Vien Panevėžyje daugiau nei pusė mokytojų – vyresni nei 50-ies. Jei pasitvirtins analitikų parengtos prognozės, jau po kelerių metų visoje Lietuvoje švietimo sistemos gali laukti rimta pedagogų krizė.
Paradoksalu, bet mokytojų trūkumo problemos gilėjimą švelnina mažėjantis mokinių skaičius.
Per ateinančius penkerius metus šalyje gali pritrūkti net kelių tūkstančių įvairių dalykų mokytojų. Didžiausias stygius prognozuojamas anglų ir lietuvių kalbos bei matematikos specialistų, tačiau mokykloms sunkumų, tikėtina, kils ir ieškant kitų dalykų mokytojų.
Tai atskleidė Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atlikta Mokytojų poreikio prognozavimo analizė. Panevėžio mokyklos kol kas teigia sugebančios prisikviesti reikalingų specialistų, tačiau mokytojo liga ar nelaimingas atsitikimas vadovams sukeltų rimtų iššūkių.
Prognozės be optimizmo
Gintauto Jakšto ir Mildos Venckutės-Jakštės parengtoje analizėje pažymima, kad nors mažėjantis gimstamumas Lietuvai kelia didelių iššūkių, švietimo srityje jis tam tikra prasme lėtina mokytojų trūkumo problemos gilėjimą.
Analizės autoriai nagrinėjo kelis galimus scenarijus, kaip situacija gali keistis per artimiausius metus.
Kuris jų pasitvirtins, parodys laikas.
Panevėžyje pedagogų amžiaus vidurkis siekia 53–54 metus
Pagal vieną scenarijų per ateinančius penkerius metus būtų parengta apie 8,7 tūkst. pedagogų, nors jų gali prireikti beveik dviem tūkstančiais daugiau.
Tai – nuosaiki prognozė, darant prielaidą, kad bendras mokinių skaičius mažės, o klasių dydis ir pedagogų darbo krūviai išliks panašūs kaip iki šiol.
Pagal kitą scenarijų mokytojų poreikis galėtų būti gerokai didesnis.
Didžiausias deficitas – anglistų, lituanistų ir matematikų
Mokytojų poreikio prognozavimo analizėje konstatuojama, kad didžiausias iššūkis gali kilti dėl dalykų mokytojų trūkumo.
Per ateinančius penkerius metus jų reikės apie 6,7 tūkst., tačiau bus parengta maždaug 2,5 tūkst. mažiau. Ypač trūks anglų, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų.
Situaciją dar labiau apsunkina prognozuojamas nemenkas šių specialistų pasitraukimas iš darbo. Skaičiuojama, kad anglų kalbos mokytojai gali sudaryti net 14 proc. visų mokyklas paliekančių pedagogų, lietuvių kalbos – 12 proc., matematikos – 11 proc.
Problemų prognozuojama ir dėl socialinių pedagogų – manoma, kad per artimiausius penkerius metus jų gali būti parengta per mažai.
Pagal vieną prognozę jų kasmet gali būti parengiama apie keturis kartus mažiau, nei yra poreikis, o pagal kitą – net iki trylikos kartų mažiau.
Tačiau pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų turėtų būti parengta daugiau, nei reikės.
Panaši situacija prognozuojama ir specialiųjų pedagogų bei kitų specialiąją pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų atveju.
Šiuo metu mokytojų trūkumas šalyje sprendžiamas įvairiomis priemonėmis – dirbti lieka ir pensinio amžiaus sulaukę pedagogai, taip pat mokyklose dirba nemažai pedagogo kvalifikacijos neturinčių asmenų.
Gelbėja ir darželio direktorė
Mokytojų pertekliaus toli gražu nėra ir Panevėžyje, teigia miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.
„Kol kas mokytojų turime tiek, kiek jų minimaliai reikia“, – sako vedėja.
Anot jos, švietimo įstaigų vadovai bijo, kad pedagogų neužkluptų ligos ar nenutiktų nelaimingų atsitikimų, nes tokiais atvejais jų pakeisti paprasčiausiai nebūtų kuo.
S. Sėrikovienės teigimu, naujų mokytojų į mokyklas ateina, tačiau jų paieška sėkmingesnė mokslo metų pabaigoje – tuomet atsiranda daugiau specialistų, kurie sutinka dirbti ir kitoje savivaldybėje.
„Mokslo metų viduryje surasti mokytoją būtų labai sudėtinga“, – pažymi ji.
Pasak vedėjos, kai kurių dalykų mokytojų trūkumas jau kurį laiką išlieka opi problema.
„Labai sunku rasti lituanistų. Matematikos mokytojo paieška – beveik misija neįmanoma. Sudėtinga rasti ir gamtos mokslų specialistų. Jau kelerius metus iš eilės itin sunku surasti muzikos mokytojų“, – vardija S. Sėrikovienė.
Panevėžyje trūksta ir geografijos mokytojų.
Pasak vedėjos, mokykloms į pagalbą skuba net kitų įstaigų vadovai.
Pavyzdžiui, „Žvaigždutės“ lopšelio-darželio direktorė, turinti geografijos mokytojo kvalifikaciją, vienoje miesto mokyklų turi kelias geografijos pamokas.
„Ji eina į mokyklą vesti kelių pamokų, nes turime vieni kitiems padėti“, – sako S. Sėrikovienė.
O štai ieškant kūno kultūros mokytojų kartais net organizuojami konkursai.
Pasak S. Sėrikovienės, iš švietimo pagalbos specialistų labiausiai trūksta psichologų. Socialinių pedagogų situacija, jos vertinimu, nėra tokia įtempta. Ji svarsto, kad tam įtakos gali turėti ir tai, jog šiuos specialistus rengia Panevėžio kolegija.
Daugiau nei pusė – vyresni nei 50-ies
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Edos Vaičiūnės teigimu, miesto mokyklose tokios problemos, kad apskritai neturėtų kurio nors mokytojo, nėra, tačiau dalykų mokytojai dirba itin dideliais krūviais – neretai po pusantro etato.
Panevėžio bendrojo ugdymo mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, dirba 916 mokytojų.
Jauni pedagogai sudaro vos apie 5 proc., iki 50 metų – apie 40 proc., o 50 metų ir vyresni – daugiau nei pusę visų mokytojų.
Pasak E. Vaičiūnės, pedagogų amžiaus vidurkis mieste siekia 53–54 metus.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad pedagogo specialybė tarp stojančiųjų nėra populiari.
Nors turintiems aukštąjį išsilavinimą sudarytos sąlygos persikvalifikuoti ir įgyti pedagogo kvalifikaciją, ši galimybė taip pat nesulaukia didelio susidomėjimo.
Pervilioja iš kitų savivaldybių
Kiek pensinio amžiaus pedagogų planuoja pasitraukti iš darbo nuo rugsėjo, kol kas duomenų nėra – Savivaldybė juos rinks vėliau.
Praėjusiais metais miesto mokyklose dirbo 25 pensinio amžiaus pedagogai. Dalis jų jau pasitraukė, tačiau pensinio amžiaus sulaukė kiti.
Pasak E. Vaičiūnės, daugiau vyresnio amžiaus mokytojų dirba pradinėse klasėse, tačiau kasmet mažėjant mokinių skaičiui didesnių sunkumų dėl šių pedagogų trūkumo neturėtų kilti.
Jos teigimu, situaciją iš dalies švelnina mokytojų pritraukimo programa – į Panevėžį jau yra atvykę ir čia dirbti pradėję pedagogai iš kitų savivaldybių.
