Aistringas ir karingas.
Marcas Andreessenas išgarsėjo susirėmęs su „Microsoft“ naršyklių karuose. Dabar, ėmęsis rizikos kapitalo, jis vėl kursto aistras.
Keturiasdešimtmetis M. Andreessenas (nuotraukoje), kuris su partneriu Benu Horowitzu 2009 m. viduryje Silicio slėnyje įsteigė jau pagarsėjusią rizikos kapitalo bendrovę „Andreessen Horowitz“, skelbia: „Programinė įranga ėda pasaulį.“ M. Andreesseno žargone ši mitybinė analogija glaustai nusako reiškinį, kai sektorių po sektoriaus – nuo žiniasklaidos iki finansinių paslaugų ir sveikatos priežiūros – ryja augantis internetas ir plintantys išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai bei kiti įmantrūs elektroniniai prietaisai. Su kolegomis M. Andreessenas iš visų jėgų stengiasi šį skaitmeninio virškinimo procesą paspartinti – ir iš to pasidaryti pinigų.
Iš investuotojų „Andreessen Horowitz“ surinko kalnus pinigų (bendrovei patikėta apie 1,2 mlrd. JAV dolerių) ir juos mielai naudoja tiek stambiuose sandoriuose, pavyzdžiui, 50 mln. JAV dolerių buvo investavusi į interneto pokalbių tarnybą „Skype“, kurią neseniai įsigijo „Microsoft“, tiek investuodama į masę smulkesnių įmonių, kaip antai žaidimus mobiliesiems prietaisams gaminanti „TinyCo“. Bendrovė taip pat įsigijo dalis keliose stambiausiose socialinių tinklų bendrovėse, įskaitant „Twitter“, „Facebook“ ir „Foursquare“ (tarnyba, kuri leidžia draugus informuoti apie savo buvimo vietą). Dirbdama bendrovė pritraukė žymių rėmėjų. Buvęs iždo sekretorius Larry Summersas yra specialus bendrovės konsultantas, o buvęs įtakingas Holivudo veikėjas Michaelas Ovitzas – vienas investuotojų.
Kai kurie varžovai tvirtina, kad statydama stambias sumas ant gana brandžių įmonių, kaip antai „Facebook“, M. Andreesseno bendrovė savo veikla labiau primena privataus kapitalo bendrovę, o ne neprityrusių įmonių globėją, be to, prisideda pučiant technologijų bendrovių įvertinimų burbulą. „Jie elgiasi taip, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai nebus jiems naudinga“, – apmaudą lieja finansininkas iš konkuruojančios rizikos kapitalo bendrovės, primygtinai reikalaudamas likti neįvardytas, nes bijo įtakingų „Andreessen Horowitz“ steigėjų priešiškumo.
Numodamas į tokią kritiką, M. Andreessenas tvirtina, kad protinga investuoti į „augimą“ (pavyzdžiui, į „Skype“, kuri gegužę už 8,5 mlrd. JAV dolerių buvo parduota „Microsoft“ ir „Andreessen Horowitz“ davė daugiau kaip triskart už pradinį statymą didesnę grąžą), nes rimti pokyčiai technologijų kraštovaizdyje reiškia, kad kai kurios gana stambios įmonės tebegali augti daug kartų pranokdamos esamą dydį. Jo manymu, kalbas apie perkaitimą socialinės medijos įmonių vertinimuose skleidžia žmonės, kurie nudegė per „dot-com“ žlugimą, ir nemato, kad pasaulis nuo to meto pasikeitė. „Visi tie niekai apie burbulus – tai paskutinį karą kovojantys žmonės“, – sako jis.
M. Andreesseną taip pat erzina kasandros, kurios kartais pranašauja, kad informatikos srityje inovacijos iš esmės baigėsi. „Andreessen Horowitz“ partneriai mano, kad kompiuterijoje vis dar apstu „juodųjų gulbių“, t. y. idėjų, kurios gali įnešti įspūdingų pokyčių technologijų srityje, ir tai paaiškina, kodėl jie atsispyrė pagundai kopijuoti kitas stambias rizikos kapitalo grupes, kurios didino įvairovę pereidamos į naujas sritis, kaip antai biotechnologijos ir švariosios technologijos. „Tai nevystanti sritis. Kai jau atrodo, kad informatika stabilizuojasi, viskas pasikeičia“, – sako jis.
Pavyzdžiui, jis mano, kad ryšio tinklų ir duomenų kaupimo technologijų srityje netrukus galima tikėtis tokio pat esminio poslinkio, koks praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje įvyko serverių versle, kai brangius nuosavus serverius pakeitė gerokai pigesni, pagrįsti nauja technologija. Šis poslinkis leido staigiai augti tokioms bendrovėms kaip „Google“ ir „Facebook“, kurios savo verslui įsigijo daugybę pigių serverių. M. Andreessenas mano, kad panašus pokytis ryšio tinklų ir duomenų kaupimo pasaulyje paskatins rastis dar daugiau naujų įmonių.
Be to, jis įsitikinęs, kad ryškių pokyčių bus asmeninių technologijų karalijoje. Viena įmonių, į kurias investavo „Andreessen Horowitz“, yra „Jawbone“. Ji labiausiai žinoma iš ausinių ir nešiojamųjų garsiakalbių su „Bluetooth“, o dabar ketina gaminti dėvimų išmaniųjų prietaisų kolekciją; prietaisai naudos bendrą programinės įrangos platformą, kitaip vadinamą „vietiniu kūno tinklu“. „Jawbone“ – tai naujoji „Sony“, – tvirtina M. Andreessenas ir prognozuoja, kad būsimi įmonės produktai bus pasiutusiai sėkmingi, nes žmonės nešiojasi vis daugiau ir daugiau tinklo prietaisų.
Iš aukštumų į dugną
Tokį pretenzingą tvirtinimą maga atmesti kaip įprastą rizikos kapitalo pervertinimą. Bet vargu ar M. Andreessenas – tipinis rizikos kapitalo verslininkas. Jis užaugo nedideliuose Ajovos ir Viskonsino miesteliuose, o internete sukiotis pradėjo studijuodamas universitete ir prisidėjo kuriant „Mosaic“, kuri tapo pirmąja plačiai naudojama naršykle. Persikėlęs į Silicio slėnį, būdamas 22-ejų jis įkūrė „Netscape Communications“. Į biržą 1995 m. paleistos šios įmonės akcijos žymėjo „dot-com“ bumo pradžią, o M. Andreesseną išgarsino verslo pasaulyje.
Iš pradžių „Netscape“ nelaikiusi reikšminga, „Microsoft“ mėgino sutriuškinti įmonę naujokę, kurios naršyklė grasino „Microsoft“ „Windows“ platformos dominavimui. M. Andreessenas tvirtina, kad didžiuma stambių įmonių skausmingai lėtai reaguoja į iškilėles, kurios gali kelti grėsmę verslui – apie tai kalbama Claytono Christenseno knygoje „The Innovator’s Dilemma“ („Novatoriaus dilema“), kurią M. Andreessenas laiko vienu iš nedaugelio verslo vadovėlių, kuriuos verta skaityti. Bet jis pripažįsta, kad paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Microsoft“ „puikiai padirbėjo“.
Po agresyvaus mūšio gerokai susitraukusi „Netscape“ 1999 m. buvo parduota AOL, o M. Andreessenas su B. Horowitzu ir kitais vadovais įsteigė debesų kompiuterijos bendrovę „Loudcloud“. Bet netrukus „Loudcloud“ nukentėjo nuo „dot-com“ žlugimo pasekmių. Siekdama išlikti ji atleido darbuotojų, pasivadino „Opsware“ ir susitelkė į programinės įrangos kūrimą, kol 2007 m. už 1,6 mlrd. JAV dolerių buvo parduota „Hewlett-Packard“. Tuomet, prieš steigdamas „Andreessen Horowitz“, M. Andreessenas kurį laiką investavo kaip „verslo angelas“.
Sukaupęs patirties iš aktyvios verslininkystės, M. Andreessenas puikiai gali konsultuoti savo bendrovės finansuotų įmonių naujokių vadovus, įskaitant Marką Zuckerbergą iš „Facebook“ ir Marką Pincusą iš socialinių žaidimų bendrovės „Zynga“. Regis, M. Andreessenui ypač patinka „direktoriai steigėjai“ (kaip juos pats vadina). Galbūt dėl to, kad pats kadaise toks buvo. Daug rizikos kapitalo bendrovių linkusios kurį laiką remti jaunus verslininkus, vėliau juos pakeisdamos profesionaliais administratoriais. Tačiau M. Andreessenas tvirtina, kad savo verslo ilgai neapleidžiantys steigėjai dažnai buvo tie, kurie sukūrė daug sėkmingiausių technologijų bendrovių, įskaitant „Microsoft“ (Billas Gatesas), „Amazon“ (Jeffas Bezosas) ir „Oracle“ (Larry Ellisonas).
Kita priežastis, kodėl M. Andreessenas tapo verslininku-magnetu, – jo platus kontaktų tinklas Silicio slėnyje. Be kitų, jis priklauso „Hewlett-Packard“, „eBay“ ir „Facebook“ valdyboms. Jam tai duoda idealią padėtį pastebėti kylančias tendencijas. „Marcui atsiveria vaizdas į visą technologijų ekosistemą, o tokį vaizdą mato labai nedaug žmonių“, – sako belaidžių tinklų sektoriaus naujokės „Bump“, į kurią investavo „Andreessen Horowitz“, vadovas Davidas Liebas.
M. Andreesseno gerbėjai tvirtina, kad jo gebėjimas iš šių tendencijų daryti įžvalgias išvadas „Andreessen Horowitz“ padeda išsiskirti iš minios. „Pasaulyje, kuriame daug svajonių, vilčių ir spėlionių, Marco požiūris išties labai analitinis“, – sako L. Summersas, kuris konsultantu daliai darbo dienos įmonėje įsidarbino pabendravęs su daugybe kitų rizikos kapitalo grupių. Kalbama, kad simbiotinis M. Andreesseno ryšys su itin patyrusiu vadybininku B. Horowitzu irgi labai svarbus bendrovės sėkmei. Vienas iš naršykles kuriančios bendrovės „RockMelt“, į kurią investavo „Andreessen Horowitz“, steigėjų Timas Howesas juokauja, kad kartu šiedu vyrai dirbo tiek ilgai, jog jie kaip sena sutuoktinių pora, kurie vienas kitą idealiai papildo.
Holivudiškas elgesys
Jiems partneriaujant Silicio slėnyje atsirado naujas drąsus požiūris į įmonių formavimą. Dauguma rizikos kapitalo bendrovių įdarbina bazinę komandą iš vidinių ekspertų, kurie specializuojasi tokiose srityse kaip samda ir rinkodara, kad šie padėtų konsultuoti pradedančias įmones. „Andreessen Horowitz“, kurioje iš viso dirba 36 žmonės, nutarė kitaip. Be šešių bendrųjų partnerių, įmonė pasamdė grupę vadovų, kurie yra konkrečių sričių specialistai, įskaitant 11 užsiimančių samda. Pasak M. Andreesseno, tokią konfigūraciją įkvėpė „Creative Artists Agency“, kuriai kadaise vadovavo M. Ovitzas. Kaip ir kitos Holivudo talentų vadybos įmonės, ši bendrovė daug laiko skiria režisieriams bei kino žvaigždėms ugdyti ir padeda jiems rasti darbą. „Andreessen Horowitz“ nori taip pat elgtis su talentingais technologijų specialistais, kurių karjeros vieną dieną gali būti susijusios su darbu vienoje iš „Andreessen Horowitz“ remiamų įmonių.
Ši sava svita taip pat atspindi M. Andreesseno bendrovės įsitikinimą, kad dažna šiandienos pradedančioji įmonė savo perspektyvoms kenkia neinvestuodama į tokias sritis kaip prekyba ir rinkodara, remdamasi dažnai klaidinga prielaida, jog internetas magiškai užtikrins pakankamą rinką. Pasak M. Andreesseno, jis išties nori remti „plataus profilio bendroves“, kurios siekia pasižymėti visose veiklos srityse, o ne keliose. „Andreessen Horowitz“ komanda patars ir padės suprasti, kaip geriausia to siekti.
Daugelis šių įmonių bus amerikiečių. M. Andreessenas neatmeta galimybės investuoti kitose šalyse – antai „Skype“ veiklą pradėjo Estijoje, o dabar įsikūrė Liuksemburge – bet sako, kad jo bendrovė pirmenybę teikia JAV, nes, jo manymu, Jungtinės Valstijos tebėra geriausia vieta pasaulyje įmonėms kurti. Tačiau šiais laikais daugeliui internetinių naujokių globaliai mąstyti reikia pradėti anksti, ir tai viena priežasčių, kodėl „Andreessen Horowitz“ priėmė L. Summersą, kad šis pakonsultuotų apie įvairiausius aspektus: nuo kainodaros strategijų iki geopolitikos.
Tačiau itin optimistiškai M. Andreessenas nusiteikęs dėl Silicio slėnio, kur inovacijas varantį dalijimąsi žiniomis gerokai paspartino internetas ir populiarėjantys socialiniai tinklai. „Dabar atrodo, kad man pirmą kartą čia pasirodžius dirbome akmens amžiuje“, – sako jis. Kitas ryškus pokytis – verslumo demokratizacija slėnyje. Prie rizikos kapitalo fondų durų verslūs individai nebeina vien gerai pramintu taku iš saujos stambių technologijų bendrovių, kaip antai HP ir „Intel“; šiandien jie ateina iš kur kas įvairesnės aplinkos. Be to, pasak M. Andreesseno, neseniai įvyko „masinis smegenų nutekėjimas iš Bostono į slėnį, kuris beveik sunaikino Bostoną kaip aukštųjų technologijų verslo centrą“.
Susitelkusi į tokią siaurą geografinę zoną „Andreessen Horowitz“ galbūt rizikuoja prarasti progą gerai pasipelnyti remdama verslias įmones, įsteigtas kitose stambiausiose ir sparčiausiai augančiose pasaulio rinkose. Bet M. Andreessenas mėgsta pastebėti, kad neatsitiktinai sėkmė ne vieną – nuo „Netscape“ iki „eBay“, „Google“, „Facebook“ ir „Twitter“ – aplanko Silicio slėnyje. Galbūt Kinija, Indija ir kitos rinkos yra įdomios, bet didelė dalis programinės įrangos, kuri „ėda pasaulį“, regis, iki šiol yra kilusi iš Kalifornijos.
