Kauno rajono Raudondvario gimnazijos moksleivis šešiolikmetis Aras Arlauskas tapo pirmuoju lietuviu, dalyvavusiu olimpinėse snieglenčių kroso varžybose. Sportininkas Lilehameryje (Norvegija) vykusiose antrosiose jaunimo žiemos žaidynėse pajuto tikrąjį šių varžybų azartą, dar labiau sustiprinusį svajones apie olimpiadą. „Patekti į 2018 m. olimpines žaidynes būtų labai sunku, dar turiu tobulėti, todėl realiau galvoju apie 2022-ųjų olimpiadą“, − atsargiai apie ateitį kalbėjo A.Arlauskas.
Debiutavo rimtose varžybose
Lilehameryje (Norvegija) vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse vyko vaikinų ir merginų kalnų slidžių kroso bei snieglenčių kroso varžybos.
Asmeninėse varžybose kaunietis užėmė 14 vietą tarp 17 dalyvių. Mišri komanda, kuriai atstovavo lietuvis ir prancūzai, užėmė septintąją vietą.
„Iki šios tai buvo rimčiausios mano varžybos. Rezultatai nenuvylė, nors galėjau pasirodyti ir geriau. Komandinėse varžybose patekau pas prancūzus, nes jų vienas sportininkas patyrė traumą. Todėl man pasisekė, kad treneris susitarė su Prancūzijos komanda ir mane priėmė į komandą. Nes mišrios komandos buvo sudaromos šalių treneriams ir vadovams bei sportininkams susitarus. Taip skatinama, kad jaunieji sportininkai susipažintų su kitų šalių sportininkais, labiau bendrautų“, − šypsojosi Aras.
Snieglentės olimpiadoje pasirodė 1998 m. žaidynėse. Snieglenčių kroso varžybos debiutavo 2006 m. Turino olimpinėse žaidynėse. Kaunietis svajoja patekti į 2022 m. olimpiadą, kuri vyks Pekine, Kinijoje.
„Suaugusiųjų varžybose yra kur kas didesnė konkurencija. JAV, Australijos, kitų šalių vaikinai pradeda treniruotis kur kas jaunesni, todėl jie greičiau tobulėja ir pasiekia aukštą lygį. Man Lietuvoje sunku rasti, su kuo varžytis. Turbūt didžiausias mano konkurentas – brolis“, − nusišypsojo Aras.
[quote_box name=””]„Šį sezoną buvo atšauktos net kelios varžybos, kuriose planavau dalyvauti, nes neužteko sniego“. A.Arlauskas[/quote_box]
Lemtingi savaitgaliai Ignalinoje
Vaikinas sportuoti pradėjo nuo pirmos klasės, kai ėmė lankyti krepšinio treniruotes. Jis taip pat žaidžia futbolą, bet labiausiai mėgsta snieglentes. Kaip atsitiko, kad vaikinas iš Kauno, kur nėra sąlygų slidinėti, pasirinko šį sportą?
„Savaitgalius visa šeima leidžiame Ignalinoje, kur yra mano mamos gimtinė, ten turime Ignalinos orientavimosi sporto klubą „Būdakalnis“. Ignalinoje yra Lietuvos žiemos sporto centras, kalnų slidinėjimo trasos, sniego parkas. Trejais metais vyresnis brolis iš pradžių išmokė slysti kalnų slidėmis, paskui – ir snieglente. Su broliu eidavome apie 1,5 km nuo sporto klubo bazės iki kalnų slidinėjimo centro. Ten praleisdavome 10 valandų, o tada grįždavome namo.
Nežinau, kodėl pasirinkau snieglentę. Gal tada tokia mada buvo. Ignalinoje sutinku ir daugiau snieglentininkų, atvažiuojančių iš Vilniaus. Kai atsirado galimybė dalyvauti jaunimo olimpiadoje, pradėjau intensyviau treniruotis“, − pasakojo A.Arlauskas. Jį treniruoja tėtis Remigijus Arlauskas ir Artūras Morauskas – snieglenčių akrobatinio nusileidimo treneris.
Pavojinga ir patrauklu
Snieglenčių krosas – itin dinamiškos lenktynės su daugybe viražų, tramplinų ir kitų elementų. Sportininkai turi greitai reaguoti, žaibiškai pasirinkti taktiką. Tai, kad jos patrauklios žiūrovams, buvo vienas veiksnių šį sportą įtraukti į olimpinių žaidynių programą.
Aras pripažino, kad snieglenčių krosas yra pavojingas sportas. „Sportininkai susiduria, šokant į viršų vienas už kito užsikabina, būna siaurų vietų viražuose. Man kol kas viskas gerai, patiriu tik menkus sumušimus“, − sakė kaunietis.
Stacionarių trasų nėra daug. Norint treniruotis ir dalyvauti varžybose, tenka daug keliauti po Europą. Neretai sunku suplanuoti varžybas.
„Šį sezoną buvo atšauktos net kelios varžybos, kuriose planavau dalyvauti, nes tiesiog nebuvo sniego. Trasos nėra nuolatinės, nes tai pavojinga pašaliniams žmonėms. Dažniausiai jos suformuojamos prieš varžybas, o paskui vėl išlyginamos, sniego kalniukai išstumdomi“, − pasakojo Aras.
Reikalingas fizinis pasirengimas
Snieglenčių krosas yra 4 ar 6 žmonių lenktynės specialiai suformuotoje trasoje, kurioje yra įvairių elementų. Tai – viražai, tramplynai, rollai, wutangai, step downai ir step upai. Daugelis terminų neturi vertimo į lietuvių kalbą.
„Šis sportas reikalauja ne tik daug fizinių jėgų, bet ir greito mąstymo: reikia įsiminti trasą ir akimirksniu priimti taktinius sprendimus“, − pasakojo snieglentininkas.
Nauja snieglentė kainuoja 1 000−1 500 eurų, naudotą galima nusipirkti už 700. „Mane aprūpina Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija ir Ignalinos orientavimosi sporto klubas „Būdakalnis“. Jei gerai prižiūri, snieglentė tarnauja ilgai. Specialių rūbų nereikia, bet jie turi būti aptakūs“, − sakė Aras.
Arui tenka važiuoti į treniruotes įvairiose šalyse, dažniausiai – Alpių kalnuose. Pernai jis dalyvavo Čilėje ir Argentinoje vykusiose stovyklose. Kai užsienyje vyksta varžybos, po jų dažniausiai galima treniruotis tose pačiose trasose. Arui patinka treniruotis Italijoje. Jis dalyvavo varžybose Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Suomijoje. Balandžio pradžioje Slovėnijoje vyks pasaulio jaunimo čempionatas, kuriame debiutuos Aras ir jo komandos draugas Gabrielius Bagševičius iš Vilniaus.
„Lietuvoje galima rasti iki 400 m sprinto trasą, kuri anksčiau buvo įrengta Ignalinoje ir Vilniaus Liepkalnio kalne. Dabar ji bus įrengta ir Druskininkų sniego arenoje“, − pasakojo sportininkas.
Anot jo, kai nėra sniego, taip pat yra ką veikti. „Galima žaisti skvošą, važinėti kalnų dviračiais, irkluoti. Tai – skirtingos sporto šakos, bet snieglenčių krosui reikia gero fizinio pasirengimo, todėl jos tinka snieglentininkams“, − paaiškino Aras.
Mokosi labai gerai
Dėl varžybų ir treniruočių stovyklų tenka praleisti pamokas, tačiau A.Arlauskas tikino, kad dėl to mokslai smarkiai nenukenčia.
„Kol kas viską suderinu neblogai, kai išvažiuoju į varžybas, pasiimu ir knygas su savimi. Spėju viską pasidaryti. Pirmojo pusmečio pažymių vidurkis yra devyni. Tai visai neblogai“, − šyptelėjo Aras.
Jaunasis sportininkas jau dabar planuoja baigęs mokyklą vienus metus savanoriauti kariuomenėje. „Tikiuosi, kad kariuomenė padės apsispręsti, ką noriu toliau veikti gyvenime. Vėliau galbūt išvažiuosiu į kalnus padirbėti instruktoriumi, patobulėsiu“, − svarstė Aras. Bet didžiausia jo svajonė, kaip ir daugelio sportininkų, yra olimpiada.
