Pastaraisiais metais spirulina sparčiai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose – ji dažnai pristatoma kaip „supermaistas“ imunitetui ar bendrai savijautai. Ryškiai žali kokteiliai ir įkvepiančios rekomendacijos paskatino daugelį išbandyti šį papildą. Vis dėlto natūraliai kyla klausimas – ar spirulina iš tiesų pasižymi išskirtine nauda organizmui, ar tai tik dar viena trumpalaikė mada? Todėl svarbu įvertinti kas tai, kokia jos sudėtis ir realų poveikį.
Kas yra spirulina?
Spirulina – tai mikroskopinis natūralus mėlynai žalias dumblis, augantis šiltuose, šarminiuose vandens telkiniuose. Ji pasižymi intensyvia žalia–melsva spalva, kurią lemia natūralūs pigmentai, tarp jų – chlorofilas ir fikocianinas. Spirulina auginama specialiuose kontroliuojamuose baseinuose, surenkama, išdžiovinama ir perdirbama į vartojimui tinkamas formas.
Maisto papildų rinkoje spirulina dažniausiai siūloma miltelių, tablečių ir kapsulių pavidalu. Išdžiovinta ir susmulkinta žaliava išlaiko savo sudėtį, todėl pagrindinė veiklioji medžiaga išlieka ta pati nepriklausomai nuo pasirinktos formos. Patekus į organizmą, spirulinos sudedamosios medžiagos yra suskaidomos virškinimo trakte ir įsisavinamos per žarnyną. Jos dalyvauja bendruose medžiagų apykaitos procesuose, tačiau konkretus poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių.
Kokia spirulinos nauda organizmui?
Spirulinos nauda siejama su energijos palaikymu ir organizmo atsparumo stiprinimu, todėl ji dažnai įtraukiama į kasdienę mitybą kaip papildomas maistinių medžiagų šaltinis. Dėl savo sudėties ji gali būti vertinama kaip augalinės kilmės baltymų ir aminorūgščių šaltinis, padedantis praturtinti racioną bei užtikrinti jo įvairovę. Tai vienas iš pasirinkimų siekiant palaikyti bendrą organizmo tonusą ir subalansuotą mitybą.
Šis produktas taip pat siejamas su antioksidantais turtinga sudėtimi, todėl neretai įtraukiamas į mitybą tų, kurie daugiau dėmesio skiria bendrai savijautai. Spirulina gali būti tinkama įvairioms amžiaus grupėms, ypač tiems, kurie ieško augalinės kilmės sprendimų ir nori paprastai papildyti savo kasdienius įpročius.
Spirulinos šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės
Nors spirulina daugeliu atvejų yra gerai toleruojama, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti lengvi šalutiniai poveikiai. Dažniausiai minimi virškinimo sutrikimai:
-
pilvo pūtimas;
-
pykinimas;
-
laisvesnės išmatos, ypač pradėjus vartoti didesnę dozę.
Retais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos, tokios kaip odos bėrimas ar niežulys. Atsargumo reikėtų imtis žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, nes spirulina gali turėti įtakos imuninės sistemos aktyvumui.
Taip pat svarbu pasitarti su gydytoju sergant hipertiroze (skydliaukės veiklos suaktyvėjimu), kadangi spirulinoje gali būti jodo pėdsakų. Vartojantiems kraują skystinančius vaistus prieš pradedant vartoti spiruliną taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, nes papildas gali turėti įtakos kraujo krešėjimo procesams. Kaip ir vartojant bet kurį maisto papildą, svarbu laikytis rekomenduojamos dozės ir rinktis patikimo gamintojo produktą, kad būtų užtikrinta kokybė ir saugumas.
Akivaizdu, spirulina nėra tik socialinių tinklų išpopuliarinta tendencija. Vis dėlto tai nėra stebuklinga priemonė, galinti pakeisti subalansuotą mitybą ar gydytojo paskirtą gydymą. Kaip ir bet kuris papildas, ji gali būti naudinga kaip dalis visapusiško požiūrio į sveikatą, tačiau svarbu įvertinti individualius poreikius ir galimas rizikas.
Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.
