Vaiduoklis dar nepalieka ramybėje (Scanpix nuotr.)
Nepalankios teisėjų nutartys vėl atkapstė liūdniausiai pagarsėjusią ekspropriaciją Rusijoje.
Prisimenate neįtikėtinomis pretenzijomis dėl mokesčių į bankrotą nuvarytą, o vėliau per fiktyvius aukcionus suskaldytą stambiausią Rusijos naftos įmonę „Jukos“? Rusijos valdžiai labiau patiktų, jei neprisimintumėte. Nors „Jukos“ iš oficialių registrų išbraukta, įmonės vaiduoklis neduoda ramybės Kremliui ir jo kontroliuojamai naftos įmonei „Rosneft“, prarijusiai „Jukos“ turtą. Pastarąsias savaites šis vaiduoklis buvo itin aktyvus: reikalaudamas atpildo pasirodė keliuose Europos ir JAV teismuose ir sulaukė „Rosneft“ taikomų teismo draudimų. Šio mėnesio pradžioje užsieninio „Jukos“ filialo „Yukos Capital“ iškeltoje byloje vienas Anglijos teismas įšaldė „Rosneft“ vietinį turtą. Po savaitės nurodymą įšaldyti davė ir vienas Airijos teismas.
Tai dalis buvusių „Jukos“ vadovų pastangų priversti vykdyti ankstesnę Olandijos teismo nutartį, įpareigojančią „Rosneft“ grąžinti beveik 400 mln. JAV dolerių paskolą su palūkanomis ir baudomis, įmonės perimtą su pagrindiniu „Jukos“ gamybiniu turtu. Paskola gauta 2004 m., kai Rusijos valdžios organai „Jukos“ pateikė milijardų dolerių vertės pretenzijas dėl mokesčių ir iškart įšaldė jos turtą bei banko sąskaitas, ir dėl to naftos įmonė nebeturėjo galimybių sumokėti jokių mokesčių.
„Jukos“, siekdama paremti savo pagrindinį gamybos padalinį „Juganskneftegaz“, su vienu iš savo užsienio filialų „Yukos Capital“ susitarė dėl paskolos. Tačiau netrukus valdžia „Juganskneftegaz“ uždėjo areštą ir pardavė per aukcioną priedangos įmonei, pavadintai „Baikal Finance Group“, kuri Rusijos provincijos mieste Tverėje prieš dvi savaites buvo įregistruota degtinės baro adresu. Po kelių dienų „Juganskneftegaz“ atsidūrė „Rosneft“ rankose, bet „Rosneft“ grąžinti paskolą „Yukos Capital“ atsisakė.
Keisčiausia, kad Maskvoje komercinio arbitražo teismas priėmė nutartį „Jukos“ naudai ir liepė „Rosneft“ paskolą grąžinti. Sprendimą netrukus panaikino, bet „Yukos Capital“ tai suteikė galimybę perduoti savo bylą Olandijos teismui, kuris „Rosneft“ irgi nurodė paskolą grąžinti. „Rosneft“ atsisakius, „Yukos Capital“ kreipėsi į Didžiosios Britanijos, Airijos ir Niujorko valstijos teismus su prašymu priversti „Rosneft“ tai padaryti. Kovo 17 dieną Niujorko teismas pranešė, kad byla nepriklauso jo jurisdikcijai, jei „Rosneft“ neturi valstijoje turto („Yukos Capital“ duota 60 dienų tokio turto paieškai). Bet Anglijoje ir Airijoje nurodymas įšaldyti bent jau kol kas tebeveikia. Pareiškime „Rosneft“ teigia, kad britų teismo nurodymas nepagrįstas ir kad ji imasi visų reikiamų priemonių savo interesams apginti.
Dėl teismo sankcijų, neleidžiančių „Rosneft“ mokėti iš savo vietinių sąskaitų, keistoje padėtyje atsidūrė su ja susiję naftos prekybininkai ir kreditoriai. Dėl šių sankcijų „Rosneft“ formaliai nevykdo savo įsipareigojimų, susijusių su iš užsienio bankų gautomis paskolomis, užtikrintomis prekybos sutartimis tarp „Rosneft“ ir jos klientų. Kaip stambiausia Rusijos naftos kompanija, žinoma, ji gali susimokėti: ginčytina suma tesudaro 10 proc. pernykščio pelno, bet „Rosneft“ pirmą kartą materialiai pajuto kontroversiškojo „Jukos“ turto įsigijimo poveikį.
Pasirinktas laikas ypač svarbus turint omenyje 98 mlrd. JAV dolerių ieškinį Rusijai, kurį Europos Žmogaus Teisių Teismui „Jukos“ pateikė prieš sunaikinimą. Nepaisydamas Rusijos protestų, kad „Jukos“ nebeegzistuoja, teismas bylą priėmė, o sprendimo dar laukiama. Gindamasi Rusija teigė, kad Rusijos teismų „sąžiningumu, profesionalumu ir savarankiškumu“ suabejota nebuvo. Bet Europos Teismas, reguliariai panaikinantis Rusijos teisinius sprendimus, gali turėti kitokią nuomonę. Jei jis bus palankus „Jukos“, akcininkai dėl priverstinio vykdymo galėtų kreiptis į bet kurį Europos teismą.
Buvęs „Jukos“ savininkas Michailas Chodorkovskis, už mokesčių vengimą jau įkalintas aštuoneriems metams, dabar patrauktas į teismą ir už naftos vagystes. Pasak nesenos apklausos, 41 proc. rusų mano, jog valdžia spaudžia teismus, kad M. Chodorkovskis būtų pripažintas kaltu, ir tik 20 proc. su tuo nesutinka.
Kremlius M. Chodorkovskį mėgino vaizduoti kaip krauju susitepusį gangsterį, o „Jukos“ sunaikinimą – kaip kilnų poelgį, skirtą apgaudinėtiems Rusijos mokesčių mokėtojams. Neseniai vykusioje laidoje, į kurią galėjo skambinti gyventojai, Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas M. Chodorkovskį apkaltino žmogžudyste, atsakomybę už „Jukos“ bankrotą perkėlė užsienio bankams ir išdidžiai pareiškė, kad grąžino Rusijos žmonėms pinigus, kurie, anot jo, buvo iš jų pavogti.
Bet, regis, su tokia įvykių versija sutinka nedaugelis rusų. Tik 7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad „Jukos“ sunaikinimas davė naudos žmonėms, o 63 proc. – kad tikslas buvo patenkinti mažos biurokratų ir verslininkų grupės, glaudžiai susijusios su Kremliumi, interesus. Mintis, kad kai kurie užsienio teismai gali manyti taip pat, Rusijos valdovams iš tiesų turėtų neduoti ramybės.
