Suomijos ekonomikos laineris susvyravo.
Suomiai nusiteikę ryžtingai, nes jiems gresia savos bėdos
Istoriniame Helsinkio centre kitapus uosto išvysi milžiniškų kruizinių laivų, pasirengusių naujai kelionei. Dvi valandos, ir kirtęs Suomijos įlanką pasieksi Estijos sostinę Taliną. Patraukęs toliau tiesiai į pietus, nuvargęs keleivis galų gale nukaks į Atėnus. Graikija tarp įsiskolinusių Pietų Europos šalių – klientas, su kuriuo vien vargas, o Suomija tarp skolinančių Šiaurės šalių – nesukalbamas partneris. Prisidėdama prie euro zonos šalių gelbėjimo nuo 2011 m. vidurio ji pareikalavo specialių sąlygų, už skolinamas lėšas imdama užstatą. Vyriausybės nariai vengia pompastiškų kalbų apie Europos vienybę: neseniai užsienio reikalų ministras sukėlė sąmyšį pareikšdamas, kad Suomija turi atsarginių planų, jeigu euro zona subyrėtų.
Viena vertus, sunku suprasti, kodėl Suomija taip triukšmauja. Prie bendros valiutos prisijungusi 1999-aisiais, šalis didžiąją dešimtmečio dalį klestėjo. Ir nors 2008–2009 m. ji patyrė recesiją, vėliau vėl tvirtai atsistojo ant kojų. 2010 m. pradžioje pasiekęs aukščiausią 8,7 proc. tašką, nedarbas nūnai nukrito iki 7,5 proc. Helsinkio prekyvietėse knibžda pirkėjų, mažmeninė prekyba gyvai vyksta visoje šalyje. Atsigavimui padėjo didelės vartotojų išlaidos, taip pat prisidėjo stipri būsto rinka. Finansų sistema – padorios formos.
Palanki ir Suomijos viešųjų finansų padėtis, bent jau palyginti su kitomis euro zonos šalimis. Pasak reitingų agentūros „Moody’s“, iš šešių valstybių, kurios 17 narių vienijančioje zonoje tebeturi AAA reitingą, Suomijai vienintelei negresia reitingo sumažinimas. Valstybės skola tesiekia apie 50 proc. BVP (daug mažiau nei Vokietijos 80 proc.), o biudžeto deficitas šiais metais apie 1 proc. BVP – gryni niekai, palyginti su tuo, kas dedasi rimtai įsiskolinusiose Europos valstybėse.
Bet iš kitos pusės Suomijos rezultatai nuvilia. Kitas maršrutas vienu iš tų didžiųjų kruizinių laivų iš Helsinkio suka į Vakarus, į Stokholmą. Skirtingai nuo Suomijos, Švedija nutarė prie euro nesijungti. Prieš krizę tai iš esmės nedarė jokios įtakos. Gerai sekėsi abiem šalims, o Suomijai gal net ir geriau. Bet per pastaruosius penkerius metus sėkmė joms pradėjo šypsotis skirtingai – Suomijos nenaudai (žr. grafiką).
Suomiai į recesiją nugrimzdo daug giliau nei švedai, ir Suomija atsigauna ne taip spėriai. Be to, Suomijos ūkis pastaruoju metu pradėjo klupti – BVP antrąjį ketvirtį nusmuko 1 proc., kai tuo tarpu Švedijoje paaugo 1,4 proc. Buvo ypatingų priežasčių, kodėl Suomijos ūkis susitraukė; tiesą sakant, augimas peršoko į pirmąjį ketvirtį, nes norėdami išvengti didesnių mokesčių vartotojai iš anksto pirko automobilius. Bet, pasak Markku Kotilaineno iš Suomijos ekonomikos tyrimų instituto, šiuo metu tikėtina, kad BVP 2012 m. ūgtels apie 0,5 proc. O štai Švedijoje, kaip teigia Robertas Bergqvistas iš banko SEB, numatomas 1,3 proc. augimas.
Iškalbingas ir kitas palyginimas: Švedija tebeturi nemenką einamosios sąskaitos perteklių (2011 m. jis siekė 7 proc. BVP), o Suomijoje pernai pirmą kartą nuo 1993 m. susidarė deficitas, kaip su nerimu pastebėjo centrinio banko valdytojas Erkki Liikanenas. Be to, prieš krizę Suomijos valstybės skola buvo mažesnė nei Švedijos, o dabar didesnė.
Iš dalies tai atspindi nesėkmes, kurios apniko blėstančią Suomijos mobiliųjų telefonų žvaigždę „Nokia“: jai tenkanti Suomijos BVP dalis sudaro aštuntadalį turėtos prieš dešimtmetį per piką. Bet yra ir kitų rūpesčių. Prastai sekasi ir pagrindiniams ūkio ramsčiams, pavyzdžiui, medienos ir popieriaus gamybos sektoriams. Suomijos bankas tvirtina, kad pagrindinė sumenkusio eksporto priežastis – prarastas konkurencingumas, nes per pastaruosius penkerius metus darbo jėgos sąnaudos vienam gaminiui išaugo 20 proc.
Niūrias nuotaikas papildomai kursto ilgalaikės ūkio perspektyvos. Šių metų pradžioje paskelbtame Suomijos ūkio tyrime EBPO apskaičiavo, kad BVP 2016–2030 m. augs vos po 1,7 proc. per metus. Laukia išmokos sparčiai senstantiems gyventojams, kai į pensiją išeis gausi po Antrojo pasaulinio karo gimusių vaikų karta.
2011 m. viduryje sudaryta koalicinė vyriausybė, kuriai vadovauja konservatorius Jyrki Katainenas, ėmėsi priemonių 2015 m. struktūrinį biudžeto balansą pagerinti 2 proc. BVP. Griežtesnė fiskalinė politika bus ypač ryški kitais metais, kai vienu procentiniu punktu padidės pridėtinės vertės mokestis. Pasak M. Kotilaineno, tai viena priežasčių, kodėl numatoma, kad 2013-aisiais augimas net nesieks 1 proc. Bet finansų ministerijos skaičiavimu net ir po tokios taupymo dozės lieka 3,5 proc. BVP per metus siekianti „tvarumo spraga“, ir norint Suomijos viešuosius finansus pastatyti ant tvirto pagrindo ją reikės panaikinti.
Greta papildomo taupymo reikalingos skausmingos reformos. Suomijai reikia didinti pensinį amžių. Be to, kaip ataskaitoje ragino EBPO, reikia didinti viešųjų paslaugų produktyvumą. Vyriausybė jau suka teisinga linkme, parengusi planą panaikinti dalį vietos valdžios įstaigų, kurios yra atsakingos už būtiniausias viešąsias paslaugas, kaip antai sveikatos priežiūra. Bet reikia nuveikti dar daugiau.
Sunkiems laikams užklupus savame krašte, ne vienas suomis šiaušiasi, kad reikia gelbėti tas euro zonos šalis, kurias jie laiko ne pagal taisykles žaidusiomis švaistūnėmis. Užstato J. Katainenas reikalavo remdamasis koaliciniu susitarimu, sudarytu po 2011 m. balandžio rinkimų, kurių metu prasiveržė gelbėjimo paketams prieštaraujantys „Tikrieji suomiai“ – dabar didžiausia opozicinė partija. Bet jis vis tiek mielai prisistato esąs konstruktyvus derybininkas, o ne ramybės drumstėjas.
Ir nors gelbėjimo paketai nėra mėgstami, Suomijos visuomenė tebėra palanki eurui; verslas ir profsąjungos irgi. Iš dalies tai susiję su dar vienu didžiųjų kruizinių laivų maršruto tikslu – ne itin toli stūksančiu Sankt Peterburgu. Kaip pažymi Suomijos tarptautinių reikalų instituto vadovė Teija Tiilikainen, vienas iš prisijungimo prie euro aspektų buvo saugumas, nes tai reiškia glaudesnius Suomijos ryšius su Europa, taigi apsaugą nuo Rusijos (iki šiol didžiausios prekybos partnerės).
Gal suomiai ir nesvajoja apie ateitį be bendrosios valiutos, bet dėl nenoro padėti jie – geriausias pavyzdys, iliustruojantis „gelbėtojų nuovargį“, kuris apėmė didžiąją Šiaurės Europos dalį (įskaitant Nyderlandus, kurių rugsėjį laukia savi rinkimai). Tai viena priežasčių, kodėl giedros rinkų nuotaikos dėl euro krizės rudenėjant gali ilgai netrukti.
