Panevėžyje pradėjus įgyvendinti vieną iš žmonių su negalia integracijos projektų – akliesiems ir silpnaregiams skirtą biblioteką atverti visuomenei, pastarieji pasijuto atsidūrę užribyje.
Ne vieną dešimtmetį Staniūnų gatvėje, buvusio Aklųjų kombinato patalpose, veikusi žmonėms su regos negalia skirta biblioteka nuo pernai liepos iškelta į J. Žemgulio gatvę, Mokslo ir technologijų parko patalpų pirmą aukštą.
„Būtent pirmas aukštas buvo vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl, kaip mums aiškino, reikėjo perkelti biblioteką iš Staniūnų gatvės į J. Žemgulio gatvę. Mums buvo tvirtinama, kad į biblioteką Staniūnų gatvėje trečiame aukšte žmonės neužkopia. Kitas dalykas – tam reikėjo mažesnių patalpų“, – teigia Arvydas Markevičius.
Aklųjų biblioteka kiek anksčiau jį buvo pristačiusi kaip „užkietėjusį“ skaitytoją. Pats Arvydas pabrėžia, kad Staniūnų gatvėje veikusi biblioteka buvo tikras kultūrinio gyvenimo centras silpniau matantiesiems ar nematantiesiems, ir jam, neregiui, ten atsivėrė kelias į knygų pasaulį.
Lankydamas joje vykstančius renginius, A. Markevičius susidomėjo poezija, tapo skaitovu, dalyvaudavo skaitovų konkursuose.
Dabar apie visa tai jis kalba būtuoju laiku.
Nuo tada, kai žmonėms su regėjimo negalia skirta biblioteka perkelta į J. Žemgulio gatvę, A. Markevičius teigia nebeturintis galimybės jos pasiekti.
„Sakau ir sakysiu, kad jei ne iš visų Panevėžio aklųjų ir silpnaregių, tai iš manęs tikrai atėmė biblioteką, taigi ir bendravimą su likimo broliais. Man, gyvenančiam Beržų gatvėje, nebeliko galimybių nuvykti į J. Žemgulio gatvėje esančias bibliotekos patalpas“, – tvirtina A. Markevičius.
Tiems, kas galbūt mano kitaip, Arvydas siūlo užsirišus akis patiems pabandyti iš Beržų gatvės nueiti ar kitais būdais nukakti į J. Žemgulio gatvę.
„Ypač dabar, kai tiek sniego ir kai nevalyti šaligatviai“, – pridūrė aklasis.
Atvirkštinė integracija
Apie tai, kad iš Staniūnų gatvės bus iškraustoma Lietuvos aklųjų bibliotekos, oficialiai vadinamos Lietuvos audiosensorine biblioteka, Panevėžio filialas, pasak A. Markevičiaus, pranešta praėjusių metų gegužę.
„Išgirdę net negalėjome patikėti tokia žinia. Manėme, kad taip būti negali, kad mums sakoma kažkokia kvailystė“, – mena neregys.
Patikėti žinia, kuri iš pradžių atrodė kvailystė, pasak jo, privertė Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovybės vizitas į Panevėžį.
Tada Panevėžio akliesiems išaiškinta, kad Staniūnų gatvėje esančios bibliotekos patalpos pernelyg didelės, sunku jas išlaikyti. Taip pat buvo teigiama, kad vyksta silpnaregių integracija, tad ir jiems skirta biblioteka neturi būti uždara, o prieinama visiems.
„Kaip vienas svarbiausių argumentų buvo pateikta tai, jog bibliotekai reikalingas pirmas aukštas dėl to, kad į ją patektų žmonės su judėjimo negalia“, – sako A. Markevičius.
Anot jo, turintiems regėjimo negalią išvardyti argumentai neatrodė svarūs.
„Mums argumentavo, kad iškeldami biblioteką į esą patogesnes patalpas, mus integruoja į visuomenę. Iš tiesų mus išintegravo. Dabar nei aš, nei žmona nebegalime nuvykti į mums, neregiams, pritaikytą biblioteką“, – kalbėjo A. Markevičius.
Renginiai bibliotekoje nebepasiekiami
A. Markevičiaus žmona Sigita – garsi sportininkė neregė, paralimpietė, Metų panevėžietė.
Ji pasakoja dalyvaudavusi Staniūnų gatvėje veikusios aklųjų bibliotekos rengiamuose susitikimuose, vakaro skaitymuose prie arbatos puodelio.
„Iš tiesų mus išintegravo. Dabar nei aš, nei žmona nebegalime nuvykti į neregiams pritaikytą biblioteką.“
A. Markevičius
„Laukdavau tų susitikimų, bendravimo. Dabar visa tai iš manęs atimta, nes nuvykti į biblioteką, perkeltą į J. Žemgulio gatvę, man per sunku“, – teigė S. Markevičienė.
Abu sutuoktiniai Markevičiai tvirtino, kad aklųjų bibliotekos perkėlimas buvo smūgis ne vien jų šeimai, bet ir daugumai regėjimo negalią turinčių panevėžiečių, kurių nemažai gyvena Beržų gatvėje būtent jiems statytuose daugiabučiuose.
Supranta ekonominius išskaičiavimus
„Taip, biblioteką J. Žemgulio gatvėje turintiems regėjimo negalią pasiekti tikrai nelengva, nemažai žmonių tą sako“, – patvirtino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Panevėžio ir rajono skyriaus vadovas Jurmantas Maselis.
Kita vertus, jis teigė suprantantis ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovų argumentus.
„Staniūnų gatvėje veikusi biblioteka užėmė apie 400 kvadratinių metrų. Dabartinės jos patalpos – apie 80 kvadratinių metrų. Tad išlaikyti gerokai pigiau“, – konstatavo J. Maselis.
Geriausia, ką pavyko gauti
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė teigė, kad Staniūnų gatvėje veikusi biblioteka ne tik buvo tapusi pernelyg didelė šiandienos veiklai, bet ir nebeatitiko įstaigoms keliamų prieinamumo reikalavimų.
„Į trečią aukštą, kuriame veikė mūsų bibliotekos Panevėžio filialas, nebuvo galimybės patekti žmonėms su judėjimo negalia. Be to, senstant visuomenei, ir patiems regėjimo negalią turintiems žmonėms pradėjo rastis problemų taip aukštai lipti“, – aiškino I. Davidonienė.
Ji pabrėžė, kad atsiradus būtinybei iškelti trečiame aukšte veikiančią biblioteką, visų pirma ieškota jai kitų patalpų tame pačiame pastate. Tačiau visos jos buvo išnuomotos.
„Dėl patalpų nuomos kreipėmės ir į netoliese esančią vidurinę, ir į profesinę mokyklas. Bet pirmo aukšto patalpų ir ten negavome. Tad geriausia, ką pavyko išnuomoti, yra patalpos J. Žemgulio gatvėje“, – komentavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovė.
Ji teigė, kad perkėlus aklųjų biblioteką į J. Žemgulio gatvę, buvo kreiptasi ir į Panevėžio savivaldybę. Šios rūpesčiu netoliese veikiantis šviesoforas buvo pritaikytas turintiesiems regėjimo negalią, o prie Mokslo ir technologijų parko atsirado ženklas, kad šioje vietoje vaikšto neregiai ir silpnaregiai.
Skaitytojų sumažėjo
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Panevėžio filiale dirbanti vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Bielinskienė paaiškino, kad perkėlus biblioteką, tikrai nebe visi buvę skaitytojai į ją užsuka.
„Ankstesnėje vietoje veikusios bibliotekos patalpos tikrai buvo tapusios pernelyg didelės, itin daug kainavo jų išlaikymas. Be to, dabar pirmame aukšte esanti biblioteka patogesnė vyresniems žmonėms“, – paaiškino N. Bielinskienė.
Anot jos, biblioteka turi savo automobilį, tad pageidaujantiesiems knygų, jų atveža į namus.
