais motyvais, bet jie yra pernelyg nusivylę, kad pasitikėtų opozicijos lyderiais.

Per pastaruosius kelis mėnesius J. Tymošenko kukli vieta politinių reitingų lentelėje vos pasikeitė, kai V. Janukovyčiaus reitingai smuko. Teismas sprendimo svarba neapsiriboja J. Tymošenko ir V. Janukovyčiumi. Jis nulems kryptį, kuria judės šalis.

Už grotų pasodindamas J. Tymošenko, V. Janukovyčius peržengė ribą, skiriančią chaotišką ir korumpuotą, bet pliuralistinę Ukrainą nuo Putino stiliaus kleptokratijos, kuria Ukraina tampa.

Išrinktas 2010 m. vasarį, V. Janukovyčius judėjo dviem kryptimis: telkė asmenines galias, bet taip pat siekė ekonominės integracijos su Europos Sąjunga. Jo demokratijos trūkumus kai kurių Vakarų lyderių akyse atsvėrė kontrastas su siutinančiai neefektyviu V. Juščenka.

Po 18 mėnesių su V. Janukovyčiumi, Ukraina atrodo panašesnė į Rusiją. Tačiau šalis yra pasistūmėjusi arčiau prekybos ir asociacijos sutarties su ES. J. Tymošenko įkalinimas dabar stato į pavojų metų metus trukusią nerangią, bet pastovią pažangą Europos link.

Catherine Ashton, ES diplomatijos vadovė, jai nebūdingai griežtai pareiškė, kad J. Tymošenko byla gali turėti „gilų poveikį ES ir Ukrainos dvišaliams santykiams, įskaitant ir sprendimą dėl asociacijos sutarties“.

V. Janukovyčius galbūt tikėjosi, kad Ukraina pernelyg svarbi, ir grėsmė ją stumtelėti į Rusijos glėbį pernelyg didelė, kad Europa reaguotų griežtai. Jis nesuprato, kad tokią reakciją sukėlė ne simpatija J. Tymošenko, o jo piktnaudžiavimas viena pagrindinių Europos vertybių – teisine valstybe.

Carlas Bildtas, Švedijos užsienio reikalų ministras, pasakė, kad „tarp Ukrainos politikų mažai šventųjų. Tačiau nesvarbu, šventasis ar nusidėjėlis, kiekvienas nusipelno teisingo teismo, o ne parodomojo teismo proceso“.

Teismo sprendimas taip pat neįprastai suerzino Rusiją, bet dėl kitų priežasčių. J. Tymošenko nuteisimas dėl dujų sutarties su Vladimiru Putinu, Rusijos premjeru ir būsimu prezidentu, „turi antirusišką atspalvį“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Kremlių erzina tai, kad V. Janukovyčius mėgina gauti pigesnių dujų iš Rusijos, nors pats tuo pat metu beldžiasi į ES duris.

Pats V. Putinas nusiteikęs karingiau: „J. Tymošenko nėra nei mūsų, nei manęs asmeniškai, nei draugė, nei giminė. Tiesą sakant, ji dėl savo provakarietiškos orientacijos yra labiau politinė oponentė“. Tačiau abejoti dėl dujų sutarčių, pasak V. Putino, buvo „pavojinga ir neproduktyvu“. Iš tiesų Kremlių erzina tai, kad V. Janukovyčius mėgina gauti pigesnių dujų iš Rusijos, nors pats tuo pat metu beldžiasi į ES duris.

V. Putino akimis, Ukraina yra esminė jo plano vėl sujungti buvusias Sovietų sąjungos respublikas į naują ES varžovę – Eurazijos sąjungą – dalis. Ši idėja, neseniai įvardyta laikraščio straipsnyje, gali tapti pagrindine jo kitos prezidento kadencijos tema.

„Mes nekalbame apie Sovietų sąjungos atkūrimą. Būtų naivu mėginti ją atkurti. Mes siūlome galingą viršvalstybinę sąjungą, kuri galėtų tapti modernaus pasaulio ašimi“, – rašė V. Putinas.

Be Ukrainos, didžiausios ir svarbiausios iš buvusių respublikų, tokia sąjunga būtų bevertė.  Rugsėjo 24 dieną susitikime V. Putinas mėgino įtikinti V. Janukovyčių, kad Ukraina gautų pigesnių dujų ir daug daugiau, jeigu įsijungtų į Rusijos muitų sąjungą su Baltarusija ir Kazachstanu. V. Putinas tvirtino, kad Europa niekada nepriimtų Ukrainos prieš Rusijos valią, o sąjunga su Rusiją atneštų apčiuopiamos ekonominės naudos.

Tačiau V. Janukovyčius iš ES nori ne vien ekonominės naudos. Jis ir daugelis Ukrainos politinio elito trokšta politinio pripažinimo, bevizio režimo ir prieigos prie bankų sąskaitų bei turto Vakaruose. Ir sąjunga su Rusija statytų į pavojų ne tik Ukrainos suverenitetą, bet ir elito galimybes valdyti savo turtą. Be to, V. Janukovyčius tiki, kad Ukrainos priartinimas prie Europos užtikrintų jam vietą istorijos vadovėliuose ir sugrąžintų jam gerą vardą.
Jeigu jis nori ten patekti, turi išleisti J. Tymošenko.

Jis vis dar gali taip padaryti. Praėjusią savaitę V. Janukovyčius žurnalistams pasakė, kad „šiandien teismas nusprendė remdamasis kriminalinės teisės apribojimais. Tai nėra galutinis sprendimas. Ateityje laukia apeliacinis teismas. Ir labai svarbu, kokį sprendimą jis priims bei kokia teise remsis“.

Ukrainoje nieko nėra pastovaus. V. Janukovyčius neseniai parlamentui pateikė naują kriminalinio kodekso projektą, kuris sušvelnintų bausmę už ekonominius nusikaltimus, jame nepaminėdamas straipsnių, kuriais remiantis buvo nuteista J. Tymošenko.

Opozicija pasiūlys pataisas Sovietų sąjungos laikus menančiam straipsniui, kuriuo remiantis buvo nuteista J. Tymošenko, kad „naudojimasis padėtimi nesiekiant asmeninės naudos“ nebebūtų laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Jeigu šioms pataisoms pritartų V. Janukovyčiaus partija, naujas kriminalinis kodeksas veiktų atgaline data, ir J. Tymošenko išeitų į laisvę.

Dabar svarbiausia laikas. Spalio 20 dieną V. Janukovyčius turi lankytis Briuselyje. Jeigu nebus teigiamų pokyčių J. Tymošenko byloje, jo kelionė gali būti atšaukta.

Paleisti V. Tymošenko būtų išmintingiausias sprendimas, net jeigu Ukrainoje ne visada užtenka išminties.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto