Smarkiai atšalus, panevėžiečiai sparnuočius nuo bado imasi gelbėti ne tik pripildydami lesyklas. Miesto centre prie Nevėžio upės jie netgi iškabino plakatą su patarimais, kaip lesinti vandens paukščius. Ornitologai įspėja: didelis noras pamaitinti badaujantį paukštį jam gali reikšti pražūti, jei vietoj grūdų ir sėklų bus pavaišintas duona ar batonu.
Gamtai reikia pagalbos
Panevėžyje prie dar neužšalusių Nevėžio vietų būriuojasi pulkai vandens paukščių. Jų likimui neabejingi panevėžiečiai iškabino plakatą su patarimais, kaip lesinti sparnuočius jiems nepakenkiant – nesiūlyti kepinių, saldaus ar sūraus maisto.
Lietuvos ornitologų draugija taip pat atkreipia dėmesį, kad jau prasidėjo laikotarpis, kai vandens paukščiams išgyventi tampa sudėtinga, ir kviečia gyventojus nelikti abejingiems.
Pagalbos prašoma ir iš verslo bei ūkininkų – paukščiams lesinti reikalingi grūdai ar kombinuotieji pašarai.
Ornitologai įspėja: pradėjus lesinti, tai būtina daryti kasdien, nes spaudžiant šalčiui, silpnesni sparnuočiai gali žūti.
Paukščiai lesinami iki pavasario, kol tirpstant ledui išsiskirsto į perėjimo vietas.
Ornitologai pataria neberti lesalo ant ledo pakrantėse, nes jį greitai sulesa varniniai paukščiai. Geriausia pilti ant ledo prie pat properšų arba tiesiai į vandenį 5–10 cm gylio seklumose, o gilesniuose vandenyse – ant specialiai įrengtų platformų.
Vandens paukščiams tinka kviečiai, miežiai, avižos, javų pelai su piktžolių sėklomis, kombinuotieji pašarai ir smulkintos daržovės.
Duona ir batonas – pražūtis
Panevėžio gamtos mokyklos vyresnioji metodininkė Rima Ivanauskienė atkreipia dėmesį, kad gyventojai vandens paukščius dažnai lesina duonos gaminiais, nors jie visiškai netinka. Ypač nerekomenduojama juoda duona – paukščio skrandyje ji rūgsta.
„Net ir rugiai paukščiams nėra tinkami“, – pabrėžia specialistė.
Pasak R. Ivanauskienės, kadangi miesto gyventojai dažniausiai neturi grūdų, lesinimui tinka įvairios kruopos – kvietinės, avižinės, miežinės, taip pat žirniai.
Smulkūs paukšteliai bus dėkingi už lesyklose pabertas įvairias sėklas, saulėgrąžas.
„Pavyzdžiui, žvirbliai labiau renkasi sėklytes ir kruopas, o zylės, meletos bei bukučiai ypač mėgsta saulėgrąžas“, – aiškina ji.
Tiesioginė transliacija iš lesyklos
Gamtos mokykla įrengusi didelę lesyklą su vaizdo stebėjimo kamera ir gali tiesiogiai stebėti jos lankytojus.
R. Ivanauskienė pasakoja, kad kartais pavyksta pamatyti ir netikėtų dalykų.
„Kaip juokaujame, pasitaiko ir nevalgymo dienų – lesalo pilna, o nė vieno paukščio nėra. Galbūt tam įtakos turi oras, slėgis ar kiti mums nežinomi veiksniai. Tiksliai paaiškinti to negalime“, – sako specialistė.
Pastebima, kad paukščių aktyvumui įtakos turi ir paros metas: anksti ryte lesykloje jų nedaug, o apie 10–12 valandą susirenka pulkas sparnuočių.
Panevėžio pakraštyje esančios Gamtos mokyklos lesykloje lankosi trijų rūšių zylės – didžioji, mėlynoji ir paprastoji pilkoji, taip pat trijų rūšių geniniai paukščiai – didysis ir mažasis margieji geniai bei žalioji meleta. Dažnai užsuka ir bukutis, svilikas, juodasis strazdas, kėkštas.
Ornitologų nuomonės išsiskiria
Ornitologas Marius Karlonas teigia, kad vieningos nuomonės dėl paukščių lesinimo nėra net tarp pačių ornitologų.
Didžiausi nesutarimai kyla būtent dėl vandens paukščių lesinimo.
Pašnekovo teigimu, vieni gamtininkai mano, kad vandens paukščių lesinti nereikėtų, kiti – jog esant sudėtingoms oro sąlygoms žmonių pagalba būtina.
„Aš pats sakyčiau, kad vandens paukščių lesinti nereikėtų. Galbūt dalis jų neišgyvens, tačiau paukščiai milijonus metų gyveno ir dar ne tokiomis sąlygomis. Žiema vis dėlto yra tam tikra atranka, kai silpnesni individai gali nugaišti“, – mano ornitologas.
Jo teigimu, vandens paukščių lesinimas neretai padaro daugiau žalos nei naudos.
„Ypač gulbės ir antys pripranta prie žmonių, pasilieka žiemoti, nutunka, o tai vėliau neigiamai veikia jų reprodukciją“, – aiškina M. Karlonas.
Pasak specialisto, po žiemos nenumetusios priaugto svorio gulbės pavasarį atsiveda mažiau jauniklių.
Kita rimta problema – paukščių lesinimas batonu ar duona.
„Tai pats blogiausias variantas. Jeigu norime padėti vandens paukščiams, juos reikėtų maitinti tik tokiu lesalu, kuris kiek įmanoma artimesnis natūraliam“, – pabrėžia M. Karlonas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir grūdai turi būti tinkamos kokybės – ne supeliję ar kitaip pažeisti, nes kitaip žala gali būti didesnė nei nauda.
Šiuo metu, pasak ornitologo, Lietuvoje nemažai žiemojančių vandens paukščių: gausu nebyliųjų ir giesmininkių gulbių, net 15-os rūšių ančių.
Visgi, pašnekovo nuomone, norint išsaugoti paukščius, reikėtų dėmesio skirti jų buveinių apsaugai, kad pavasarį galėtų išperėti kuo daugiau jauniklių.
Kompensacija už rapsais užsėtus laukus
Kalbėdamas apie smulkiųjų paukščių lesinimą, M. Karlonas pabrėžia, kad tai – puiki edukacinė priemonė.
„Tai turi didelę pridėtinę vertę, ypač įtraukiant jaunimą į gamtos pažinimą“, – tvirtina ornitologas.
Pasak jo, toks lesinimas padeda ir patiems paukščiams – žiemą jis tampa savotiška kompensacija gamtai už sunaikintas natūralias buveines, kuriose paukščiai galėtų maitintis.
Pavyzdžiui, Panevėžio rajone plyti didžiuliai rapsų, javų ir kukurūzų laukai – monokultūros, kuriose, skirtingai nei natūraliose pievose, paukščiai maisto beveik neranda.
Panaši situacija, anot M. Karlono, susiklosčiusi ir miškuose.
„Mūsų miškai dažnai iškertami dar nesulaukę gamtinės brandos – nesusiformuoja brandūs medynai, kuriuose atsirastų vabzdžių, uoksų, drevių. Tokiuose miškuose paukščiai patys galėtų susirasti, kuo maitintis“, – aiškina ornitologas.
Tačiau, pasak jo, problema kyla tada, kai žmonės persistengia lesindami – pila ištisus maišus saulėgrąžų, kurios dažnai auginamos sunaikinus natūralias paukščių buveines.
Be to, pradėjus lesinti, tai būtina daryti nuolat iki pat žiemos pabaigos, nes paukščiai, radę lesyklas, prie jų prisiriša ir ten praleidžia visą žiemą.
„Jeigu lesinimą nutraukiame esant, tarkime, 20 laipsnių šalčiui, paukštis gali nebespėti susirasti kitos maitinimosi vietos ir, iššvaistęs energiją ieškodamas maisto, žūti“, – perspėja jis.
Ornitologas taip pat pabrėžia, kad lesalas turi būti kokybiškas – smulkiesiems paukščiams tinka nesūdyti, nerūkyti lašiniai, o dar geriau – taukai.
