Nuo tada, kai 1940 m. gegužės 18 d. prezidentas Antanas Smetona atidarė tuometinius Darbo rūmus, Kauno kultūros centras „Tautos namai“, nepaisydamas istorijos vingių, išlaikė tą pačią paskirtį: žmonės čia renkasi savo kūrybinių sumanymų realizuoti. Gražų jubiliejų pasitinkančio Kauno kultūros centro naujai suremontuotose patalpose kuriasi ir jauni alternatyvūs menininkai.
Aušra ŽUPERKAITĖ SK žurnalistė
Susibūrę seniausi meno kolektyvai
„Jau 77-erius metus čia veikia įvairūs mėgėjų meno kolektyvai, šiose erdvėse žmonės visais laikais burdavosi prasmingam laisvalaikiui. Tai buvo prestižinė vieta, tad mes bandysime susigrąžinti svarbą ir reikšmingumą mieste“, – teigė Kauno kultūros centro „Tautos namai“ direktorė Jolita Rudgalvienė.
„Tautos namuose“ besiburiantys meno kolektyvai čia įsikūrę nuo pat įsteigimo: „Suktinis“, „Gintaras“ ir Kazio Binkio teatras atšventė 80-mečio jubiliejų, legendiniam pramoginių šokių kolektyvui „Sūkurys“ sukako 60 m., čia veikia chorai: „Diemedis“, „Kamertonas“, „Perkūnas“, „Ainiai“, dailės studija „Vaivorykštė“, folkloro bei tautinių šokių kolektyvai, neoklasikinio šokio teatras „Releve“, vaikų dainos ir šokio studija „Vaidilutė“.
Ilgainiui kultūros centro materialinė bazė tapo apgailėtinos būklės, instrumentai ir repeticijų salės nusidėvėjo taip, kad nebeviliojo naujų lankytojų. „Pastaraisiais metais buvo labai intensyviai gražinamas kultūros centro vidus ir išorė, tad dabar turėtų prasidėti kultūros ir meno kolektyvų aukso amžius. Daug tvarkėmės ir jau galime pasidžiaugti suremontuotomis Didžiąja, Mažąja, Kamerine, „Suktinio“ salėmis. Šiuo metu baigiamas IV aukšto remontas, ten persikels chorai ir bus įrengtos teatrui skirtos patalpos. Ieškodami archyvuose likusių brėžinių, bandome atkurti istorines erdves, – pasakojo J.Rudgalvienė. – Išlaikydami autentiką rekonstravome Didžiąją salę, o šiuo metu pagal 
senuosius brėžinius įrengiame naują kultūrinę erdvę – kavinę su skaitykla, kuri čia veikė ir tarpukariu.“ Pamažu atnaujinamos ir įrengiamos patalpos repeticijoms, tačiau tai – dar ne pabaiga. 5000 kv. m pastate, kuriame šiuo metu repetuoja 15 mėgėjų meno kolektyvų, dar laukia daug tvarkytinų erdvių. Nepaisant to, „Tautos namuose“ plėtojama ir visiškai nauja veikla: į veikiančią tekstilės studiją miestiečiai kviečiami susipažinti su senąja audimo technika ir patys ją išmėginti; taip pat minėtina senajai kauniečių kartai dar negirdėtu „devise theatre“ būdu dirbanti asociacija „Teatronas“.
Veiks atskiras teatras
Trupės „Teatronas“ režisierius Gildas Aleksa šiuo metu ne tik intensyviai ruošiasi spektaklių premjeroms, bet ir pasiraitojęs rankoves rūpinasi besibaigiančiais remonto darbais. „Tautos namų“ pastogėje esančiose patalpose įsikurs „Šelteris“ – vieta, kur bus laukiami alternatyvūs scenos menininkai. Anot kūrėjo, Kaune jie susiduria su problema: nepakanka patalpų arba jos yra per brangios iš meno bandantiems išgyventi alternatyviems kūrėjams.
Todėl G.Aleksa itin džiaugėsi remontu Kauno kultūros centre, po kurio teatras turės specialiai pritaikytas patalpas su kilnojamomis tribūnomis žiūrovams ir atskirą drabužinę: „Pamažu prasidės judėjimas, menininkai galės burtis, kurti, rodyti, ką sugeba.“ Su profesionaliais šokėjais Mariumi Pinigiu ir Mariumi Paplausku bendradarbiaujantis režisierius vylėsi, kad nuo šiol „Šelteryje“ vyks savotiška migracija: atvyks užsienio atlikėjų, lektorių, o kauniečiai galės skanauti jiems dar neįprastų teatro pasirodymų, kurių žanras varijuoja nuo dramos, šokio iki šiuolaikinio cirko ir performanso.
Naujovės – ne tik jaunimui
„Kai man tenka su savo spektakliais važinėti po kitų miestų kultūros centrus, susidaro įspūdis, kad Kauno kultūros centras turi potencialą būti visiškai išskirtinis: jungti įvairias raiškos formas nuo etnostiliaus iki alternatyviojo meno. Jie gali čia sukiotis, bendrauti tarpusavyje, o ne smerkti vienas kitą. Ir dabar, kol nueinu iš 4 aukšto į 1, sutinku bent 3 kitų kolektyvų vadovus, aptariame tam tikrus dalykus ir jau kyla minčių plėtoti bendrus projektus. Vasario 16-osios šventėje praėjo pro mane kolegos tautiniais drabužiais ir pagalvojau: o kodėl mes nesukuriame bendro spektaklio?“ – svarstė G.Aleksa.
Jaunasis režisierius, kuriantis jau 9 m., žada, kad „Šelteryje“ miestiečiai galės išvysti itin įdomių naujovių. „Devise theatre“ susižavėjęs režisierius nemano, kad naujoviška vaidybos forma gali patikti tik jo bendraamžiams.
„Mes visą laiką tarsi apribojame save, kad rodome jaunimui. Bet mūsų praktika liudija, kad ne amžius yra rodiklis, o pažiūros. Stereotipiški nusistatymai. Į vieną mūsų žiaurų spektaklį apie karą ir smurtą „Kas prieš karą – pasiduokit“ atėjo senyvas žmogus ir mes išsigandome, kad jam bus nepatogu sėdėti ant platformų, be to, reikės žaisti karą, nes spektaklyje yra žaidžiamas karas su žiūrovais… O jis per pertrauką atėjo, apžiūrėjo dekoracijas ir padėkojo: „Būtent taip fašizmas ir veikia.“ Bet trisdešimtmetė moteris po spektaklio užsuko pas mus į grimerinę ir pasakė, kad reikia uždrausti tokius spektaklius, nes tai yra šlykštynė, mes turime rodyti gėrį ir grožį“, – žiūrovų reakcijas prisiminė G.Aleksa.
„Teatrono“ kūrinių pagrindinė užduotis – stengtis nieko neteigti, nepropaguoti, tiesiog kelti klausimus, identifikuoti problemas. „Pirmaisiais pasirodymais bandysime pralaužti tradicinę teatro sampratą, – teigė režisierius. – Norime inicijuoti dialogą, diskusijas, kalbėtis. Kitus menininkus kviesime dirbti drauge, kad žiūrovai gautų didžiulį kontekstą visiškai skirtingų požiūrių. Kaune yra potencialo, skirtingų ir įdomių menininkų. Pasiūlymų bendradarbiauti netrūksta Vilniuje, bet tiek aš, tiek M.Pinigis norime, kad Kaunas atsigautų, stengiamės neišvažiuoti, kurti erdves, platformas ir pažintis, kad vyktų tokie dalykai.“
Ramūno Guigos nuotraukos
