Už mandagius interneto komentarus gali tekti sumokėti didesnėmis „Facebook“ galiomis.
Realiame pasaulyje trolių aptikti sunku, bet virtualiajame jų nestinga. Tinklaraščius ir kitus interneto forumus kamuoja „trolinimas“ – sąmoningas kurstančių, nuo temos nukrypusių arba tiesiog kvailų komentarų rašinėjimas. Nūnai jau yra būdas pažaboti šią blogybę, bet vaistas gali būti baisesnis už ligą.
Trolinimas – šalutinis internetinio anonimiškumo poveikis. 1993 metais „The New Yorker“ išspausdino karikatūrą su užrašu „Internete niekas nežino, kad esi šuo“. Bėda ta, kad daugybė žmonių elgiasi kaip šunys. Viename pirmųjų savo mokslinių darbų šia tema interneto ekspertė iš Harvardo universiteto Judith Donath tokį elgesį pavadino „apgaulingos tapatybės žaidimu“.
Troliams dažnai reikia „LOL’ų“, t. y. galimybės garsiai pasijuokti iš užkibusiųjų ant kabliuko (vert. past. – angliškai LOL iššifruojama „laugh out loud“). Tačiau jų darkymasis geriausiu atveju menkina diskusiją, blogiausiu – sukelia chaosą. Naivūs blogų ketinimų neturinčių naujokų klausimai sulaukia irzlių atsakymų. Ramūs ir protingi balsai nustelbiami. Trolių veiksmai virtualybėje gali atitikti fizinį puolimą. 2006 metais nuskambėjo ypač atgrasus atvejis, kai internetiniai chuliganai per avariją žiauriai sumaitoto paauglio kūno nuotraukas e. paštu išsiuntė sielvartaujančiai šeimai.
Tačiau trolinimas dažniausiai nebaudžiamas. Internetiniame pasaulyje daugelis brangina žodžio laisvę ir nesiryžta blokuoti netgi piktybinių lankytojų. Anonimiškumas ir pseudonimai irgi vertinami: daugelis vietų, kur renkasi interneto bendruomenės, vengia versti naudotis tikrais vardais, nors žmones paprastai tai skatina geriau elgtis. Netgi trolį išspyrus iš internetinio forumo, jis dažnai gali tiesiog prisiregistruoti kitu vardu.
Ir štai pagaliau turime efektyvų ginklą prieš trolius – „Facebook“. Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas, kuris puikuojasi per 500 mln. narių, primygtinai reikalauja registruotis tikruoju vardu. Bendrovės įkūrėjas Markas Zuckerbergas tikina, kad kelios tapatybės – „principingumo stokos pavyzdys“. Dauguma „Facebook“ narių mielai paklūsta, nes nori bendrauti su tikrais draugais, o ne apsimetėliais.
M. Zuckerbergas nori, kad internetiniame pasaulyje tokia politika pasklistų ir kitur. „Facebook“ nariai vis dažniau savo paskyromis gali naudotis kituose tinklalapiuose. Kitoms internetinėms bendrovėms „Facebook“ siūlo galimybę pastarajai perduoti ir komentarų tvarkymą. Norėdami pakomentuoti vartotojai jungiasi prie „Facebook“, kuris priglobia komentarus (galima naudoti ir AOL, „Yahoo!“ bei kitų bendrovių paskyras).
„Facebook“ komentarų tarnybai iš pradžių įsibėgėti nesisekė, bet kovo 1 dieną pristatytą naują versiją jau naudoja per 17 tūkst. tinklalapių. (Netrukus kai kuriose internetinėse diskusijose ją pradės bandyti ir „The Economist“.) Rezultatai, regis, teikia vilčių. Galbūt komentarų bus mažiau, bet kokybė auga. Antai technologijų tinklaraštyje „TechCrunch“ vidutinis skaičius sumažėjo daugiau kaip perpus – išnyko dauguma beverčių komentarų. Yra ir papildomos naudos – paslauga pritraukia lankytojų, nes pagal pradines nuostatas „Facebook“ vartotojų komentarus mato jų draugai, kurie pasekę nuorodą gali atsidaryti atitinkamą tinklalapį.
Tačiau verdiktas nėra vienareikšmis. Interneto puristai rypauja, kad naujoji paslauga reiškia anonimiškumo galą. Tai didžiulis trūkumas mėginantiems socialiniuose tinkluose organizuoti protestus, kaip dažnai elgtasi Artimuosiuose Rytuose. Tai gali skatinti ir cenzūravimąsi. Netgi „TechCrunch“ neatsikratė dvejonių: dabar komentarai dažniausiai perdėtai teigiami. Kiti sako, kad naudodami komentarų paslaugą tinklalapiai iš esmės atiduoda vertingiausią savo turtą – vartotojų bendruomenę.
Be to, toks žingsnis baugina. „Facebook“ jau surinko įspūdingą duomenų kiekį – ir ne tik apie tai, ką vartotojai veikia internete, bet ir realiame pasaulyje: žinutes, nuotraukas, dienotvarkes, simpatijas ir antipatijas, netgi pirkimo įpročius. O dabar krepšelin įsimes ir jų nuomones. Tai didžiulis žingsnis, skatinantis tai, kad „Facebook“ iš esmės taps didžiosios interneto dalies tapatybių saugykla. To ėmusis valdžiai, visi pasiustų. Ar analogiška privačios įmonės įtaka nekelia tokio pat nerimo? Satyros tinklalapis „The Onion“ neseniai „Facebook“ pavadino „CŽV vykdoma masine internetinio stebėjimo programa“, o M. Zuckerbergą slaptuoju agentu kodiniu vardu „Viešpats“. LOL? Gal ir ne.
