(Vyčio Snarskio pieš.)
Prasideda diskusijos apie homoseksualumą islame. Tačiau persekiojimų – ir veidmainystės – musulmoniškuose kraštuose tebėra daug.
Vienoje skrajutėje vaizduojama medinė lėlė kilpoje, o homoseksualus siūloma deginti arba užmėtyti akmenimis. „Dievas jumis bjaurisi“, – skelbia kita. Trečia gėjus perspėja: „Keiskis arba dek.“ Trys musulmonai vyrai, tokias skrajutes platinę Anglijos mieste Derbyje, sausio 20 dieną pripažinti kaltais už neapykantos nusikaltimus. Vienas jų, Kabiras Ahmedas, gynėsi kaip musulmonas turįs pareigą „perduoti žinią“.
Žinia, bent jau religinių puristų akimis, yra negailestingas pasmerkimas. Iš septynių šalių, kuriose už homoseksualumą baudžiama mirtimi, visos – musulmoniškos. Net kai mirties bausmė gėjams negresia, įprasta juos persekioti. 2010 m. vienas vyras iš Saudo Arabijos už seksą su kitu vyru gavo 500 kirčių ir penkerius metus kalėjimo. Pernai vasarį „gėjų vakarėlyje“ Bahreine policija areštavo ne vieną vyrą – daugiausia iš kitų Persijos įlankos valstybių. Irane gėjai paprastai teisiami kitu pagrindu, sufabrikavus kaltinimus. Bet pernai rugsėjį mirties bausmė trims įvykdyta būtent už homoseksualumą. (Lesbietėms musulmoniškose šalyse paprastai lengviau: Irane myriop jos pasmerkiamos tik teisiant ketvirtą kartą.)
Šalyse, kur musulmonų dauguma, gėjai retai atvirai skelbiasi tokie esą, bet už uždarų durų jų labai daug. Šalyse, kur įstatymai nartūs, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, tuo pat metu visuose visuomenės sluoksniuose klesti gėjų gyvenimas. Sirijos policija, kuri šiaip yra bauginanti, gėjus suima retai. Dienomis Sibkeh parkas Damaske – medžiais apaugusi vaikų žaidimų aikštelė. Bet žinoma, kad naktį jame ant suolelių ar sienų sėdiniuoja jaunuoliai. Pasiturintys afganistaniečiai seksualiniams santykiams perka bachabazius (šokančius berniukus). Kur įstatymai švelnesni, valdžia randa kitų būdų, kaip imtis griežtų žygių. Jordanijos sostinėje Amane keliose gėjų susibūrimo vietose įvyko reidai arba jos buvo uždarytos pateikus fiktyvių kaltinimų, pavyzdžiui, už neteisėtą prekybą alkoholiu. Net kai homoseksualumas legalus (kaip Turkijoje), oficialus pasmerkimas gali būti nartus. Buvusi moterų reikalų ministrė Aliye Kavaf tai pavadino „liga“, vidaus reikalų ministras Idrisas Naimas Sahinas tai pateikė kaip „gėdos, amoralumo ir nežmogiškų situacijų“ pavyzdį (kartu su zoroastrizmu ir kiaulienos valgymu). Neseniai išleistame filme „Zenne Dancer“ („Zenne šokėjas“) pasakojama apie jaunuolio žmogžudystę 2008-aisiais, kuri buvo pirmoji gėjaus „žmogžudystė dėl garbės“ Turkijoje (įtariamasis, aukos tėvas, slapstosi).
Kaltinimus homoseksualumu galima panaudoti ir politinėms represijoms. Malaizijos opozicijos lyderis Anwaras Ibrahimas už sodomiją buvo teisiamas dukart, o generalinis atornėjus dėl naujausio išteisinimo pateikė apeliaciją. Nepakantumas gali suvienyti šiaip nesutaikomas frakcijas. Nigerijoje tiek musulmonai, tiek konservatyvūs krikščionys palaiko gėjų santuokas draudžiančio (ir netiesiogiai kriminalizuojančio visas tos pačios lyties asmenų sąjungas) įstatymo projektą.
Iš demokratinių „arabų pavasario“ perversmų menka paguoda. Pasak Hosseino Alizadeho iš Tarptautinės gėjų ir lesbiečių žmogaus teisių komisijos, Niujorke įsikūrusios lobistų grupės, religinis pabudimas sutvirtina griežtas islamo interpretacijas ir represinę reakciją į įvairiausius su seksu susijusius klausimus. Bet įstatymai, kuriuos tokiose šalyse kaip Tunisas ir Egiptas paliko buvę režimai, atrodo pakankamai drakoniški, kad tiktų ir naujai valdžiai.
Irake – priešingai, ir tai grėsmingas pavyzdys. Ankstesnis Irako režimas politinių represijų nestokojo, bet seksualiniai papročiai jo nejaudino. Nūnai net įtarus, kad vyras yra gėjus, jis gali būti pagrobtas, išžagintas, kankinamas arba nužudomas be teismo. Pasak grupės „Irako LGBT“ (lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai) vadovo Ali Hili, nuo 2003 m. invazijos dėl seksualinės orientacijos nužudyta per 700 žmonių. Anot jo, seksualinėms mažumoms tai pavojingiausia vieta pasaulyje.
Teologija ar technologija
Viena vilties kibirkštėlių – internetas: internetinis gyvenimas gėjams siūlo saugumą, slaptumą ir progą pateikti savo argumentus. Vykdydami kampaniją „Mes – visur“, Irano gėjai ir lesbietės „Facebook“ tinkle skelbia vaizdo medžiagą su protestais. Viename klipe, pavadintame „Keistuolis Ali“, vyras kalba, kaip trokšta pasaulio, kuriame nukrypę nuo heteroseksualaus standarto nebelaikomi keistais ar nenormaliais. Tačiau neseniai iš Jungtinių Arabų Emyratų paskelbtame vaizdo įraše moteriškai atrodantį gėjų „gydo“ du heteroseksualūs vyrai.
Internete taip pat galima padiskutuoti esminiu klausimu: dėl homoseksualumo draudimo islame. Jis grindžiamas pasakojimu (bendru visoms trims abraomiškoms religijoms, nors detalės skiriasi) apie vyrą vardu Lotas ir Sodomos bei Gomoros miestus. Kaip Dievo bausmė už vietinių polinkį į gėjų seksą miestus prarijo ugnies ir sieros lietus.
Ankstyvos islamo bendruomenės nebuvo tokios griežtos. Vienas persų valdovas XI a. sūnui patarė partnerius keisti pagal metų laikus – vasarą rinktis jaunuolius, o žiemą moteris. Daug meilės eilėraščių, kuriuos Bagdade VIII a. parašė Abu Nuvasas, taip pat kiti persų ir urdu poetai, buvo skirti berniukams. Viduramžių mistikų darbuose, ypač sufijų tekstuose, neaišku, ar mylimasis, į kurį kreipiamasi, yra paauglys jaunuolis, ar Dievas, tad jie – tarytum religinis pritarimas vyrų ir berniukų santykiams. Asketiški Europos metraštininkai piktinosi atlaidžiu požiūriu į gėjišką seksą kalifų teismuose (nūnai smerkiama kaip tik kita pusė).
Kaip pastaraisiais dešimtmečiais nutiko tarp liberalių žydų ir krikščionių religijos mokslininkų, taip ir kai kurie musulmonų mąstytojai nūnai atranda teologijos platumą. „Koranas nesmerkia homoseksualumo“, – sako į musulmonų tikėjimą atsivertęs amerikietis Scottas Sirajas al-Haqqas Kugle, Emory universitete Atlantoje dėstantis islamo studijų disciplinas. Jo tvirtinimu, pasakojime apie Lotą kalbama apie vyrų prievartavimą ir smurtą, o ne homoseksualumą apskritai. Pasak jo, klasikiniams islamo teologams ir juristams labiausiai rūpėjo slopinti gašlų amoralumą. Korano posmuose nesmerkiant pasakojama apie vyrus, kurie netrokšta sekso su moterimis.
Dėstytojas iš Moravijos koledžo (Pensilvanija), iranietis Arashas Naraghi, teigia, kad viešai homoseksualumą smerkiantys posmai, kaip tie, kuriuose kalbama apie vergovę ir Ptolemėjo kosmologiją, kyla iš jų rašymo metu paplitusios nuomonės, tad juos reikėtų peržiūrėti. Net Libano sukarintos partijos „Hizbullah“ dvasinis lyderis, amžinatilsį šeichas Muhammadas Husseinas Fadlallah, pripažino, kad norint suprasti homoseksualumą reikia daugiau tyrimų.Nestebina, kad diskusijoms, kad ir kokios jos yra, vadovauja gėjai musulmonai, negyvenantys musulmoniškuose kraštuose. Nors jų teisių apsauga geresnė, jie irgi gali nukentėti nuo nepakantumo – ką pabrėžia praėjusio mėnesio teismo procesas Derbyje. Europos miestuose, kur gausu neturtingų, pamaldžių imigrantų musulmonų, vietos politikoje randasi keistų aljansų. Kairiųjų pažiūrų Londono politikas Kenas Livingstone’as, kuris daug prisidėjo prie gėjų teisių, buvo priėmęs Jungtines Valstijas pliekiantį musulmonų dvasininką iš Egipto Yusufą al-Qaradawi, kuris pritaria mirties bausmei už homoseksualumą.
Musulmoniškose šalyse aktyvistai teologinių diskusijų spąstų dažniausiai vengė. Tokios grupės kaip Libano NVO „Helem“ verčiau pasitelkia pasaulietiškas kalbas apie žmogaus teises, cituodamos Jungtinių Tautų deklaracijas. H. Alizadehas mato pažangą, nors ji lėta. Požiūrį šiek tiek keičia net kai kurie musulmonų dvasininkai, nors ši grupė labiausiai priešinasi reformoms. Po išpuolių prieš gėjus Irake 2009-aisiais ūmaus būdo šiitų dvasininkas Muqtada al-Sadras šias žmogžudystes pasmerkė. Jis sakė, kad „ydingą“ homoseksualumą išties reikia rauti su šaknimis, bet „pamokslaujant ir pamokant“, o ne smurtu. Optimistams tai gali būti panašu į pažangą. Šiokią tokią.
