Šokėjai Diana Vonžodaitė ir Rytis Druskinis jau pažįstami ne vienam kauniečiui – daugelis juos pirmą kartą pamatė masiškai pasklidusiame vaizdo filmuke „Zouk Lietuva“, o laimingieji apsilankė jų vedamose pamokose, iš kurių nesinori išeiti. Kuo ypatingas Zouk šokis?
AISTĖ MIKALAUSKAITĖ SK ŽURNALISTĖ
– Ką tik grįžote iš Olandijos, dalyvavote „Dutch Zouk International Congress“. Pasidalykite įspūdžiais.
– Rytis: Iš šio festivalio išsinešėme mintį, kad kuo labiau esi savimi, tuo labiau gali atsipalaiduoti, geriau šokti ir pajusti kitus žmones. Žmonės dažnai bando būti tuo, kuo nėra, nes tai yra populiaru, jie užsideda kaukes. Festivalyje mokytojai akcentavo, kad paprasčiausia yra būti savimi. Tada kūnas labiausiai atsipalaiduoja, teka energija, gali laisvai šokti.
Diana: Festivalyje buvo labai daug mokytojų, prieš festivalį patys praėjome mokytojų kursą. Susitikome su mokytojais, sugalvojusiais Zouk šokį. Buvo labai įdomu mokytis iš jų. Šokis dar gana jaunas – jam tik apie 20 metų. Jis gimė iš lambados.
– Kaip atradote šokį ir vienas kitą?
– Diana: Rytis su partnere jau mokė bačiatos ir kizombos. Ir aš atėjau šokti. 2 metus šokdavau pamokose, šokių vakarėliuose. Vis būdavome šalia, žinojome, kad mums gera kartu šokti, ryšys buvo, bet dar nematėme vienas kito. Buvome labai skirtingi, save realizavome kitose veiklose. Paskui į mūsų gyvenimą atėjo Zouk. Dėl šio šokio pradėjome draugauti, vėliau – kartu vesti pamokas.
– Kokios Zouk šokio paslaptys? Kuo jis jus pakerėjo?
– Rytis: Šokdamas Zouk gali būti savimi, išlaisvinti savo unikalumą. Daugelyje šokių yra didelės sistemos, žingsniai, judesiai, sukiniai, kuriuos privalai išmokti, jei nori teisingai šokti. Zouk leidžia tai, ką jau žinai ir moki, išreikšti šokyje – nuo sėdėjimo prie kompiuterio iki salsos, pramoginių šokių. Savo patirtis ir emocijas gali „atsinešti“ į Zouk, į šokių aikštelę, kurti savo stilių. Tuo gali dalytis su kitais žmonėmis. Zouk šoka labai paprasti, laisvi, bendraujantys žmonės. Jie nenori tik pasirodyti. Kartą mačiau šokėją, ant kurio marškinėlių buvo parašyta „Dance to express, not to impress“ (liet. Šok, kad išreikštum, ne kad pasirodytum). Tai – puikus požiūris.
Diana: Pamokos, festivaliai dažnai primena šeimos susitikimus. Visi labai draugiški, vienas kitam yra tarsi šeima. Žmonės susirenka šokti, būti vieni su kitais. Prie pagrindinių Zouk žingsnelių gali pridėti net kitų šokių žingsnelius. Yra daug skirtingų stilių – Zouk love, Zouk RnB, Zouk dubstep, lambazouk – lambados versija. soul Zouk, zen Zouk, tantric Zouk. Milijonas rūšių. Visi žmonės į šokį atsineša ne tik žingsnelius, muziką, bet ir savo istorijas. Kiekvienas šokis yra unikalus. Muzika taip pat įvairi – nuo RnB, hiphopo iki klasikos.
– Kaip pasikeitėte atradę šokį? Kokie žmonės pasikeičia po jūsų pamokų?
– Diana: Viskas pasikeitė pradėjus šokti. Ne vien Zouk, poriniuose šokiuose vyras veda, o moteris klauso. Vyras kuria šokį, o moteris, gaudama impulsą iš vyro, jį išskleidžia. Tai – nuostabu. Būtent dabar visuomenėje pastebime, kad moterys yra pusiau vyriškos, o vyrai – pusiau moteriški. Sakoma, kad moterys vyriškėja ir daro viską pačios, o vyrai moteriškėja. Nebėra balanso. Kas nutinka šokant? Vyras turi prisiimti atsakomybę už šokį, už moterį, nuspręsti, ką jis nori šokiu parodyti. Tai – jo atsakomybė, jis turi sukurti ką nors nauja. Moteris ateina priimti to, ką jis sukūrė, išskleisti judesį taip, kaip jai gražu. Tai – geriausia vyriškumo ir moteriškumo mokykla.
Taip nutiko ir mums. Kai pradėjau šokti, vienas vaikinas iš grupės man sakydavo, kad neklausau jo, kad jis su manimi nešoks. Jis šoko gerai, o aš neturėjau patirties. Tik po truputėlį sugebėjau persilaužti, klausytis ir girdėti savo partnerį. Tuo šokis ir yra nuostabus. Kartais moterys tiesiog atsitempia savo vyrus, kartais – vyrai moteris, kad pagaliau išgirstų vienas kitą. Gražu žiūrėti, kai po kurio laiko moteris net užsimerkusi gali judėti, o vyras ją puikiai veda. Nėra nurodinėjimo.
– Ryti, gajus mitas, kad vyrai iš viso nešoka.
– Rytis: Lietuvoje daugelis vyrų gėdijasi šokti, nes vyrauja nuostata, kad šokti yra per daug moteriška. Jie mato šokį tik per pramoginių šokių prizmę – kur daug sunkiai įsisavinamos struktūros. Vyrai dažnai yra nebandę ir nematę tų šokių, kur vyrai drąsiai judina klubus, daro bangas ir dar skatina moteris daryti netikėčiausius dalykus su jais. Tai – jausminga, seksualu ir gražu. Tikri vyrai mėgsta save išreikšti, šokis yra tam tinkamas užsiėmimas. Visi žmonės gali šokti. Jei gali vaikščioti, vadinasi, gali ir šokti.
Diana: Daugeliui atrodo, kad pramoginiai šokiai yra vieninteliai šokiai. Pramoginiuose šokiuose vyrai apsirengia blizgančius kostiumus, juda beveik taip pat, kaip moterys. Pažvelgus į Afrikos šalis, į Pietų, Lotynų Ameriką, matome beveik nestruktūruotus šokius. Juose vyrai šoka dar daugiau nei moterys, jie šoka ir su vyrais, ir su moterimis, vyksta didžiuliai šokių vakarėliai.
– Diana, ką šokis gali duoti moterims?
– Diana: Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad „aš nemoku šokti“. Daugelis neateina šokti, nes bijo. Visada ką nors pradedant, ateina mintis apie tai, kaip tau seksis. Dažnai jei žmogus ateina į šokių pamokas, jis jau atsineša požiūrį „Nemoku, man nepavyks.“ Nepavykus pirmiems žingsneliams ateina mintis, kad „Taip ir galvojau, buvau teisus.“ Po šios minties daug kas nebegrįžta prie savo pradėtų veiklų. Mintys yra didžiausi žmogaus spąstai. Jie dažnai uždaro žmones nuo kitų galimybių.
Moterims šokis yra būtinas: jų kūnas yra plastiškas iš prigimties, labai jausmingas ir jautrus. Faktas, kad moteris sugeba susilaukti kūdikio, pasako, kad jos kūnas gali pasakyti, ko jai tada reikia. Šokis moterį grąžina prie prigimtinio jautrumo, jos išmoksta vėl klausytis savo kūno. Dažnai tai, ką jis sako, atidedame į šalį: einame dirbti, siekti karjeros. Moterims reikia grįžti prie savo jausmingumo, jautrumo, todėl šokis yra labai reikalingas. Dabar vyrauja požiūris, kad moteris privalo būti karjeristė, būti vyriška. Tai – nuostabu, bet daugelio moterų klubai „užsidaro“, jos jų negali pajudinti. Klubai, dubuo yra svarbiausia mūsų kūno vieta. Čia paslėptas visas kūrybingumas, vaisingumas. Daug gydytojų kalba apie pilvo apačią, dubens dugną – tam jie dažnai skiria mankštas, skirtas klubams ir krūtinei atverti. Daugelis skundžiasi pečių, kaklo skausmais, įtampa. Moterims atėjus šokti dažnai būna sunku – jos yra „užsidariusios“ nuo įtampų, stresų. Moteriai įėjus į patalpą galima pasakyti, kokią energiją ji spinduliuoja – ar ji nedrąsi ir susikausčiusi, ar laisva ir stipri.
– Ar tikėjotės, kad vaizdo klipas „Zouk Lietuva“ sulauks tokio populiarumo?
– Rytis: Nei tikėjomės, nei nesitikėjome. Turėjome idėją ir ją įgyvendinome. Per 3 dienas sukūrėme vaizdo klipą. Buvo sunku, nes buvo labai šalta. Galbūt kitą Zouk šokį filmuosime vasarą (juokiasi). Viskas vyko taip: nuvažiuojame į vietą, sušokame pagal muziką ir važiuojame kitur. Nebuvome apšilę, kūnai nepasirengę. Gal neparodėme visų savo galimybių, emocijų, nes viską filmavome greitai. Buvo smagu, norėjome parodyti, kokia graži yra Lietuva.
– Jums šokant nuo jūsų veidų nedingsta šypsenos. Kas jas sukelia?
– Rytis: Mes visada šypsomės, ne tik šokdami (juokiasi).
Diana: Kai darai tai, ką myli, gyvenime viskas sekasi. Jei bent kiek save ignoruoji, sakai sau, kad kita veikla man patinka labiau, bet ją dabar nustumsiu į šalį ir atliksiu kitus reikalus, tada ir šypsena pradingsta. Tik tada, kai pagaliau darai tai, ką mėgsti, šypsena grįžta. Kartais žmonės visą dieną laukia, kad bent vakare galėtų valandą ar dvi pasišypsoti. Kai darai tai, kas patinka 24 val. per parą, negali nesijausti laimingas.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotraukos
