Atnaujinant stogą svarbu ne tik išsirinkti tinkamiausią dangą, kurių šiandien yra be galo daug, bet ir teisingai įvertinti medinės konstrukcinės stogo dalies būklę, įsigyti šiuolaikinius energijos taupymo standartus atitinkančią šilumos izoliaciją, garų ir antikondensacinę plėveles bei sumontuoti lietaus nuvedimo sistemas.
Neretai visus šiuos uždavinius padeda išspręsti patyrę stogdengiai. Tačiau kai kurios stogo dangos yra gana lengvai montuojamos, todėl žmonės ryžtasi pakeisti jas patys. Pašnekovų prašėme patarti, ką reikėtų žinoti, keičiant seną stogo dangą nauja.
SVARBI NE VIEN DANGŲ KAINA
UAB „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas nusprendusiems renovuoti stogą, pirmiausia patarė įvertinti jo konstrukciją – patikrinti seno stogo konstrukcijos įstrižinius matmenis ir plokštumų taisyklingumą, atkreipti dėmesį į medinės konstrukcijos būklę – ar nėra vietų, kurias reikėtų pakeisti, sustiprinti. Bet ar visada verta taisyti seną stogo konstrukciją? Gal kartais geriau ją visą pakeisti nauja?
UAB „Stogų sistemos“ vadybininkė Justina Barkauskienė sakė, kad dažniausiai keisti stogo konstrukciją nauja vis tiek kainuos gerokai brangiau, negu taisyti senąją. „Kartais sena konstrukcija gali būti net geresnės būklės nei šiuolaikinės, nes anksčiau statant namus dažniausiai buvo naudojamos tikrai plačios ir kokybiškos gegnės“, – pastebėjo UAB „Stogų sistemos“ vadybininkė.
Jeigu renovuojant stogą pasirenkamos plieninės dangos, dažniausiai nereikia stiprinti ar iš esmės keisti esamų medinių konstrukcijų, įrengti ištisinio pakloto, nes šios dangos yra lengvos. Šiferį keičiant dangomis iš pluoštinio cemento, esamų medinių konstrukcijų, jeigu jos geros būklės, perdarinėti taip pat nebūtina.
„Stogą reikia pergrebėstuoti, bet ir tai ne visų tipų lakštams. Bet prieš tai svarbu įvertinti, kokios būklės yra mediena, ar jos nereikia keisti. Jeigu uždengsi naują stogą, bet konstrukcijos mediena nelaikys, tai dangą gali nupūsti kokia nors vėtra“, – paaiškino UAB „Eternit Baltic“, gaminančios pluoštinio cemento dangas, rinkodaros vadovas Vytautas Miniotas.
KAINUOJA IR STOGDENGIŲ DARBAS
A. Barkauskienė pasakojo, kad naujos stogo dangos pasirinkimą lemia daugybė dalykų, tarp jų ir stogo nuolydis. Kuo jis mažesnis, tuo siauresnis stogo dangų pasirinkimas.
Dažnai žmonės stogų dangas renkasi atsižvelgdami į kainas. J. Barkauskienė patarė į kainą įskaičiuoti ir stogdengių darbą bei galimą stogo konstrukcijos remontą arba apskritai senos konstrukcijos pakeitimą nauja. Tai gali padidinti stogo renovacijos kainą.
Tiems, kam aktualu taupyti, reikėtų atkreipti dėmesį į lengvai montuojamas stogo dangas. Tokios yra plieninės. „Plieninė stogo danga lengvai apdirbama ir montuojama. Jai sumontuoti nereikia specifinių stogdengių įgūdžių, taigi renovavimo darbai ir kainuos mažiau, ir bus atliekami greičiau“, – žadėjo M. Grigaliūnas.
Nesudėtingai montuojamos ir bendrovės „Eternit Baltic“ gaminamos dangos iš pluoštinio cemento. Nors jų technologija panaši į asbestcementinių gaminių, šiose dangose visiškai nėra asbesto. Vietoj jo gamintojai naudoja japonišką sintetinį PVA.
„Kasmet atliekame žmonių, pirkusių dangas, apklausą. 40 proc. teigia, kad šitas dangas sumontavo patys arba kaimynų padedami. Montavimui nereikia specialių įrankių, dengimo technologija nesudėtinga. Ypač paprasta montuoti dangas renovuojant stogą, kuris anksčiau buvo dengtas asbestiniais lakštais. Užtenka juos tiesiog nuimti, pergrebėstuoti ir tada uždengti nauja stogo danga. Kadangi montavimas paprastas, dažnai dėl darbų žmonės sutaupo antra tiek, kiek kainuoja pati danga“, – teigė V. Miniotas.
Nors rinkoje yra ir pigesnių stogo dangų už pagamintas iš pluoštinio cemento, tačiau jų tarnavimo laikas, pasak V. Minioto, nepalyginamai trumpesnis. Tuo tarpu pluoštinis cementas yra patvari, puikiai lietuviškam klimatui tinkanti medžiaga, nes nebijo stiprių šalčių, nemažų kaitrų ir daug drėgmės. Tokiai dangai reikia labai mažai priežiūros.
REIKIA ĮVERTINTI GEGNES
Stogo dangą keičiant plienine, reikėtų įvertinti ir gegnes. Jeigu jos nepažeistos, pasirinkus plieninius čerpių imitacijos profilius veikiausiai teks įsigyti ir pakeisti tik stogo grebėstus ir montuoti juos tinkamais atstumais (žingsniu).
Anot plienines stogo dangas tiekiančios bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovo, atstumai tarp grebėstų centrų nėra tokie svarbūs, jei stogą ruošiamasi perdengti plieniniais trapeciniais profiliuotais lakštais arba klasikine falcine stogo danga.
„Jei senoji stogo danga buvo valcuota plieninė (skarda), bituminių čerpių ar ruberoidinė – naująją plieninę stogo dangą galima montuoti ir ant senosios konstrukcijos, prieš tai ties gegnėmis pritvirtinus tašus ir sumontavus grebėstus. Tokiu atveju stogo atnaujinimas vyks dar sparčiau ir kainuos mažiau“, – teigė M. Grigaliūnas.
UŽTENKA SUTVIRTINTI
O kaip čerpės? Sklando gandas, kad gegnes, ant kurių anksčiau buvo šiferis, prieš dedant čerpes, būtina pakeisti, antraip jos neatlaikys didelio čerpių svorio.
A. Barkauskienė paneigė ši mitą. Pasak pašnekovės, gegnių nereikia keisti, jeigu jos nėra supuvusios, sutrūnijusios ar kitaip pažeistos. „Viskas priklauso nuo to, prieš kiek metų buvo uždėtas šiferis. Jeigu jis buvo dėtas prieš 30 ar dar daugiau metų, tai gali būti kad gegnės bus jau papuvusios, pakrypusios ar kitaip pažeistos. Tuomet reikės stogo konstrukciją išlyginti, sutvirtinti ar kitaip sutvarkyti. Taip pat čerpių stogui gali prireikti patankinti gegnių skaičių“, – teigė J. Barkauskienė.
„Steriks“ švediškų betoninių čerpių atstovas Rigardas Beniušis taip pat patvirtino, kad viskas priklauso nuo esamų gegnių būklės ir jų matmenų – aukščio, pločio, taip pat nuo atstumų tarp gegnių. „Jei gegnės nesupuvusios ir tvirtos, jos yra bent jau 5 cm pločio ir 15 cm aukščio, o atstumai tarp gegnių – 60–70 centimetrų, tai betoninių čerpių svorį jos atlaikys. Žinoma, visa tai turėtų apžiūrėti ir įvertinti specialistas“, – teigė R. Beniušis.
VISOS TURI PRIVALUMŲ IR TRŪKUMŲ
Prieš montuojant naują stogo dangą M. Grigaliūnas patarė apžiūrėti ir prireikus tinkamai įrengti šiuolaikinius energijos taupymo standartus atitinkančią šilumos izoliaciją, garų ir antikondensacinę plėveles, užtikrinti reikalingus oro tarpus ventiliacijai.
Taip pat gali reikėti papildomos šilumos izoliacijos – dažniausiai tai būna akmens vata. Stogo dangą galima apšiltinti ir mineraline, medžio ar kanapių vatomis, taip pat purškiamomis šiltinimo sistemomis. J. Barkauskienė sakė, kad kiekviena šių medžiagų turi savų privalumų ir trūkumų, todėl siūlė pasirinkti priimtiniausią variantą, įvertinus kainą ir kokybę. Anot J. Barkauskienės, nieko baisaus, jeigu šiltinimo medžiagų plotis nebeatitinka žingsnio tarp senų gegnių, nes šiltinimo medžiagas galima pjaustyti ar kitaip sumažinti.
Keičiant stogo dangą reikia ir izoliacinių plėvelių – difuzinės arba antikondensacinės.
Difuzinės plėvelės apsaugo stogo konstrukciją ir šiltinimo medžiagas nuo lietaus, sniego ir vandens lašų susidarymo po stogo danga. Dėl drėgmės šiltinamasis sluoksnis gali netekti savo efektyvumo, pradėti pūti konstrukcija. Esant galimiems dangos pažeidimams ir stogo dengimo metu difuzinės plėvelės papildomai apsaugo nuo vandens.
MITAI APIE TRIUKŠMĄ
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į šilumos izoliacijos, plėvelių ir ventiliuojamų oro tarpų įrengimą. Dėl šių svarbių momentų nesilaikymo atsiranda mitai apie lietaus keliamą triukšmą ir palėpės įkaitimą. Jei šilumos izoliacijos sluoksnis įrengtas laikantis šiuolaikinių reikalavimų, yra tinkamo storio, jis veikia kaip puiki garso izoliacija, todėl įprastai lietui lyjant jokio triukšmo negirdėsite. Jeigu ventiliuojami oro tarpai įrengti teisingai, visa šiluma kaip mat pasišalina į lauką“, – paaiškino M. Grigaliūnas. Pašnekovas priminė, kad svarbiausia atliekant visus stogo dangos tvirtinimo, kamino apskardinimo ir kitus darbus ant stogo, nepažeisti dangos mechaniškai, nenaudoti pjaustymui abrazyvinių medžiagų.
Pluoštinio cemento dangos, anot V. Minioto, yra difuziškos. Jos pro save praleidžia vandens garus, todėl jas pasirinkus nereikia daug investuoti į vėdinimo sistemas, kad iš stogo sumuštinio būtų pašalinta drėgmė, kuri gali pradėti kauptis ant šiltinamojo sluoksnio. Be to, palyginti su kai kuriomis kitomis dangomis, dangos iš pluoštinio cemento gana gerai izoliuoja triukšmą.
TARSI ŽMOGUS BE SKĖČIO
Keičiant stogo dangą būtina įrengti ir lietaus nuvedimo sistemas. Lietaus nuvedimo sistemos dalį, konkrečiai – latakus ir jo laikiklius, anot J. Barkauskienės, reikia montuoti anksčiau nei pačią dangą. Pirma turi būti sumontuoti latako laikikliai, po to latakai, į latakus įleidžiama difuzinė plėvelė ir tada uždedama lietskardė. „Tik pabaigus montuoti latakus, pradedama montuoti stogo danga. Jei pirma uždėsite stogo dangą, tada kabinant latakus teks pakelti stogo dangos kraštą. Jei jos nekelsite ir kabinsite latakus žemiau, lietaus vanduo bėgs toliau nei latakas, o žiemą latakuose kabės varvekliai“, – paaiškino J. Barkauskienė.
Namą be lietaus nuvedimo sistemos M. Grigaliūnas prilygino žmogui be skėčio per lietų. „Statinių kaip drabužių neišdžiovinsi. Įmirkusi pastato apdaila pradeda gesti, prarandama šiluma, trumpėja statinių amžius. Lietvamzdžius ir latakus patartina rinktis ypač atidžiai. „Ruukki“ siūlo pusę amžiaus (o teisingai prižiūrint – dar ilgiau) tarnausiančias plienines sistemas. Jos gaminamos iš storos 0,6 mm specialaus plieno skardos, iš vidaus ir iš išorės padengtos ilgaamže polimerine danga Pural® . Tokia lietaus nuvedimo sistema itin atspari ultravioletiniams spinduliams, rūgštims, atmosferos, mechaniniam poveikiui, ji neskilinėja ir nesideformuoja dėl temperatūros svyravimų, ilgai išlaiko ryškią spalvą. „Ruukki“ lietaus nuvedimo sistemas galima montuoti ant visų tipų šlaitinių stogų. Skirtingo skersmens ir spalvų gamą galima pritaikyti įvairiems architektūriniams sprendimams ir naujiems, ir renovuojamiems pastatams, nepriklausomai nuo to, ar jie individualūs, ar visuomeniniai, dengti čerpėmis ar kitomis stogų dangomis“, – teigė pašnekovas.
Renkantis lietaus nuvedimo sistemą M. Grigaliūnas rekomendavo atsižvelgti į skardos storį, pasidomėti, ar skardos latakai ir lietvamzdžiai nudažyti iš abiejų pusių. „Jei latako ir ar lietvamzdžio vidinis paviršius padengtas tik paruošiamuoju sluoksniu (gruntu), vadinasi, gaminys netinkamas eksploatuoti lauke. Žiemos metu kaupiantis ledui lietvamzdžių ir latakų viduje, tinkamai nepadengtas plienas pažeidžiamas, todėl greitai prasideda korozija ir trumpėja lietvamzdžių tarnavimo laikas“, – sakė pašnekovas.
Giedrė BALČIŪTĖ
[supsystic-gallery id=’17’ position=’center’]
