Kartu su naujais IPO atgyja baimės dėl besipučiančių burbulų.
Socialinių tinklų įmonės regi šampaną, kitos – tik burbulus.
Naujai besikuriančių interneto bendrovių pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) laukimas yra panašus į stovėjimą autobuso stotelėje: tenka ilgai laukti vieno, bet kai jau atvažiuoja, tai keli iš karto.
Po kelerių metų neveiklumo technologijų įmonių pirminių viešų siūlymų rinka Amerikoje netikėtai atgijo. Socialinis tinklas profesionalams „LinkedIn“ praėjusį mėnesį pajudino ledus pirmąją prekybos dieną Niujorko vertybinių popierių biržoje (NYSE) pasiekęs 8,8 milijardo JAV dolerių apyvartą – 572 kartus daugiau nei siekė praėjusių metų pelnas.
O dabar daugiau interneto įmonių, tokių kaip nuolaidų kuponus internetu parduodanti „Groupon“ ir interneto radijo bendrovė „Pandora Media“, laukia eilėje į vakarėlį. Kitos jaunos įmonės netrukus galės prisidėti prie būrio, ypač „Zynga“, siūlanti įtraukiančius žaidimus internete, tokius kaip „FarmVille“, kur žaidėjai augina ropes ir veisia kiaules.
Interneto bendrovės iš Kinijos, Rusijos ir kitų šalių taip pat skuba įsirašyti į Amerikos vertybinių popierių biržas. Netrukus po pribloškiančio „LinkedIn“ debiuto, kurio akcijos pabrango daugiau nei dvigubai, Rusijos didžiausias paieškos įrankis „Yandex“ pradėjo prekiauti akcijomis NYSE. Bendrovės akcijų kaina pirmąją prekybos dieną pašoko daugiau nei 50 procentų.
Šie pirmųjų dienų „pykštelėjimai“, kaip kad juos vadina bankininkai, pakurstė baimes apie naują besipučiantį interneto burbulą ir sužadino karštus ginčus, kaip geriausiai įvertinti neseniai veiklą pradėjusias interneto bendroves. Galima „Groupon“ kaina (vienu iš vertinimų – 15 milijardų JAV dolerių) jau pati savaime yra ginčytina. Aistringų gerbėjų pavadinta „greičiausiai kada nors augusia bendrove“, įmonė paprastą idėją pavertė į pinigų kalimo mašiną.
Klientai įsiregistruoja tinklalapyje, kad sulauktų pasiūlymų pirkti pigiau iš vietinių įmonių. „Groupon“ paįvairina procesą tuo, kad, pavyzdžiui, kai kurie pasiūlymai pradeda galioti tik tada, kai juos užsisako nustatytas kiekis žmonių. Tai paskatina žmones zyzti draugams į ausis, kad šie apsipirktų toje pačioje drabužių parduotuvėlėje ar valgytų toje pačioje užkandinėje – taip „Groupon‘e“ susidaro „grupė“.
Firma paprastai pasilieka apie pusę klientų sumokamų pinigų, o likę keliauja į prekes ar paslaugas tiekiančias įmones. Pernai „Groupon“ pajamos buvo 713 mln. JAV dolerių. Pirmąjį 2011 metų ketvirtį ji surinko kvapą gniaužiančius 645 mln. dolerių pajamų. Nors „Groupon“ veikia mažiau nei trejus metus, įmonė dirba 43 šalyse ir turi ne mažiau kaip 83 milijonus prenumeratorių.
Tačiau kliūtis sudaro tai, kad bendrovė vis dar yra nuostolinga. 2010 metais ji prarado 390 milijonų JAV dolerių ir dar 103 milijonus JAV dolerių pirmąjį šių metų ketvirtį. Kritikams tai kelia nerimą. „Groupon“ praneša, kad bendrovė paprasčiausiai daug išlaidauja viliodama prenumeratorius, o jos sukurta rinka vis dar gyvena kūdikystėje.
IPO prospekte ji skatina investuotojus kreipti dėmesį į kitus vertinimo būdus, tarkime, laisvus pinigų srautus (veiklos pelnas atėmus kapitalo išlaidas), kurie pernai buvo teigiami. Taip pat į paslaptingai skambantį „pakoreguotą konsoliduoto segmento veiklos pelną“, kurį skaičiuojant neįtraukiamos išlaidos internetinei rinkodarai.
„Kelyje į sėkmę bus vingių ir posūkių, talento sužibėjimo momentų ir gryno kvailumo laikotarpių. Žinant, kad kartais kelias bus duobėtas, dėkojame už tai, kad svarstote mus rinktis“, – galimiems akcininkams rašo „Groupon“ vadovas Andrew Masonas. Tokie žodžiai padrąsina ne kiekvieną.
Kaip reikėtų vertinti naujoje srityje nuostolingai veikiančią įmonę? Konsultacijų bendrovė PwC rikiuoja interneto bendroves pagal jų „vertę vartotojui“. Ji įvertina naujos bendrovės prognozuojamą vertę (apskaičiuotą pagal rizikos kapitalo fondų dalį, sandorius antrinėse rinkose ir taip toliau) dalijant iš jos vartotojų skaičiaus.
Palyginti su šiuo etalonu, bendrovė „Groupon“ vertinama gerai, tik šiek tiek žemiau „Facebook“ ar „Renren“ – JAV listinguojamo Kinijos socialinio tinklo.
Tačiau šitokie matai neatskleidžia „Groupon“ modelio rizikos. Bendrovė gali girtis turinti 83 milijonus vartotojų, bet tik 16 milijonų iš jų įsigijo nuolaidų kuponų. Jos sėkmė už JAV ribų turi spragų: tik 9 procentai jos prenumeratorių Londone kada nors ką nors iš jos pirko.
„Facebook“ naudojasi galingu jungimosi į tinklą efektu, „Groupon“ – daug mažiau. Ši bendrovė turi išleisti daug pinigų, kad paskatintų registruotis naujus prenumeratorius.
Štai iš kur atsiranda jos noras investuotojus kreipti į vertinimo būdus, į kuriuos neįtraukiamos išlaidos rinkodarai. „Groupon“ augimas priviliojo didelius konkurentus, tokius kaip „LivingSocial“, ir daugybę mažesnių pradedančių interneto verslų. Šie konkurentai, teikdami pigesnius pasiūlymus, galėtų pasisavinti bendrovės vartotojus. Ir jie mažmenininkams galėtų siūlyti geresnes sąlygas, taip keldami grėsmę „riebioms“ „Groupon“ maržoms.
Tai parodo, kodėl pirmąjį kartą parduodant akcijas viešai yra taip sudėtinga nustatyti pasiūlymo kainą. „Tai – labiau menas, nei mokslas“, – teigia IPO tyrimų grupės Amerikoje „Renaissance Capital“ atstovas Paulas Bardas.
Investiciniai bankai turėtų būti šio meno meistrai. Tačiau kai kurie žmonės, tarkime, investuotojas į „Facebook“ ir „LinkedIn“ Peteris Thielas apkaltino „LinkedIn“ sandoryje dalyvavusius investicinius bankus, kad jie nustatė per žemą akcijų kainą.
Bankai kartais kaltinami tuo, kad norėdami sudarytų galimybių savo investavimo klientams pinigų užsidirbti daug ir greitai, nepakankamai įvertina sandorius. Tačiau šiuo atveju P. Thielas skundėsi bankų nesugebėjimu įvertinti milžiniškų „LinkedIn“ galimybių. Galbūt sandoryje dalyvavusių bankininkų veikloje dar niekada nepasitaikė, kad žmonės šitiek mokėtų už rizikingas akcijas.
Tačiau galima šį tą pasakyti dėl buvimo pernelyg atsargiu nustatant pirminių siūlymų kainas. Elizabeth Demers, verslo mokyklos netoli Paryžiaus INSEAD profesorė, atkreipia dėmesį į tai, jog bendrovės praradimai grynaisiais pinigais pirmosiomis dienomis gali būti kompensuoti žinomumu, žiniasklaidai sukėlus ovacijas dėl staigaus jų akcijų kainos augimo. Be to, įmonės gali pradėti antrinių akcijų siūlymą nauja IPO metu nustatyta kaina. Nebent tai išties yra burbulas, ir jis išleidžia orą.
