Dviem finansinę pagalbą gaunančioms šalims vis dar sunkiai sekasi laikytis savo programų
Spaudžiama ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), trapi Graikijos vyriausybė pagaliau vėl parlamente prastūmė ilgai atidėliotas reformas. Aikštėje po langais įsiutę protestuotojai reikalavo ministrų atsistatydinti. Ant kortos buvo padėtas itin laukiamas Graikijos finansinės pagalbos kąsnis, siekiantis 6,8 mlrd. eurų. Liepos 17 d. sprendimas panaikinti 15 000 valstybinių darbo vietų ir pertvarkyti mokesčių sistemą priimtas tik per plauką: Demokratinės kairės partijai pasitraukus iš trišalės koalicijos, centro kairės valdančiosios daugumos, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Antonis Samaras, persvara sumenko iki vos 5 vietų.
Norint prisivilioti atskalūnus, A. Samarui teko mesti paskutinės minutės kozirį. Likus vos kelioms valandoms iki balsavimo jis paskelbė rugpjūčio 1 d. sumažinsiantis nepopuliarų 23 proc. pridėtinės vertės mokestį restoranams, kavinėms ir barams iki 13 proc. Jei dėl to biudžeto pajamos išaugs, kaip prognozuoja finansų ministras, mokesčio tarifas toks ir liks. ES ir TVF šį sprendimą vertina skeptiškai, bet yra pasirengę pabandyti. Šis pranešimas buvo paskelbtas prieš pat Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schäublei atvykstant į Atėnus paraginti graikų laikytis reformų ir pranešti apie naują Vokietijos bei Graikijos fondą smulkioms graikų įmonėms paremti.
Sulysusi A. Samaro koalicija, kurią dabar sudaro jo Naujoji demokratinė partija ir dabartinio ministro pirmininko pavaduotojo bei užsienio reikalų ministro Evangelo Venizelo vadovaujamas Visos Graikijos socialistinis judėjimas („Pasok“), gali pasirodyti valingesnė nei ankstesnioji vyriausybė. E. Venizelas įtemptai rengiasi Graikijos pirmininkavimui ES, kuris numatytas pirmą 2014 m. pusmetį. Viešojo administravimo ministras Kyriakas Mitsotakis turės šiemet atleisti 4000 valstybės tarnautojų, o 2014-aisiais – dar 11 000. Pirmiausia darbo vietų neteks 2000 valstybinės televizijos darbuotojų, vėliau miestų policijos pareigūnai, ligoninių darbuotojai ir profesinio rengimo mokytojai. Senasis gyvenimas valstybės tarnyboje, gaunant aukštesnius atlyginimus ir dirbant trumpesnes darbo valandas nei privačiajame sektoriuje, baigėsi. „Žaidimo taisyklės pasikeitė visiems laikams“, – tvirtina K. Mitsotakis.
Tačiau ženklų, kad ekonomika atsigauna, beveik nematyti. Idėjų kalvė IOBE tvirtina, jog šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas susitrauks 5 proc. – anksčiau prognozuota, kad šis rodiklis sieks 4,6 proc. Nedarbas turėtų išaugti nuo 26,9 proc. šiandien iki 30 proc. kitais metais. Įplaukos iš privatizacijos irgi gerokai prasilenks su šių metų planais.
Portugalija taip pat beveik neturi kuo pasigirti. Čia dveji taupymo metai sudraskė Pedro Passoso Coelho valdančiąją koaliciją ir sukėlė politinę krizę. Pastarasis posūkis įvyko įsikišus prezidentui Aníbalui Cavaco Silvai – jis paprašė abi koalicijos partijas ir pagrindinę opozicijos partiją – centro kairės socialistus – sudaryti nacionalinio išgelbėjimo paktą. Tačiau praraja tarp centro kairės valdančiųjų partijų ir socialistų labai plati.
Prezidentas siekė užtikrinti investuotojus ir Portugalijos skolintojus – ES, TVF ir Europos centrinio banko trijulę, kad vyraujančios partijos, kurias drauge remia maždaug 80 proc. rinkėjų, yra pasirengusios tęsti šalies finansinės pagalbos programą ir kad ateities vyriausybės laikysis finansinės drausmės. Tačiau vis dar esama pavojaus, kad, Lisabonos politinei krizei užsitęsus dar kelias savaites, iš jos gali nieko neišeiti, ir padėtis šalyje nepasikeistų: valdant nestabiliai koalicijai ir toliau grėstų pirmalaikiai rinkimai, o jų rezultatai būtų neprognozuojami.
Portugalijos skolinimosi išlaidos išaugo, ir naujausia centrinio banko prognozė rodo, kad po trejų metų gilios recesijos 2014 m. ekonomika atsities nesmarkiai. Vietoj anksčiau žadėto staigaus atsigavimo bankas kitais metais tikisi vos 0,3 proc. augimo. Didžiausias kaltininkas yra labiau nei tikėtasi sumažintos valstybės išlaidos, siekiant palaikyti finansinės pagalbos programą. Ši prognozė vargu ar sustiprins tikėjimą Portugalijoje, Graikijoje ir visoje euro zonoje, kad taupymas veikia. Ji neparems ir Briuselio vilčių, kad Portugalija sėkmingai atsiplėšė nuo Graikijos ir paskui Airiją pamažu užbaigs gelbėjimo programą. Kol kas neatrodo, kad kuri nors iš šių dviejų šalių artimiausiu metu pasiektų akivaizdžią pažangą.
