Rimantės ir Sauliaus Pilkauskų svajonė apie ramų gyvenimą kaime griuvo per vieną naktį.
Praėjusio sekmadienio rytą Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Maženių kaime kilęs gaisras sunaikino jų namus, į kuriuos pora buvo sudėjusi visas savo santaupas, jėgas ir viltis.
Šiandien jie liko kaip stovi – be pastogės, be gaisre žuvusio augintinio, tačiau nepaisant užgriuvusių išbandymų, sutuoktiniai norėtų kabintis į gyvenimą Maženiuose. O ši nelaimė, anot jų, parodė, kiek daug aplink yra gerų, atjaučiančių žmonių, kurie nė akimirką nedvejoję suskubo ištiesti pagalbos ranką.
Kūrė naują gyvenimą
Utenoje gyvenę sutuoktiniai prieš aštuonerius metus įsigijo apgriuvusią sodybą Panevėžio rajone, Maženiuose – iš jos tuo metu buvo likę tik pamatai ir sienos.
Auksines rankas turintis Saulius begriūvančią trobelę pavertė jaukiais šeimos namais.
Iš pradžių tai buvo vasaros rezidencija, tačiau pernai sutuoktiniai apsisprendė visam laikui persikelti gyventi į kaimą.
„Mums abiems su žmona mieste gyventi nepatiko. Abu kilę iš kaimo, tad visada ir traukė arčiau gamtos. Jautėme, kad miestas – ne mums. Kad galėtume bent trumpam iš jo pabėgti, Maženiuose pigiai įsigijom namuką ir po truputį jį atstatėm. Patys nepajutome, kaip įleidome šaknis“, – pasakoja S. Pilkauskas.
Utenoje vaikams palikę namus, sutuoktiniai praėjusių metų pabaigoje visam laikui persikėlė į Maženius.
Kalėdas, apsupti vaikų ir anūkų, sutiko jau naujuose namuose.
Rimantė netrukus rado darbą Panevėžyje.
Augintinio nebeišgelbėjo
Tačiau naujo gyvenimo idilę per vieną naktį sunaikino gaisras.
Kaip pasakoja R. Pilkauskienė, praėjusį savaitgalį jos mama minėjo jubiliejų, tad abu su vyru nuvyko pasveikinti.
Į namus Maženiuose sutuoktiniai grįžo sekmadienį, apie šeštą ryto.
Važiuojant namų link, Rimantė pastebėjo kylančius dūmus, tačiau nieko blogo neįtarė. Buvo labai šalta naktis, tad pamanė, kad taip anksti ryte kaimynas užkūrė krosnį arba tai tiesiog didžiulis rūkas. Tačiau Saulius iš karto suprato: atsitiko nelaimė.
Sušukęs, kad namas dega, jis iš mašinos puolė vidun gelbėti katino.
„Šaukiau Oziri, Oziri, bet jau nieko nebuvo galima padaryti. Tai skaudžiausia – namą galbūt dar atstatysime, bet savo augintinio nebesugrąžinsime“, – graudinasi vyras.
Namo šeimininkas įtaria, kad gaisras kilo nuo kamino – liepsnos pirmiausia pasirodė ties lubomis šalia jo.
Tačiau jam įbėgus į namą ugnis įsisiautėjo visu smarkumu.
Nors Saulius žinojo, kad degančiame name negalima atverti langų ir durų, instinktas gelbėti augintinį buvo stipresnis.
„Žinojau, kad įsiplieskus gaisrui negalima atidaryti durų ir langų, nes liepsna, gavusi deguonies, dar labiau įsišėlsta, bet tą akimirką galvojau, kaip kuo greičiau išgelbėti katiną. Neturėjau kito pasirinkimo. Tik nebespėjau, nes jau viskas skendėjo tirštuose dūmuose“, – kraupaus ryto išgyvenimus pamena vyras.
Priglaudė draugai
S. Pilkausko teigimu, ugniagesiai gelbėtojai atvyko greitai – maždaug po dvidešimties minučių pasirodė ekipažas iš Raguvos, paskui juos atvažiavo ir pastiprinimas iš Panevėžio. Tą naktį visame Panevėžio rajone kilo net keli gaisrai, tad raguviškių ekipažas atlėkė tiesiai iš kito gaisro.
Nors ugniagesiai operatyviai sutramdė liepsnas, išgelbėti namų nepavyko.
Gaisras sunaikino stogą, perdangą, neseniai įsigytus baldus ir namų apyvokos daiktus.
Kas nebuvo paliesta ugnies, sulieta vandeniu ar smarkiai aprūko.
„Nėra nei stogo, nei lubų – iš kambario matyti tik dangus. Šiuo metu namas negyvenamas, sugadinta ir šildymo sistema. Likome prie suskilusios geldos. Gerai, kad draugai laikinai priglaudė po savo stogu“, – graudinasi Rimantė.
Saulius skaičiuoja, kad atstatyti namus bus labai sudėtinga.
Vien stogo keitimas kainuos 15–20 tūkst. eurų, o kur dar langai, šildymo sistema, bent kosmetinis remontas.
Visas turėtas santaupas šeima investavo į namo remontą – buvo likę tik smulkūs remonto darbai.
Baisiausia, kad Pilkauskai taip ir nespėjo apdrausti savo turto.
„Manėme, pasibaigs visos šventės, baigsime remontus ir apdrausime. Kaip tik prieš Kalėdas visas paskutines santaupas išleidome baldams įsigyti. Planavom, gausim algą ir apdrausime, bet nebespėjome“, – pasakoja sutuoktiniai.
Ištiesė pagalbos ranką
Nors namų nebeliko, Pilkauskai nepraranda vilties atstatyti savo svajonę.
Pažįstami ir bičiuliai sutuoktiniams pasiūlė laikinai užleisti savo butus Rokiškyje ir Utenoje, tačiau Rimantė su Sauliumi niekur keltis nenori.
Pasak maženiškių, jų stiprybės šaltiniu ir paguoda tapo žmonių gerumas.
Pamačius ugnies liežuvius, laižančius namą, Rimantę ištiko šokas, nuo patirto streso sušlubavo sveikata, tad paskui ugniagesius gelbėtojus atskubėjo ir greitosios medikų ekipažas.
Iki šiol dėl patirtų išgyvenimų ji nepamena visų to košmariško ryto įvykių.
„Didžiausias šokas apėmė, kai pamačiau, kad liepsnos jau siekia ir kaimyno namą – mūsų kaime namai labai arti vienas šalia kito. Išsigandau, kad ugnis ir kaimynus paliks be namų. Kūnas nebeklausė manęs, pradėjau visa purtytis. Noriu nuoširdžiai padėkoti greitosios medikams, kurie tą rytą atvyko pas mus. Iš to streso neįsidėmėjau nei jų vardų, nei pavardžių, bet esu jiems be galo dėkinga. Jie mane apsikabinę glaudė, padėjo ne tik vaistais, bet ir ramino žodžiais. Auksiniai žmonės, net nemoku pasakyti, kaip jie man padėjo“, – kalba Rimantė.
Į nelaimę atsiliepė ir kaimynai – vieni nešė pirštinių ir kepurių, kiti vaistų, siūlė bent laikiną pastogę.
„Išbandymas mums teko tikrai nelengvas, bet jis parodė, kiek aplink turime nuostabių žmonių, kurie nori padėti. Po šios nelaimės pamatėme, kad turime daug daugiau, nei patys įsivaizdavome. Nors namų neliko, nenorime niekur iš Maženių keltis. Mums šiame kaime labai gera. Labai baisu, ar mums pavyks pakilti, bet neprarandame vilties, kai aplink tiek daug gerų žmonių“, – kalba Pilkauskai.
Sujaudino žmonių gerumas
Anot sutuoktinių, pagalbos ranką ištiesė ne tik artimieji, draugai ar bičiuliai, bet ir visai nepažįstami žmonės.
Pilkauskai labai dėkingi bendruomenei, kuri pakvietė žmones aukoti. Dabar net ir vienas euras jiems be galo svarbus.
„Esame paprasti žmonės, kaip ir daugelis lietuvių gyvenantys nuo algos iki algos, visas santaupas sudėjome į namo remontus. Dabar likome be pastogės“, – atsidūsta sutuoktiniai.
Tačiau jie nepraranda vilties.
Juos pačius labiausiai stebina, kad padėti siūlosi net visai nepažįstami ar menkai pažįstami žmonės – vieni pasiūlė medienos, kiti dalijasi kąsniu.
„Jūs neįsivaizduojate, kokie žmonės yra geri. Kaimynė, kuri prieš pusmetį palaidojo vyrą ir liko viena su vaikeliu, mums paaukojo net 500 eurų. Žinome, kad jai pačiai dabar sunku, bet vis tiek pasidalijo gerumu, nors mes net nebuvome labai artimi. Tas žmonių gerumas mums ir suteikia vilties, kad viskas bus gerai“, – braukdama ašaras pasakoja R. Pilkauskienė.
Sutuoktiniai kalba, kad jei pavyks atstatyti namus, pirmiausia pakvies dvasininką juos pašventinti, mat per pastaruosius kelerius metus tai jau ketvirtas gaisras Maženiuose, nors kaimas nedidelis.
„Mūsų šaknys jau čia. Bandysime visomis jėgomis laikytis, svarbiausia dabar kažkaip uždengti stogą, įdėti langus, sutvarkyti šildymą, o miegoti galėsime kad ir ant čiužinio. Kai tiek gerų žmonių aplink, tikiu, kad mes ir šį išbandymą ugnimi atlaikysime“, – su viltimi į ateitį žvelgia sutuoktiniai.
Norintieji ir galintieji prisidėti prie Sauliaus ir Rimantės Pilkauskų naujos pradžios gali pasidalyti gerumu
LT02 7044 0000 6565 1411
SAULIUS PILKAUSKAS
Paskirtis: PARAMA PO GAISRO
Šeima iš anksto nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie nelieka abejingi.
Gaisrų padaugėjo
Vien nuo metų pradžios iki penktadienio Panevėžyje kilo 19 gaisrų, pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 24.
Panevėžio rajone ugniagesiai gelbėtojai į gaisrus skubėjo 23 kartus – pernai per tą patį laikotarpį fiksuoti 19 iškvietimų.
„Esame atpratę nuo tokių šaltų žiemų. Jei būdavo tam tikrų problemų, pavyzdžiui, nevisiškai tvarkingas dūmtraukis, jos nepasireikšdavo tol, kol nebuvo intensyviai kūrenama. Dabar, spaudžiant
dideliems šalčiams, krosnys ištisai kūrenamos, todėl kaminai greičiau apsineša suodžiais, dažniau skyla, o dar ne visuomet naudojamos kokybiškos malkos“, – sako Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė.
Pasak V. Vaiginytės, daugėja ir gaisrų, kuriuos sukelia netvarkinga elektros instaliacija, ypač tais atvejais, kai gyventojai papildomai naudoja elektrinius šildytuvus.
