Interneto įmonės vėl klesti. Ar tai reiškia, kad metas pirkti? O gal parduoti?
Didžiulis, angarą primenantis statinys „Pier 38“ yra San Fransisko uoste. Kadaise su kirtikliais ir kastuvais čia išsilaipindavo imigrantai iš Kinijos, Kalifornijos aukso karštinės metais pasiruošę tiesti geležinkelius. Dabar čia įsikūrė daugybė verslininkų su išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, besivaržančių dėl internetinių turtų. Atitrūkę nuo intensyvaus klaviatūros barškinimo programuojant, atviro suplanavimo biuruose dirbantys jaunuoliai iš įmonių naujokių su savotiškais madingais pavadinimais, kaip antai „NoiseToys“, „Adility“ ir „Trazzler“, gali pasidairyti į netoliese prišvartuotas prašmatnias jachtas.
„Inovacijos kuriamos tokiu tempu, kokio dar neteko matyti“, – sako Ryanas Spoonas, vadovaujantis rizikos kapitalo bendrovės filialui „Dogpatch Labs“, kuris jaunoms įmonėms nuomoja plotą „Pier 38“ statinyje. Kaip daugybė kitų verslininkų, nuomininkai norėtų sekti tokių įmonių pėdomis kaip „Facebook“ ir itin populiarių internetinių žaidimų, įskaitant „Farmville“, kūrėja „Zynga“, kurios interneto dėmesio centre atsidūrė vos per kelerius metus.
Kai kurios žymiausios naujokės savo akcijomis ruošiasi prekiauti biržoje, o kitas nuperka stambios įmonės su storomis piniginėmis. Pernai 243 mln. JAV dolerių pajamų gavęs socialinis tinklas profesionalams „LinkedIn“ gegužės 9 dieną paskelbė artėjančio pirminio viešo siūlymo Niujorko vertybinių popierių biržoje (NYSE) sąlygas, kuriose jis vertinamas iki 3,3 mlrd. JAV dolerių. Kitą dieną „Microsoft“ pranešė už 8,5 mlrd. JAV dolerių perkanti interneto telefonijos ir videotarnybą „Skype“.
Kitos įmonės, pavyzdžiui, savo abonentams internetinius kuponus siūlanti „Groupon“, netrukus akcijomis turėtų pradėti prekiauti viešai. Grįžtant stambiems pirminiams viešiems siūlymams iš interneto įmonių, praretėjusiems po to, kai 2000 metais sprogo telekomunikacijų ir interneto bendrovių akcijų burbulas, ir atgimstant stambiems technologijų bendrovių susiliejimams bei pirkimams, nuomonės šiame sektoriuje pasidalijo. Kai kurie veteranai mano, kad įkainojant naujokes ir kelias brandesnes įmones, kaip antai „Twitter“, kuri po penkerių metų nuo pirmosios žinutės jos svetainėje tebeieško tinkamo verslo modelio, pučiasi naujas burbulas. Didesni optimistai atkerta, kad daugybės jaunų įmonių laukia jaudinančios perspektyvos ir kad apstu pirkti nusiteikusių organizacijų (pvz., „Microsoft“), kurios turi ir pinigų, ir pasitikėjimo čiupti iki šiol privatiems asmenims priklausančias senesnes interneto įmones.
Technologijos, finansai ir Kinija
Tačiau abi pusės sutaria, kad interneto pasaulį keičia kelios galingos jėgos. Trys iš jų išsiskiria. Visų pirma, dėl technologijų pažangos daug paprasčiau ir pigiau išbandyti miriadus puikių internetinio verslo idėjų. Antra, nauja turtingų investuotojų rūšis nusiteikusi tokias idėjas paremti. O trečia, šis pakilimas globalesnis už pastarąjį – interneto įmonės iš Kinijos domina taip pat kaip įmonės iš JAV.
Pradėkime nuo technologijų. Moore’o dėsnis, teigiantis, kad apytikriai kas 18 mėnesių į vieną kompiuterio lustą telpantis tranzistorių skaičius padvigubėja, magiškai veikė, taigi plito vis galingesni ir pigesni plataus vartojimo prietaisai. Kai kurie planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai šiandien galingesni už 10 metų senumo asmeninius kompiuterius. Rinkos tyrimų bendrovės IDC vertinimu, šiais metais pasaulyje bus išplatinta apie 450 mln. išmaniųjų telefonų. 2010 metais buvo išplatinta 303 mln., taigi skaičius ūgtelėjo.
Be to, Moore’o dėsnis palankus „debesų“ kompiuterijos paslaugoms plisti, kurių pavyzdys – „Apple“ valdoma „iTunes“ muzikos parduotuvė, kurią galima pasiekti beveik bet kokiu prietaisu, beveik bet kur. Tokių paslaugų priegloba – duomenų centrai; tai debesų gamyklos, prigrūstos šimtų tūkstančių serverių, kurių galingumas vis augo, o kaina krito. Viskas sujungiama vis greičiau, naudojant vis mažiau laidų.
Šios technologinės tendencijos leido atsirasti naujoms „platformoms“ – kompiuterinėms bazėms, kurias naudodamos kitos įmonės gali kurti paslaugas. Pavyzdžiui, tai operacinės sistemos išmaniesiems telefonams ir socialiniai tinklai, kaip antai „Facebook“ ir „LinkedIn“. Kai kurias naudoja šimtai milijonų žmonių. Tokiose platformose generuojama gausybė duomenų iš išmaniųjų telefonų, jutiklių ir kitų prietaisų.
Šios platformos – tai neaprėpiamos skaitmeninių galimybių erdvės. Galbūt labiausiai stulbinantis naujovių, kurias paskatino tokios platformos, pavyzdys – tai gausybė išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams skirtų taikomųjų programų, kurias galima atsisiųsti. „Apple“ priklausanti „App Store“ – vos treji metukai, o programų joje siūloma per 300 tūkst. „Facebook“ vartotojai jų įsidiegia po 20 mln. per dieną. Tokioms tarnyboms kaip „Skype“ išmaniųjų prietaisų sklaida ir greitas it žaibas ryšys irgi pravertė.
Kai kurie džiugaus jaudulio apimti žmonės šį technologinį perversmą prilygino prieš 500 mln. metų įvykusiam Kambro sprogimui, kai evoliucijos paspartėjimą Žemėje iš dalies lėmė ištobulinta ir standartizuota ląstelė. Galbūt jie perdeda. Tačiau šiaip ar taip dabar interneto bendrovę įsteigti kur kas lengviau. Naudojant pigias debesų kompiuterijos paslaugas ir per platformas pasiekiant milijonus potencialių klientų, įmonei įsteigti ir pradėti veiklą pakanka tūkstančių dolerių, o ne milijonų, kaip XX a. paskutiniame dešimtmetyje.
Angelai sargai
Antroji prie šio pakilimo prisidedanti jėga – finansinė veikla. Dėl jos tokioms įmonėms nestinga noriai nusiteikusių rėmėjų. Jos per mažos, kad sudomintų daugelį rizikos kapitalo bendrovių, tačiau dėl jų varžosi turtingi individualūs investuotojai, rizikos kapitalo sektoriaus žargonu vadinami „angelais“. Dažnas iš tokių finansuotojų turtus susikrovė per XX a. paskutinio dešimtmečio burbulą ir sukauptas žinias bei pinigus mielai panaudotų šiandieninėse mažylėse.
Kai kurie „didieji angelai“, kaip antai „Felicis Ventures“ vadovaujantis buvęs „Google“ darbuotojas Aydinas Senkutas ir „Floodgate“ valdantis Mike’as Maplesas, užsiimantis programinės įrangos verslu, retkarčiais stato sumas, kurios prilygsta statomoms įprastų rizikos fondų, investuojamus pinigus surenkančių iš įvairiausių institucinių investuotojų. Individualios investicijos iki 1 mln. JAV dolerių nėra neįprastos. Kartais angelai susivienija, idant jaunoms įmonėms galėtų skirti dar didesnių sumų.
Bendras jų indėlis stulbinamas. Pasak Naujojo Hampšyro universiteto Rizikos kapitalo tyrimų centro, Jungtinėse Valstijose „angelai“ į jaunas įmones pernai investavo apie 20 mlrd. JAV dolerių, taigi daugiau nei 2009 metais (17,6 mlrd. JAV dolerių). Nedaug atsiliekama nuo 22 mlrd. JAV dolerių, kuriuos, pasak JAV Nacionalinės rizikos kapitalo asociacijos, 2010 metais investavo jos nariai. „Angelai“ daugiausia investavo į individualius vartotojus aptarnaujančias interneto įmones ir taikomųjų programų gamintojus.
Pasikeitė ir brandesnių technologijų sektoriaus naujokių finansavimas. Elitinės rizikos kapitalo bendrovės, kaip antai „Andreessen Horowitz“ ir „Kleiner Perkins Caufield & Byers“, per praėjusius metus ar panašiai į naujus fondus surinko milijardus dolerių. Dalis surinktų pinigų panaudoti „vėlyvojo etapo“ investicijoms (pvz., į „Twitter“ ir „Skype“), leidžiant įmonėms privačioms ir nepriklausomoms likti ilgiau nei būdavo įprasta.
Interneto įmonėmis domisi ne vien rizikos kapitalo bendrovės. Kai kurie teigtų, kad bumą paskatino kontroliuojančioji bendrovė iš Rusijos DST, dabar pavadinimą pakeitusi į „Mail.ru“, ir su ja susijęs investicinis fondas „DST Global“. 2009 metais, kai dauguma JAV investuotojų sėdėjo sudėję rankas, abi minėtosios įmonės šimtus milijonų dolerių investavo į sparčiai augančias perspektyvias tenykštes įmones, kaip antai „Facebook“ ir „Groupon“. Regis, investicijos gausiai atsipirks.
Įkandin pasekė JAV rizikos draudimo fondai, privataus kapitalo bendrovės ir netgi kai kurie savitarpio investiciniai fondai, vienas per kitą mėgindami nučiupti populiarių interneto įmonių akcijų. Investiciniai bankai, įskaitant „Goldman Sachs“ ir „JPMorgan Chase“, irgi įsteigė fondus, padedančius turtingiems klientams įsigyti dalį.
Jų darbą palengvino JAV atsiradusios antrinės rinkos, kaip antai „SharesPost“ ir „SecondMarket“, kurios profesionaliems investuotojams leidžia padidinti su privačių įmonių kapitalu susijusių sandorių efektyvumą. Be to, darbuotojams ir „angelams“ antrinės rinkos padeda lengviau atsikratyti dalies akcijų, o plačiajam pasauliui leido stebėti įspūdingai augančius įkainojimus (žr. 1 grafiką).
Srautais pasilieję pinigai naudos davė ne tik individualius vartotojus aptarnaujančioms interneto įmonėms iš Jungtinių Valstijų. Trečioji pakilimą varanti jėga – sparti sektoriaus globalizacija. Europoje, kuri galų gale sukūrė verslo ekosistemą, vertą tokio pavadinimo, atsirado kelios įspūdingos bendrovės, įskaitant bendrą anglų ir švedų muzikos platinimo tarnybą „Spotify“, kurioje per 10 mln. registruotų vartotojų, ir rūbų nuolaidas siūlančią „Vente Privée“ iš Prancūzijos, per metus gaunančią apie 1 mlrd. JAV dolerių pajamų.
Tačiau dar labiau stulbina tai, kad naujausiame raunde prie euforijos prisijungė ir kylančios rinkos, kurios praėjusį kartą tebuvo žiūrovės, – labiausiai Kinija. Šioje šalyje ne tik pasaulyje didžiausias, bet ir sparčiausiai augantis interneto naršytojų skaičius. Anot „Boston Consulting Group“ (BCG), pernai internetą šioje šalyje naudojo 457 mln. vartotojų, o iki 2015 metų jų skaičius peršoks 700 mln. Ir kinai nebeapsiriboja vien žaidimais, o pasineria į daugybę kitokios internetinės veiklos, ypač pirkimą. BCG prognozuoja, kad 2010–2015 metais Kinijos elektroninės komercijos rinka išaugs daugiau kaip keturgubai: nuo 71 mlrd. iki 305 mlrd. JAV dolerių. Taigi ji gali tapti didžiausia pasaulyje.
Tokios prognozės paskatino gausias rizikos kapitalo – ir užsienio, ir vietinio – investicijas. Pasak rinkos tyrimų bendrovės „Zero2IPO“, nors Kinijos rizikos fondų surinktos sumos 2009 metais buvo sumažėjusios, apskritai jos smarkiai išaugo: nuo beveik 4 mlrd. JAV dolerių 2006 metais iki daugiau kaip 11 mlrd. JAV dolerių 2010-aisiais. Investuota suma nuo 1,8 mlrd. JAV dolerių išaugo iki beveik 5,4 mlrd. Daugiausia investuota į naujas interneto įmones.
Investuotojai taip pat trūks plyš trokšta JAV vertybinių popierių biržose kotiruojamų Kinijos bendrovių akcijų (žr. lentelę). Pasak tinklalapio „iChina Stock“, nuo metų pradžios didžiausių iš tų įmonių akcijų kainos išaugo daugiau kaip trečdaliu. Didžiausio kinų paieškos variklio „Baidu“ akcijų kainos per pastaruosius 12 mėnesių nuo apytikriai 60 JAV dolerių pakilo iki 150 JAV dolerių, taigi šios įmonės rinkos kapitalizacija pasiekė beveik 50 mlrd. JAV dolerių. Didžiąją dalį pinigų iš internetinių žaidimų uždirbanti „Tencent“ verta beveik tiek pat. Abi yra didžiausių pasaulio interneto įmonių penketuke pagal vertę akcijų rinkoje. Dešimties stambiausių Kinijos įmonių bendra vertė siekia 150 mlrd. JAV dolerių – beveik tiek pat kiek „Google“.
Debiutuodamos jos paprastai sužiba. Kai didžiausia Kinijos internetinė vaizdo tarnyba „Youku“ gruodžio 8 dieną pradėjo viešai prekiauti savo akcijomis, jų vertė padidėjo 161 proc., o tai didžiausias Niujorko vertybinių popierių biržos naujokės augimas per penkerius metus. Internetinės mažmenininkės „Dangdang“, kuri akcijomis biržoje prekiauti pradėjo tą pačią dieną, akcijų kaina išaugo beveik dvigubai. O gegužės 4 dieną socialinio tinklo „Renren“ akcijų kaina pirmąją prekiavimo dieną išaugo 29 proc., nors vėliau sugrįžo beveik iki pradinės.
Kinijos bendrovių patirtis Jungtinėse Valstijose padrąsino interneto įmones iš kitų kylančių rinkų pagalvoti apie pirminius viešus siūlymus JAV. Tą dieną, kai „LinkedIn“ pristatė savo pasiūlymo sąlygas, rusų paieškos sistema „Yandex“ pranešė greitai surinksianti 1,1 mlrd. JAV dolerių, savo akcijas kotiruodama NASDAQ biržoje, prižiūrinčioje daug technologijų įmonių.
Tie, kurie mano, jog kalbos apie naują technologijų įmonių burbulą klaidina, nurodo, kad tokios įmonės kaip „LinkedIn“ ir „Renren“ turi pasitvirtinusius verslo modelius ir geras įplaukas. Daugelis interneto bendrovių, kurios akcijomis viešai prekiauti pradėjo XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje, tuo pasigirti negalėjo. Be to, prekiaujant kitoms technologijų sektoriaus atvirosioms akcinėms bendrovėms, kainos ir pelno koeficientai tikrai nėra tokie išpūsti, kokie buvo prieš burbului sprogstant 2000 metais. Tai turėtų riboti nesaikingumą įkainojant privačias įmones.
Pučiamas burbulas?
Dėl to kai kurie rizikos kapitalo investuotojai pradėjo tvirtinti, kad 2011 metai panašesni į 1995, o ne 1999 metus: jeigu burbulas pučiasi, jis sprogs dar negreitai. Taigi, investuotojai, kurie interneto bendrovių vengia dabar, galbūt praleidžia puikią progą susižerti pinigų. Jeffrey Bussgangas iš rizikos kapitalo bendrovės „Flybridge Capital Partners“ pastebi, kad 1995–1997 metais sukaupti rizikos kapitalo fondai gavo įspūdingos grąžos.
Kiti rodo į ženklus, kad burbulas jau išsipūtęs. Pavyzdžiui, kai kurios naujokės geriausius programuotojus iš „Google“, „Microsoft“ ir kitų stambių įmonių vilioja milijonų dolerių užmokesčio paketais. Jos vaikosi retų įgūdžių, kai platesniam technologijų sektoriui puikiai sekasi. Taip, NASDAQ indeksas gerokai atsilieka nuo 2000 metų kovo aukštumų, tačiau jis jau atsigavo po pasaulinio nuosmukio, o San Fransisko federalinio rezervų banko sudaromas JAV technologijų sektoriaus gyvybingumą matuojantis indeksas „Tech Pulse Index“ beveik pasiekė prieš 11 metų buvusį piką (žr. 2 grafiką). Taip pat yra ženklų, kad kai kurių investuotojų energingumas neracionalus. Kalbama, kad rizikos kapitalo bendrovės naują nuotraukų svetainę ir socialinį tinklą „Color“ įvertino apie 100 mln. JAV dolerių, nors šios įmonės produktas neišbandytas ir ji atėjo į perpildytą rinką. Dėl „angelų“ konkurencijos socialinės medijos sektoriaus naujokių vertė per pastaruosius 12 mėnesių įkainojant paaugo daugiau kaip 50 proc. Stengdamiesi laimėti sandorį finansuotojai kartais analizuoja nepakankamai kruopščiai. Kinijoje tariamoji jaunų įmonių vertė irgi augo svaiginamu greičiu: vidutiniškai iki 15–20 mln. JAV dolerių per pirmąjį finansavimo rizikos kapitalu raundą, o tai brangu net Silicio slėnio standartais.
Tai pavojinga, nes investuotojai nebepastebi galimo pavojaus interneto įmonių vertei. Jis didžiausias Kinijoje. Konkurencija ten didelė, o vartotojai permainingi. Be to, Kinijos įmonėms tenka grumtis su kebliais reguliavimo ir politiniais aspektais. Vyriausybė dar neuždarė nė vienos kotiruojamos interneto įmonės, o pačios įmonės paprastai meistriškai moka cenzūruotis. Tačiau bet koks ėjimas prieš jas gali ryškiai atsiliepti visų Kinijos interneto bendrovių akcijoms.
Europos ir JAV interneto naujokėms panaši grėsmė nekyla. Tačiau išpūsti lūkesčiai jas irgi gali pažeisti. „Kiekvienas burbulas – tai muzikinis žaidimas su kėdėmis“, – sako buvęs verslininkas Steve’as Blankas, dabar dėstantis Stanfordo universitete. Svarbiausia įmones parduoti arba jų akcijas viešai išplatinti prieš pat nutylant muzikai ir sprogstant burbului. Jeigu daliai perspektyvių verslininkų iš „Pier 38“ tai pavyks, vieną dieną jie galbūt galės nusipirkti jachtą arba dvi.
