Panevėžio rajono švietimo žemėlapyje – dar viena nemaloni, bet neišvengiama permaina. Mažėjant vaikų skaičiui, Naujamiesčio mokykla ir lopšelis-darželis taps Krekenavos švietimo įstaigų skyriais.
Kol vienuose kaimuose statomi nauji darželiai, kituose pirmokus galima vienos rankos pirštais suskaičiuoti, politikams tenka spręsti, kaip išsaugoti švietimo paslaugas ten, kur vaikų kasmet vis mažiau.
Belieka skyriai
Naujamiesčio mokykla ir darželis nuo rugsėjo vaikus pasitiks jau ne kaip savarankiškos įstaigos. Rajono Tarybai pritarus, jos taptų Krekenavos švietimo įstaigų padaliniais.
Rajone yra ir daugiau mokyklų, kurioms, jei niekas nesikeis, taip pat gresia reorganizacija.
Sausio pabaigoje Panevėžio rajono savivaldybės taryba spręs, ar patvirtinti Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2026–2030 metų bendrąjį planą.
Pagal jį Naujamiesčio lopšelį-darželį „Bitutė“ numatyta prijungti prie Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“.
Rugsėjo 1-ąją Naujamiesčio darželyje buvo 60 vaikų, o šiuo metu yra 58.
Panevėžio rajono mero Antano Pociaus teigimu, Naujamiestyje mažėjant vaikų, permainos neišvengiamos.
„Kito kelio nematome“, – sako rajono vadovas.
Neliks ir savarankiškos mokyklos
Reorganizacija laukia ir Naujamiesčio mokyklos.
Tarybai pritarus, ji nuo rugsėjo 1-osios jau veiktų kaip Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos padalinys.
Vos šešerius metus ji turėjo gimnazijos statusą, vėliau sumažėjus 11–12 klasių moksleivių, nuo 2022-ųjų rugsėjo pervadinta tiesiog Naujamiesčio mokykla. Mokinių ir toliau mažėjant, dabar mokykla taps tik skyriumi. Anot mero, jau nematoma perspektyvos, kad ši švietimo įstaiga išliktų savarankiška.
„Mokykla veiks kaip ir dabar. Jokių problemų dėl to nekyla. Tik nebebus atskiras juridinis vienetas. Neliks reikalavimų išlaikyti tam tikrą vaikų skaičių“, – sako meras.
Kaimuose – skirtingos tendencijos
A. Pocius svarsto, jog sunku įvardyti priežastis, kodėl už maždaug 16 km nuo Panevėžio esančiame Naujamiestyje taip mažėja vaikų.
Mero nuomone, tokias tendencijas veikiausiai lemia ne vien demografinė padėtis.
Dalis naujamiestiečių, dirbančių Panevėžyje, vaikus vežioja į miesto švietimo įstaigas.
Visgi arčiau miesto įsikūrusiose gyvenvietėse stebima priešinga situacija. Daugėjant vaikų, Molainiuose statomas naujas darželis, Velžyje ir Dembavoje iškilo darželių priestatai.
„Vienas molainiškis mums sakė: laikas jau būtų ir apie mokyklą pagalvoti“, – pasakoja meras.
Jis sutinka: Molainių jaunoms šeimoms būtų patogu šalia namų turėti ir mokyklą, kita vertus, pasak A. Pociaus, reikėtų įvertinti, kiek iš tiesų vaikų ją lankytų.
Anot jo, nors švietimo įstaigos kartais bando apibrėžti, kurių teritorijų vaikai gali jas lankyti, bet įstatymas leidžia tėvams rinktis švietimo įstaigą, taigi garantijų, kad pasirinks veikiančią savo kaime – nėra.
Stebi ir Dembavos mokyklą
Panevėžio rajone per pastaruosius penketą metų į mokyklas susirenka apie 30 proc. mažiau vaikų, gimusių rajone ir turėjusių ateiti į pirmąsias klases po 7 metų.
Prognozuojama, kad 2026 metais rajono mokyklos sulauks tik 220 pirmokų, 2027-aisiais – 190, 2028 metais – 171, 2029 metais – 118.
Savivaldybės prognozės rodo, kad per ateinančius trejus metus mokinių skaičius sparčiai mažės: nuo 2 836 mokinių 2024–2025 mokslo metais iki 1 968 mokinių 2028–2029 metais.
Tai reikštų 868 mokiniais mažiau per 4 metus, arba apie 30,6 proc.
„Vienas molainiškis mums sakė: laikas jau būtų ir apie mokyklą pagalvoti.“
A. Pocius
A. Pocius pripažįsta: matant tokią perspektyvą, švietimo tinklo korekcijos neišvengiamos.
„Buvo mintis ir Dembavos progimnaziją jungti prie Velžio gimnazijos. Planavome tą daryti kaip ir šiemet, bet kol kas atidedame. Dembavos mokyklos direktorė jau baigia kadenciją, skelbsime konkursą. Gal naujas vadovas ateis su naujomis mintimis?“ – svarsto meras.
Pasak jo, Dembava – didelė gyvenvietė ir vaikų ten pakanka, tačiau vietos mokykla kažkodėl nėra populiari.
„Norisi, kad Dembavoje išliktų savarankiška mokykla, kadangi gyvenvietė nemaža. Tad atidedame sprendimą dar metams. Bet jei padėtis nesikeis, ko gero, teks mokyklą jungti prie Velžio gimnazijos“, – neatmeta meras.
Pirmoje klasėje – trys mokiniai
Į reorganizacijos girnas dabar patekusių Naujamiesčio ir Krekenavos darželių vadovai, pasak
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Audronės Bagdanskienės, turės susėsti ir nuspręsti, kaip toliau dirbs.
Pasak Savivaldybės atstovės, realių pokyčių pajus tik vadovai, administracijos darbuotojai, tačiau pedagogai ir aptarnaujantis personalas liks.
Tokia pati perspektyva laukia ir Naujamiesčio mokyklos.
„Direktorės nebereikės, bet gal abiejų mokyklų – Krekenavos ir Naujamiesčio – vadovai susėdę susitars dėl kokios kitos pareigybės“, – sako A. Bagdanskienė.
Naujamiesčio mokykloje šiuo metu mokosi tik 105 mokiniai.
Rugsėjo 1-ąją mokykla sulaukė vos trijų pirmokų, tad teko sujungti pirmą ir antrą klases.
Sausį rajono Savivaldybės taryboje Naujamiesčio mokyklos reorganizavimo klausimas dar nebus svarstomas, visgi, pasak A. Bagdanskienės, tai neišvengiama – dėl šios švietimo įstaigos perspektyvų rajono politikai spręs vasarį.
Bendruomenė susitaikė
„Nesakau, kad labai mažėja vaikų. Laikomės stabiliai, bet tikrai ne į daugėjimo pusę“, – sako reorganizuojamo Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Ramutė Skrickienė.
Anot jos, nors darbuotojams žinia apie darželio jungimą prie kitos įstaigos Krekenavoje nebuvo džiugi, bet su tuo tenka taikytis.
Pasak direktorės, ir tėvai tam labai nesipriešino.
Jos teigimu, rajono Savivaldybė pažadėjo, kad didelių pokyčių nebus, juos pajus tik vadovai. Pačios R. Skrickienės etato po reorganizacijos neliks. Ji sako bus jau sukaupusi pakankamą stažą ir išeisianti į užtarnautą poilsį.
Vaikus vežioja į miestą
Naujamiesčio piliečių draugijos vadovė Loreta Rumčikienė tvirtina, kad miestelyje aktyviai kuriasi jaunos šeimos, atsikrausto gyventi iš miesto. Visgi kol kas švietimo įstaigų tai negelbėja.
„Žinoma, kad švietimo įstaigų reorganizacija bendruomenė nesidžiaugia, bet kaip suprantu, šiuo metu nėra kitos galimybės. Tai vis tiek geriau, nei jos būtų visai panaikintos“, – teigia L. Rumčikienė.
Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis taip pat svarsto, kad vaikų Naujamiestyje spačiai nemažėja. Jaunos šeimos čia perka namus, bet dirba Panevėžyje ir dažniausiai kartu ten veža ir vaikus.
Visa Naujamiesčio seniūnija turi 2 300 gyventojų, o pačiame Naujamiestyje – 800.
Spręs, kaip dirbti
Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius sako, kad prie gimnazijos prijungiant Naujamiesčio mokyklą vienas iššūkių yra atstumas – miestelius skiria 18 km.
„Bet šiais technologijų laikais argi tai problema? Manau, kad ne. Yra įvairių nuotolinių komunikavimo priemonių. Galvoju, kad svarbiausias dalykas yra tai, kad Naujamiesčio mokyklos bendruomenė palankiai vertina pasiūlymą tapti Krekenavos gimnazijos skyriumi“, – sako jis.
Pasak V. Pociaus, kol iki galo nesuderinta, dar nenorintis įvardinti, tačiau Naujamiesčio mokyklos direktorei Daivai Dirsienei jau turi numatęs poziciją.
Direktorius atkreipia dėmesį, kad ir iki šiol abi mokyklos turėjo bendrų darbuotojų: biologijos mokytoja dirba abiejose mokyklose, taip pat IT inžinierius.
Šiuo metu Krekenavoje mokosi 329 mokiniai. Dalis jų čia mokslus tęsia baigę 10 klasių Naujamiestyje, tačiau, V. Pociaus teigimu, didesnė dalis įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą dėl patogesnio susisiekimo nukeliauja į miesto mokyklas.
Įgyvendinant Panevėžio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą, nuo 2021 metų rugsėjo reorganizuota Vadoklių pagrindinė mokykla, ji prijungta prie Ramygalos gimnazijos. Tuo pat metu Bernatonių mokykla-darželis prijungtas prie Piniavos mokyklos-darželio, Miežiškių pagrindinė mokykla tapo Raguvos gimnazijos skyriumi.
